Maždaug iki 45–50 metų gyvenau visiškai nekreipdama dėmesio į sveikatą. Pirmiausia todėl, kad labai daug dirbdavau. Prisivalgydavau 10–11 valandą vakare, po spektaklių: karbonadų, kotletų su bulvėmis, sriubos, bet ko. Prieš spektaklius beveik nevalgydavau, nebent kavos išgerdavau, tad po visko, atslūgus nervams, kildavo didžiulis alkis.
Ir rūkydavau. Teatras – toks „organizmas“, alinantis nervus. Reikia pagalbos, kad ir parūkyti.
Niekada nebėgau, o ir dabar nebėgu jokių krosų. Jei bandydavau, po kelių dienų mesdavau – judėjimo užtekdavo ir taip – spektakliuose, repeticijose, koncertuose kūnas visą laiką įtemptas.
Niekada negrėsė „sustorėjimas“ – galėdavau nors šaukštais valgyti sviestą, grietinėlę, pyragus – ką tik noriu. Svoris visuomet (ir dabar) laikėsi tarp 50 ir 54 kg.
Požiūris pradėjo keistis, kai sunkiai susirgau plaučių uždegimu ir pleuritu.
Atradau, kad reikia įsiklausyti į savo organizmą.
Pradėjau jausti, kad man pavojinga persivalgyti. Tada naujai išgirdau daug kartų girdėtą mamos pasakymą: „Aš beveik visada noriu valgyt“. Ji, paprastas kaimo žmogus, neleisdavo sau padauginti jokio maisto, netgi pieniškos sriubos. Sakydavo, kad taip pati išsigydo skrandžio, nervų ir kitus negalavimus.
Ir aš dabar pasitelkiu, matyt, iš jos paveldėtą valią ir stengiuosi nepersivalgyti. Pagunda, aišku, kankina. Ypač skaitant – mintys taip ir klysta, ką galėtum pakramtyt. Bet visą laiką, kai neiškenčiu ir privalgau, ypač jei sumaišau produktų, – būna labai blogai skrandžiui. Kai sau to neleidžiu ar net visai pusbadžiu gyvenu, atrodo, kad man šešiolika metų – jaučiu viso kūno lengvumą, nieko neskauda – būna nuostabiai gera.
Kartais pakramtau kokią mažą riekutę rūkytų produktų – yra likęs nuo kaimo laikų noras pajusti tą malonumą, bet labai retai.
Labai mėgstu žuvį, daržoves. Supratau, kad maisto derinimas – ne išsigalvojimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms: negalima valgyti duonos su mėsa – tik su daržovėmis, jokių ryžių ar bulvių. O jei valgai košę, tai vien ją.
Buvo skrandžio negalavimų. Atlikę tyrimus, pasakė, kad jokių pakitimų nėra, viskas nervų pagrindu: „Keiskit gyvenimo būdą,“ – patarė gydytojai. Pradėjau valgyti košes, mažinti cigarečių kiekį. Jau buvau bepradedanti prarasti viltį išsikapstyti pati, bet viduje kirbėjo jausmas: „Turiu nugalėt, turi praeit“. Ir kartą kažkas patarė gerti linų sėmenų užpilo. Gėriau kasdien po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Valgiau tik košes su vandeniu, tris kartus per dieną, ir vaisius, labai padėjo greipfrutai.
Po kokios savaitės sapnavau, kad skraidau (to jau kelerius metus nebuvau sapnavusi). Prabudau apimta labai gero jausmo ir pagalvojau – turbūt sveikstu. Ir tikrai, nuo to ryto pradėjo gerėti. Aišku, dar ilgai valgiau košę ir gėriau sėmenų užpilą.
Tada supratau, kad, norėdama gerai jaustis, turiu gyventi blogiau negu vienuolyne, nors išties nė nežinau, kaip jie ten gyvena.
Prieš kokius dvejus metus mečiau rūkyti – išgąsdino smarkus viso kūno tirpimas, kai važiavau iš vieno koncerto. Praėjo, bet nuo to karto neberūkau.
Dar viena problema – nemiga. Matyt, nuo įtempto darbo jaunystėje visas „mechanizmas“ įdirgęs ir, rodos, dabar nebėra ką galvot, bet kartais užpuola toks minčių chaosas... Jei būnu keletą naktų nemiegojusi, o kitą dieną koncertas – išgeriu migdomųjų, bet tik 2–3 dienas, ne ilgiau. Savo nemigą reguliuoju kitaip, netgi esu parašiusi apie tai novelę, kuri kada nors bus mano naujojoje knygoje – „Susidraugauk su savo nemiga“. Galvoju sau – nieko baisaus, kad ir nepamiegosiu, jeigu man rytoj ryte niekur nereikia eiti. Užsidegu šviesą, pasiimu knygą, išsiverdu arbatos, pasiklausau muzikos, kartais net skalbt pradedu. Paskui paryčiais užsnūstu. Ir tikrai – nieko baisaus.
Bendravimas su žmonėmis labai „iškrauna“. Matyt, todėl, kad per daug savęs atiduodi.
Man labai padeda maldos. Jei viena diena labai sunki, kitą einu į bažnyčią ir išklausau mišias. Tikiu mistine Dievo energija. Jei atidarai savo širdį, gali ją įsileisti, ir ji tave pripildys.
Reikia neužsidaryt namie, eiti – į bažnyčią, į gamtą, prie medžių, prie vandens, bet kur. Po to viskas prašviesėja, pasidaro paprasta.
Taip asketiškai gyventi kartais sunkoka, bet sudvejojusi iškart prisimenu blogumo jausmą nesusilaikius, ir tai padeda; be to, būna labai gera: atrodo, valdai save, esi savo šeimininkas. Tada ir gyvenimas kitaip atrodo, ir senatvė ne taip baugina.
Nesijaudinu, jei „nusidedu“ – viską pradedu iš naujo. Amžina kova su kūnu ir dvasia. Dabar mano gyvenime pačios didžiosios įtampos jau nebėr. Jau leidžiu sau atsisakyti vaidmenų – širdis suspurda išgirdus pasiūlymą – vis tas aktorystės „grobuoniškumas“, o paskui ateina mintis – palauk palauk, ateis pavasaris, pats grožis, žydės tavo lubinai, žemuogės, antelės plaukios tavo ežere, o tu turėsi vaikščiot į repeticijas, alint organizmą – ir galvoji – ne. Laikas suvokti, kad eini „namo“, reikia geriau leisti savo sielai pabūti harmonijoje nei vėl ją draskyti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę