[klausimas]Ar laida ”Sveikas žmogus“ sulaukia žiūrovų dėmesio bei reakcijos? [/klausimas]
Mums labai malonu, kai žiūrovų laiškai ar atsiliepimai byloja apie pasitikėjimą tiek laidoje teikiama informacija, tiek mumis, jos kūrėjais.
Atrodo, žiūrovai pasitiki mumis, mano, kad, dirbdami šioje srityje, daug žinome ir galime patarti. Iš kai kurių laiškų suprantame, kad mums rašoma ir tuomet, kai reikiamos pagalbos nerandama sveikatos priežiūros įstaigose. Džiugu, kai galime padėti ar suteikti informacijos, kuri galbūt yra reikalingiausia. Malonu, kai žiūrovai prašo padėkoti medikams, pabrėždami, kad jiems pastaruoju metu sudėtinga dirbti, nes neretai yra nepelnytai peikiami. Rašo ir sergantys žmonės, taip ieškodami supratimo bei likimo (ar situacijos) draugų. Galbūt tai yra dėl psichologinio pobūdžio laidų “bado”. Visi laiškai mums vertingi - tai mūsų darbo atspindys ir ryšys su žiūrovais. Jie netiesiogiai kuria laidą.
[klausimas]Laidoje nuolat pristatomos farmacijos naujovės, apie kurias Jūs, laidos kūrėjai, sužinote vieni pirmųjų. Gal teko maloniai nustebti, praktikoje išbandžius naują preparatą ar sveikatos stiprinimo procedūrą?[/klausimas]
Įsitikinau, kad maisto papildai iš tiesų labai vertingi ir būtini. Mūsų mityba, net ir kai vartojame daržovių ir vaisių, nėra visavertė, o medžiagų pasisavinimas individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Patyrus teigiamą poveikį, man nėra per drąsu sakyti: informacija, kurią mes teikiame, yra patikima. Taigi ir tėvams, ir draugėms pastaruoju metu įvairiomis progomis dovanoju maisto papildų ar vitaminų. Netikėtai “atradau” magnio preparatus. Magnio reikia papildomai, kai darbas yra protinis, intensyvus ir nuolat tenka patirti nervų įtampą. Mano sesė, ji visuomet buvo natūralių produktų šalininkė, taip pat man pritaria. Kitas laidos “šalutinis poveikis” arba suvokimas, kurį patyriau, - kiekvienam žmogui būtinas reguliarus judėjimo aktyvumas. Labai noriu tam rasti laiko ir savo dienotvarkėje...
[klausimas]Jūsų specialybė – renginių režisavimas. Ar dabartinis Jūsų darbas leidžia realizuoti save šioje srityje? [/klausimas]
Laidą režisuoti patikėta režisieriui Dainiui Jašinskui. Man tenka rengti tekstus siužetų temoms ar rubrikoms pristatyti. Patinka dirbti su naujomis temomis, jos - tarsi šioks toks profesionalumo išbandymas. Kadangi šie tekstai turi būti labai koncentruoti ir taiklūs, drauge - informatyvūs ir intriguojantys, tenka gerokai pamąstyti ir pasidomėti naujienomis, esminiais ir aktualiausiais dalykais. Visuomet sau keliu klausimą: ar tai įdomu žiūrovui? Pastebiu, kad laidos kūrėjų komandos narių kūrybiškumas ir geranoriškumas - beveik tolygios kategorijos. Gera dirbti kartu.
[klausimas]Kas neleistina laidos „Sveikas žmogus“ vedėjai?[/klausimas]
Pirmiausia - negalima sirgti. Antra, visiškai neįmanomas ir neįsivaizduojamas dalykas - vėluoti į darbą. Būnant “eteryje”, negalima kalbėti netaisyklingai. Būtina estetiškai atrodyti. Ekrane net šiek tiek per didelis rūbas ir dėl to susidariusios klostės atrodo netinkamai. Dar negalima gestikuliuoti ar judėti - kad “neiškristum iš ekrano”. Negalima perteikti informacijos nei ypač džiaugsmingai, nei perdėm liūdnai. Nepageidaujama reikšti savas emocijas. Tai reikalavimai, taikomi informacinio pobūdžio laidai. Pokalbių ar diskusijų laidų vedėjai apie tokius reikalavimus turbūt nė nesusimąsto, jie turi daugiau galimybių ir laisvės atskleisti savo charakterį bei asmenybę. Mūsų laidos žanras susietas su tematika. Tačiau standartai - taip pat kintantis dalykas!
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę