){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alerginės ligos yra dažnėjantis vaikų ir suaugusiųjų sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Šių ligų klinikos įvairumo ir kintamumo bei didėjančio paplitimo priežastys vis dar mažai ištirtos. Nuolatinis alerginių ligų gausėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius yra susijęs su didėjančiu aplinkos užterštumu, cheminių priemonių naudojimu buityje ir vakarietišku gyvenimo būdu. Tačiau alerginės ligos yra skirtingai paplitusios ne tik įvairiose šalyse, bet ir tos pačios šalies miestuose ir kaimo rajonuose. Todėl manoma, kad šie skirtumai priklauso nuo socialinių, ekonominių, ekologinių, genetinių arba geografinių vietovės ypatumų. Tyrimai, atlikti buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijose parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos, ypač postkomunistinių jos šalių gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis.
Senosiose Europos Sąjungos šalyse jos vargina apie 35 proc. žmonių. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmogų supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų, be to, kinta jau žinomi.
Dažniausios alerginės ligos yra šios:
• bronchų astma,
• alerginis rinitas,
• alergija vabzdžių įkandimams,
• atopinis dermatitas,
• alergija vaistams,
• alergija cheminėms medžiagoms.
Apklausos, atliktos įvairiose šalyse, ir odos alerginių mėginių rezultatai rodo, kad net 42 proc. apklaustų šeimų nustatoma alergijos požymių. Labiausiai alerginės ligos paplitusios Jungtinėje Karalystėje – apie 28 proc. šeimų nurodo, kad serga astma, alerginiu rinitu arba egzema.
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, tėvai, auginantys 20–48 mėn. amžiaus vaikus, alergines ligas nurodė 2–4 kartus rečiau negu kitų šalių tėvai, o dažniausia vaikų alergijos forma yra odos alergija. Lietuviams tėvams alergija aptinkama 4,5 karto dažniau nei mamoms. Dažniausiai jie alergiški žolių žiedadulkėms. Net 36 proc. Lietuvos vaikų teigė, kad jiems pasireiškia astmos simptomų, nors bronchinė astma diagnozuota tik 6 proc. iš jų.
Paskutinieji epidemiologiniai tyrimai Lietuvoje atlikti prieš 30 metų, ir nėra duomenų, koks Lietuvos gyventojų sergamumas alerginėmis ligomis, kokios patologijos yra vyraujančios. Galima tikėtis, kad mūsų šalyje jis nesiekia Europos lygio, tačiau kaip yra iš tiesų, bus galima atsakyti tik atlikus tyrimus.
Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais.
Dažniausi alergenai:
• maisto produktai,
• pelėsių grybeliai,
• namų dulkių erkės,
• žiedadulkės.
Labai aktualu tirti vietinius alergenus. Būtina suspėti reaguoti į aplinkos pokyčius, tyrinėti ir pažinti mus supančius veiksnius. Tik taip galima iš dalies keisti aplinką arba prie jos prisitaikyti.
Alergeno ir antikūno sąveikos metu atsipalaiduoja medžiagos, dėl kurių išsivysto alerginė reakcija. Specifinė imunoterapija – kai mažomis dozėmis įšvirkščiama alergeno, kuriam ligonis jautrus. Taip organizmas tarsi pripranta prie jo ir tam alergenui išsivysto tolerancija. Tai manipuliacijos su imunine sistema. Medikamentinis gydymas (antihistamininiai vaistai, steroidai) mažina simptomus, bet nešalina ligos priežasties.
Nuo 1996 m. prie Lietuvos Mokslų Akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Medicinos sekcijos veikia Alergologijos komisija (jai vadovauja prof. R.Dubakienė – red. past.). Parengta dešimt alerginių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų.
Prie Lietuvos sveikatos ministerijos veikia Kosmetikos gaminių mokslinis komitetas.
Vienas iš jo veiklos barų – informacijos apie dažniausiai kosmetikoje ir buityje naudojamas chemines medžiagas ir jų poveikį sveikatai teikimas visuomenei. Vartojant įvairias naujas medžiagas buityje ir „dirbtinėje aplinkoje“, svarbu išvengti galimo neigiamo jų poveikio.
Alergologija – palyginti brangi medicinos sritis, todėl visuomenės sveikatos problemas siekiama spręsti tarptautinio bendradarbiavimo būdu.
Europos komisijos plataus vartojimo prekių moksliniame komitete nuo 2004 m. dirba ir Lietuvos atstovas (prof. R.Dubakienė – red. past.).
Alerginių ligų išsivystymo priežastys siejamos su genetine predispozicija, atrandami net vadinamieji alergijos genai. Tyrimai tęsiami. Tikimasi, kad genų terapija padės žmogui prisitaikyti prie jo paties keičiamos aplinkos ir nesirgti alerginėmis ligomis.
Lietuvoje sėkmingai taikomos naujos specifinių antigenų nustatymo metodikos bei specifinių alergenų rinkiniai. Lietuvos alergologų komisija yra sudariusi tris alergenų paneles: maisto alergenų, įkvepiamųjų alergenų ir mišrią.
Toliau atliekami Lietuvos gyventojams svarbių alergenų tyrimai.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę