Alergologija, ekologija, visuomenės sveikata

Alergija yra neįprasta reakcija į aplinkoje esančias medžiagas. Alergologija – imunologijos šaka, tirianti pakitusią organizmo reakciją į aplinką. Imunologija – mokslas apie imuninės sistemos struktūrą ir funkcijas. Imunologijos specialistų darbo perspektyva – bendradarbiavimas su genetikos specialistais, išaiškinant populiacijoje būdingus alerginių ligų genetinius veiksnius, jų pokyčius ir pan.
 

Didėjantis sergamumas


Alerginės ligos yra dažnėjantis vaikų ir suaugusiųjų sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Šių ligų klinikos įvairumo ir kintamumo bei didėjančio paplitimo priežastys vis dar mažai ištirtos. Nuolatinis alerginių ligų gausėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius yra susijęs su didėjančiu aplinkos užterštumu, cheminių priemonių naudojimu buityje ir vakarietišku gyvenimo būdu. Tačiau alerginės ligos yra skirtingai paplitusios ne tik įvairiose šalyse, bet ir tos pačios šalies miestuose ir kaimo rajonuose. Todėl manoma, kad šie skirtumai priklauso nuo socialinių, ekonominių, ekologinių, genetinių arba geografinių vietovės ypatumų. Tyrimai, atlikti buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijose parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos, ypač postkomunistinių jos šalių gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis.
Senosiose Europos Sąjungos šalyse jos vargina apie 35 proc. žmonių. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmogų supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų, be to, kinta jau žinomi.


 

Alerginės ligos


Dažniausios alerginės ligos yra šios:
• bronchų astma,
• alerginis rinitas,
• alergija vabzdžių įkandimams,
• atopinis dermatitas,
• alergija vaistams,
• alergija cheminėms medžiagoms.
Apklausos, atliktos įvairiose šalyse, ir odos alerginių mėginių rezultatai rodo, kad net 42 proc. apklaustų šeimų nustatoma alergijos požymių. Labiausiai alerginės ligos paplitusios Jungtinėje Karalystėje – apie 28 proc. šeimų nurodo, kad serga astma, alerginiu rinitu arba egzema.
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, tėvai, auginantys 20–48 mėn. amžiaus vaikus, alergines ligas nurodė 2–4 kartus rečiau negu kitų šalių tėvai, o dažniausia vaikų alergijos forma yra odos alergija. Lietuviams tėvams alergija aptinkama 4,5 karto dažniau nei mamoms. Dažniausiai jie alergiški žolių žiedadulkėms. Net 36 proc. Lietuvos vaikų teigė, kad jiems pasireiškia astmos simptomų, nors bronchinė astma diagnozuota tik 6 proc. iš jų.
Paskutinieji epidemiologiniai tyrimai Lietuvoje atlikti prieš 30 metų, ir nėra duomenų, koks Lietuvos gyventojų sergamumas alerginėmis ligomis, kokios patologijos yra vyraujančios. Galima tikėtis, kad mūsų šalyje jis nesiekia Europos lygio, tačiau kaip yra iš tiesų, bus galima atsakyti tik atlikus tyrimus.
 

Alergenai


Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais.
Dažniausi alergenai:
• maisto produktai,
• pelėsių grybeliai,
• namų dulkių erkės,
• žiedadulkės.
Labai aktualu tirti vietinius alergenus. Būtina suspėti reaguoti į aplinkos pokyčius, tyrinėti ir pažinti mus supančius veiksnius. Tik taip galima iš dalies keisti aplinką arba prie jos prisitaikyti.
Alergeno ir antikūno sąveikos metu atsipalaiduoja medžiagos, dėl kurių išsivysto alerginė reakcija. Specifinė imunoterapija – kai mažomis dozėmis įšvirkščiama alergeno, kuriam ligonis jautrus. Taip organizmas tarsi pripranta prie jo ir tam alergenui išsivysto tolerancija. Tai manipuliacijos su imunine sistema. Medikamentinis gydymas (antihistamininiai vaistai, steroidai) mažina simptomus, bet nešalina ligos priežasties.
 

Mokslas ir visuomenės sveikata


Nuo 1996 m. prie Lietuvos Mokslų Akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Medicinos sekcijos veikia Alergologijos komisija (jai vadovauja prof. R.Dubakienė – red. past.). Parengta dešimt alerginių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų.
Prie Lietuvos sveikatos ministerijos veikia Kosmetikos gaminių mokslinis komitetas.
Vienas iš jo veiklos barų – informacijos apie dažniausiai kosmetikoje ir buityje naudojamas chemines medžiagas ir jų poveikį sveikatai teikimas visuomenei. Vartojant įvairias naujas medžiagas buityje ir „dirbtinėje aplinkoje“, svarbu išvengti galimo neigiamo jų poveikio.
Alergologija – palyginti brangi medicinos sritis, todėl visuomenės sveikatos problemas siekiama spręsti tarptautinio bendradarbiavimo būdu.
Europos komisijos plataus vartojimo prekių moksliniame komitete nuo 2004 m. dirba ir Lietuvos atstovas (prof. R.Dubakienė – red. past.).
Alerginių ligų išsivystymo priežastys siejamos su genetine predispozicija, atrandami net vadinamieji alergijos genai. Tyrimai tęsiami. Tikimasi, kad genų terapija padės žmogui prisitaikyti prie jo paties keičiamos aplinkos ir nesirgti alerginėmis ligomis.
Lietuvoje sėkmingai taikomos naujos specifinių antigenų nustatymo metodikos bei specifinių alergenų rinkiniai. Lietuvos alergologų komisija yra sudariusi tris alergenų paneles: maisto alergenų, įkvepiamųjų alergenų ir mišrią.
Toliau atliekami Lietuvos gyventojams svarbių alergenų tyrimai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai