Kodėl moterys šalina plaukus?
Dar senovės Egipte gražios norėjusios atrodyti moterys visais būdais stengėsi, kad lygi ir graži būtų ne tik veido, bet ir viso kūno oda. Odos lygumą ganėtinai sudėtinga įvertinti, jeigu ji padengta plaukeliais, taigi moterys ėmė juos šalinti. Šiandien įvairiose tautose vyrauja skirtingos nuomonės apie plaukų šalinimą ir tai, nuo kokių vietų plaukelius moterys turėtų šalinti. Neretai tamsesnio gymio moterys šalina plaukus ne tik nuo kojų, bet ir nuo rankų bei veido. Kita vertus, plaukų šalinimas tam tikrose kūno vietose turi reikšmės ir higienai, pavyzdžiui, pažastyse. Jeigu pažastyse yra plaukų, bakterijoms ant jų laikytis lengviau, o tai reiškia, kad lengviau atsiras nemalonus kvapas. Plaukus pažastų srityse šalina ne tik moterys, bet ir dalis vyrų. Beje, ar žinai, kad tam tikros sporto šakos atstovai vyrai visuomet šalina kojų plaukus? Taip daro dviratininkai, norėdami kuo labiau sumažinti oro pasipriešinimą ir išvystyti kuo didesnį greitį. Taigi, kaip supratai, plaukų šalinimo priežastys gali būti labai įvairios.
Kodėl mes juokiamės?
Juokas – mažiausiai ištirta žmogaus reakcija. Sakoma, kad iš tikrųjų juoktis sugeba tik žmogus, nors panašias emocijas patiria ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, delfinai ar beždžionės. Smegenys sudarytos taip, kad tam tikros jų dalys atsakingos už tam tikrą funkciją, t.y. tam tikrą mūsų atliekamą veiksmą. Sakoma, kad žmogus vidutiniškai juokiasi 17 kartų per dieną. Vaikystėje tai darome kelis kartus dažniau nei būdami suaugę. Juokas – tarsi savotiška gynybinė reakcija, juoktis kartais pradedame ne vien dėl to, kad mums yra linksma, bet ir išsigandę arba streso metu. Vienok dažniausiai juoku reaguojame į humorą. Beje, tai, kad juokas turi teigiamą poveikį sveikatai, įrodyta jau seniai. Dažniau besijuokiantys asmenys greičiau sveiksta, jų kraujo spaudimas būna žemesnis. O kai kurių šalių ligoninėse taikoma net gi speciali juoko terapija. Tokiose ligoninėse yra klounais persirengusių darbuotojų, kurie lanko ligonius ir juos linksmina. Tiesa, posakis, kad juokiantis pasigamina vitaminas C, yra netiesa. Vitaminą C gauname valgydami tam tikrus maisto produktus, o pats organizmas jo pasigaminti nemoka.
Kodėl žmonėms skauda širdį?
Kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonės, būdami labai nuliūdę arba nusiminę, sako, kad skauda širdį. Toks širdies skausmas nėra jaučiamas tiesiogiai, posakis parodo, kad žmogui labai sunku. Kita vertus, širdies skausmas gali būti ir fizinis, t.y. toks skausmas, kurį jaučiame dėl tam tikros ligos. Neretai manoma, kad kairėje krūtinės ląstos pusėje jaučiamas skausmas yra širdies. Ne visuomet yra taip. Skaudėti gali ir krūtinės ląstos raumenis, minkštuosius audinius. Bet tuomet, kai skausmą žmogus pajunta atlikdamas kokį nors daugiau jėgų reikalaujantį darbą, pavyzdžiui, nešdamas sunkius daiktus, greičiau eidamas arba lipdamas laiptais, galima įtarti, kad nesveikuoja būtent širdis.
Širdies raumuo – stipriausias žmogaus kūno raumuo. Širdies susitraukia vidutiniškai 60 kartų per minutę, ir tai vyksta kasdien, be poilsio dienų, net ir tuomet, kai miegame. Taigi raumeniui reikalingas didesnis deguonimi prisotinto kraujo kiekis. O jeigu širdies kraujagyslės pažeistos, atitekančio kraujo kiekis nėra pakankamas, pajuntame skausmą. Jeigu staiga dėl tam tikrų priežasčių užsikemša širdies kraujagyslė ir tam tikra raumens dalis lieka neaprūpinta krauju, raumens skaidulos ima žūti, ta raumens vieta apmiršta, žmogus jaučia labai stiprų skausmą, o gydytojai sako, kad jis patyrė širdies infarktą. Taip dažniausiai nutinka vyresniems žmonėms. Vaikams taip pat kartais skauda širdį, tačiau ši būklė dažniausiai yra nepavojinga ir susijusi su tuo, kad kūnas greitai auga ir nespėja prisitaikyti prie naujų pokyčių. Jei tau pradėtų skaudėti širdies srityje, nusiramink ir valandžiukę pastovėk arba pasėdėk, skausmas praeis savaime. Tačiau jei skausmas linkęs kartotis, reikėtų pasitarti su gydytojais.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę