Lietuvoje

 Tirtis nebereiks vykti pas kaimynus

Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET).

Iki šiol, jo prireikus, ligoniai būdavo siunčiami į kaimynines šalis – Estiją, Lenkiją, Vokietiją.

PET tyrimo metu galima įvertinti vidaus organų pakitimus. Jis skiriamas tada, kai norimai diagnozei nustatyti negelbsti kiti metodai – kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Onkologijoje, pasak medikų, PET tyrimas svarbus, kai kitais tyrimo metodais nepavyksta nustatyti pirminio naviko lokalizacijos, kai reikia įvertinti taikomo gydymo efektyvumą. Jis taip pat naudojamas įvairių lokalizacijų navikams nustatyti, parenkant tikslią biopsijos vietą, planuojant spindulinį gydymą, navikų recidyvams diagnozuoti.

Sujungus PET ir kompiuterinę tomografiją tyrimai ypač naudingi diagnozuojant ir gydant plaučių, storosios žarnos, galvos smegenų, stemplės, krūties, skydliaukės, limfomas, kitus, rečiau pasitaikančius navikus.

Taip pat šis tyrimas gali būti taikomas neurologijoje, siekiant daug anksčiau nustatyti demencijos, epilepsijos priežastis ir išplitimą. PET kardiologijoje atliekama siekiant nustatyti miokardo gyvybingumą.

Kartu Klinikose pradėjo veikti naujos kartos 320 pjūvių kompiuterinis tomografas, vienintelis toks Lietuvoje, ir magnetinio rezonanso aparatas, kurio išplėstos galimybės leis atlikti ir širdies pakitimų tyrimus.

Vaikai nedėmesingi dėl... saldumynų?

Lietuvoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien vartoja saldumynus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, atliko saldumynų sudėties rizikos vaikų sveikatai vertinimą.

Nustatyta, kad pagrindinės saldumynų sudedamosios dalys yra cukrus, gliukozės sirupas ir įvairūs maisto priedai. Paaiškėjo, kad Lietuvos rinkoje esančiuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų maisto priedų. Visi jie nėra draudžiami. Į beveik visų saldumynų sudėtį buvo pridėta įvairių dažiklių, kai kuriuose net iki 9, bet jie neviršijo didžiausio leidžiamo vartoti kiekio.

Daugiau kaip 60 proc. saldumynų sudėtyje buvo dažiklių E 110, E 104, E 122, E 129, E 102, E 124, kuriems esant turi būti privalomas ženklinimo užrašas gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.“ „Į tai vartotojai turėtų atkreipti dėmesį“,– pabrėžia specialistė E. Venckevič.

Nuo 2009 iki 2012 metų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 195 saldumynų mėginiai iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Iš visų tirtų mėginių 8 proc. neatitiko reikalavimų: rasti GMO, sunkieji metalai, saldikliai viršija leidžiamus saldumynuose vartoti kiekius.

Instituto specialistė E. Venckevič primena, kad dažnas saldumynų vartojimas apskirtai kenkia sveikatai. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu. Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. O per didelė energinė vertė skatina nutukimą. Šis savo ruožtu yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Negana to, valgant daug cukraus ir riebalų slopinama imuninė sistema, todėl vaikas lengviau suserga.

Miškuose suaktyvėjo erkės

Tai sutampa ir su derliaus nuėmimu bei grybų sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Grybautojai ir ūkininkai turėtų būti budrūs ir imtis apsisaugojimo priemonių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius užregistruoti 202 erkinio encefalito ir 878 Laimo ligos atvejai. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį susirgimų buvo užregistruota mažiau: atitinkamai 113 ir 790.
Europinės, arba miškinės, erkės (lot. Ixodes ricinus) aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio, o pastaraisiais metais ir iki gruodžio mėnesio pradžios. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose erkių paplitimas mažesnis. Erkės ropoja augalų lapais ar stiebais ir jais aukštyn gali nukeliauti ne daugiau kaip metrą ar pusantro.
Daugiausiai erkių – vidurio Lietuvoje. Erkiniu encefalitu dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Kitose apskrityse – rečiau. Laimo liga – dažniausiai Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, bet užsikrėsti galima visuose Lietuvos rajonuose, nes sukėlėjas erkėse aptinkamas visur.
Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis serga apie 2–3 tūkst. žmonių.
Efektyviausiai nuo erkinio encefalito apsaugo vakcinacija. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai