Klausia vaikai

Kas būtų, jeigu niekada nesimaudyčiau?


Be to, kad kvepėtum nemaloniai, ir draugai nelabai norėtų uosti tokius nemalonius kvapus, tau grėstų ir kiti nemalonumai. Odai ir plaukams tampant vis purvinesniais, odą niežėtų kur kas labiau, o pasikasydamas tu dar labiau padidintum įvairių infekcinių ligų tikimybę (pvz., odoje gali atsirasti pūlinių). Suaugusio žmogaus odos plotas apie 1,7–2 m2, ir joje yra apie 2,6 milijono prakaito liaukučių. Tu prakaituoji nuolat, net kai to nepastebi. Dalis prakaito liaukų (jos vadinamos apokrininėmis) gamina prakaitą, kuriame yra baltymų ir riebalų rūgščių. Bakterijos (jų yra visur, tikriausiai tai jau žinai) perdirba tuos baltymus ir riebalų rūgštis, todėl prakaitas ima dvokti. Nesiprausiant, bakterijos kaupiasi natūraliose išskyrose (prakaitas, riebalai ir kt.), taigi, pasikasydamas nešvarią odą, tu palengvintum bakterijoms lengviau patekti į kraujotaką. Bakterijoms patekus į kraujotaką, gali prasidėti liga, kuri vadinasi sepsiu (žmonės tai vadina „kraujo užkrėtimu“). Sergant šia liga, gresia rimtas pavojus žmogaus gyvybei. Taigi verčiau maudytis.

 

Ar tikrai ilgas karštas dušas kenkia?


Deja, tai tiesa. Yra daug įvairių dalykų, kurie gali pakenkti tavo odai, ir ilgalaikis karštas dušas – vienas iš jų. Karštas vanduo daugiausiai veikia išorinį odos sluoksnį – epidermį. Pirmiausia, kas nutinka, tai karštas vanduo suminkština odą padengiančias riebalines medžiagas, ir jos nuplaunamos kartu su visais nešvarumais. Tai reiškia, kad oda tampa ne tokia apsaugota ir lengviau praranda drėgmę, t.y. sausėja ir netgi gali pradėti niežėti. Jeigu išėjęs iš dušo pajunti, kad oda paraudusi ir truputį niežti – tai vienas iš požymių, kad oda yra sausa. Deja, šaltas ir vėjuotas oras sausina odą dar labiau, taigi šaltuoju metų laiku patariama saugotis ir vengti itin didelių odą veikiančių temperatūros skirtumų. Kita vertus, odos sausumas – problema, su kuria neretai pavyksta susitvarkyti savarankiškai. Pasitark su suaugusiais ir pradėk reguliariai naudoti drėkinamąjį kremą. Tai padės tavo odai.
 

Kodėl išsimaudžius jūroje visada reikia eiti po dušu, juk jūroje irgi vanduo....


Taip, tu esi teisus, išsimaudžius jūroje ar vandenyne, būtinai reikia nusiprausti po dušu ir (be muilo). Taip yra todėl, kad jūros vanduo nėra toks pat, kaip tekantis iš čiaupo. Vanduo, kurį mes naudojame maudymuisi ir maistui, yra gėlas. Tuo tarpu jūros vandenyje yra nemažai druskų ir kitų medžiagų. Tikriausiai esi pastebėjęs, kad po maudynių jūroje aplaižius lūpas, jos atrodo sūrios. Pamėgink įpilti į ryškios spalvos indelį truputį jūros vandens ir leisk jam visam išgaruosi, pamatysi, kad ant indo dugno liko tarsi balkšvų dulkių, tai jūros vandenyje esančios druskos. Druska tam tikru būdu valo odą, bet kartu ir sausina ją. Tikriausiai kada nors ir tau teko skalauti gerklę sūriu vandeniu. Tai senas liaudies receptas gerklės skausmui malšinti. Skalaujant gerklę sūriu vandeniu, dalis druskų lieka ant gleivinės ir „ištraukia“ vandenį iš ląstelių. Vandens netekusios ląstelės (pvz., bakterijos) žūva. Panašūs dalykai vyktų ir odos ląstelėse, jei po maudynių jūroje nenusipraustum po dušu. Oda, žinoma, nežus, bet ji taps sausa, pradės niežėti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai