Rinosinusitu gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Ūminis rinosinusitas yra viena iš dažnesnių vaikų ligų. Sergamumo pikas – rugsėjo–kovo mėnesiai.
JAV rinosinusitu serga apie 14 proc. gyventojų, Švedijoje ūminis rinosinusitas diagnozuojamas 2 proc. apsilankančių pas gydytojus pacientų. Olandijoje kasmet ši liga diagnozuojama 21–25 pacientams iš tūkstančio. Tikslių duomenų apie sergamumą rinosinusitu Lietuvoje nėra. Tačiau atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas ir pacientų socialinę padėtį, manoma, kad sergamumas rinosinusitu mūsų šalyje yra panašus kaip ir kitose šalyse ar net didesnis.
Bet kuri virusinė sloga yra ir rinosinusitas. Juk sloguojant jaučiame nosies užgulimą, kvėpavimas būna pasunkėjęs, kamuoja išskyros iš nosies į nosiaryklę. Taip pat neretai kartu jaučiame spaudimą ir skausmą veido srityje, galvos skausmą. Taigi bet kokia sloga yra ir nosies, ir prienosinių ančių (rinosinusų) gleivinės uždegimas. Tai patvirtina ir rentgeno tyrimas: jeigu sloguojančiam žmogui atliksime rentgenogramą, ji rodys ir rinosinusito požymius, t.y. sinusai bus užpildyti skysčiu. Sveiko žmogaus sinusai oringi ir skysčiais neužpildyti.
Taigi plačioje visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad rinosinusitas ir sloga – tai skirtingos ligos, yra ne visiškai teisinga.
Ūminė sloga pasireiškia staiga ir turi tris stadijas. Pradžioje nosį peršti, degina, ji tarsi sausa. Antroji stadija vadinama išskyrų padaugėjimo periodu, tada nosis pradeda „bėgti“, būna užgulta. Ir trečioji stadija, kai nosis ima valytis, gyti – tada atsidaro sinusai, atsiranda gleivių ir pūlingų išskyrų.
Prienosiniai ančiai (sinusai) yra susiję su nosies ertme angų ir landų sistema, per kurią vyksta jų ventiliacija ir drenažas. Prienosinių ančių gleivinė turi svarbią funkciją – susikaupusį sekretą gleivinė kryptingai stumia sinuso angos link. Kai blokuojamos prienosinių ančių angos, sutrinka ančių ventiliacija ir drenažas. Tad sloga virsti rinosinusitu gali trečiojoje jos stadijoje, jeigu nosis lieka užblokuota ir sinusai neatsidaro. Tada prienosiniuose ančiuose kaupiasi sekretas, pakinta jo rūgštingumas.
Sergant rinosinusitu žmogų kartu su gausiomis pūlingomis išskyromis iš nosies, nosies užgulimu, vargina ir veido bei galvos skausmai, ligonis karščiuoja – temperatūra būna aukštesnė nei 38° C. Sergant rinosinusitu, uždegimas dažniausiai apima ne tik vieną pusę. Taip pat ligonis gali skųstis uoslės susilpnėjimu ar netekimu. Visa tai ir yra rinosinusito požymiai. Ligai patvirtinti gali būti atliekamas endoskopinis nosies tyrimas.
Rinosinusito gydymas per pastaruosius metus išties smarkiai kito. Šiuo metu, jeigu pacientui diagnozuojamas rinosinusitas, tačiau jo nekamuoja stiprūs galvos, veido skausmai, medikamentinis gydymas nerekomenduojamas. Tokiu atveju ligoniui rekomenduojamos visos natūralios priemonės, skirtos simptomams malšinti ir uždegimui gydyti, t.y. gerti daug skysčių (vaistažolių arbatų, pieno, kt.), stengtis taisyklingai išpūsti nosį, valgyti medaus, česnakų ir pan. Geriant daug skysčių, kartu greičiau pasišalina toksinės medžiagos, o ir tie patys pūliai atsiskiedžia ir lengviau pasišalina.
Pastaruoju metu gydymas antibiotikais ar hormonais skiriamas tik esant komplikuotam rinosinusitui, pvz., kai ligonis smarkiai karščiuoja, vargina žando ar kaktos skausmai, šios sritys tinsta, liga užsitęsia iki dviejų savaičių. Taigi svarbiausi pastarųjų metų pokyčiai – kad sergant rinosinusitu neskubama skirti antibiotikų.
Ar sergamumas rinosinusitu susijęs su adenoidų hipertrofija ar nosies polipais? Ar dažnai rinosinusitu sergantiems vaikams rekomenduojama operuoti adenoidus?
Nosies polipozė – tai lėtinė nosies ir prienosinių ančių gleivinės liga, pasireiškianti gleivinės sustorėjimu. Rinosinusitas ir nosies polipozė – tai dvi skirtingos patologijos, kurios šiek tiek panašios savo išraiška. Abiejų metu pacientas neprakvėpuoja pro nosį, jį vargina pūlingos išskyros. Skirtumas, kad, esant nosies polipozei, pacientas dažniausiai nekarščiuoja, neprakvėpuoja, neužuodžia, vaikai esant adenoidų hipertrofijai miega dažniausiai išsižiojęs, knarkia. Šios patologijos metu polipai ar adenoidai yra kliūtis orui patekti iš nosies į burną. Sergant rinosinusitu žmogus dažniausiai karščiuoja, o kliūtis orui judėti yra pačioje nosyje, o ne už jos.
Duomenų, kad polipų susiformavimą skatina sinusų uždegimas (rinosinusitas) ar, priešingai – rinosinusitas daro įtaką polipozei vystytis, nėra. Tad ir adenoidų operacijos dažnai sergantiesiems sinusų uždegimu nesiūlomos.
Sergant nekomplikuotu rinosinusitu, be visų jau minėtų natūralių gydymo būdų, gali būti siūlomos garinimo procedūros, taip pat nosies išvalymas arba gleivių išsiurbimas specialiu siurbliu ar pompa.
Anksčiau taikytų žandinių ir kaktinių sinusų punktavimo procedūrų atsisakyta, nes prieita prie išvados, kad šių procedūrų žalos ir veiksmingumo santykis yra ne veiksmingumo naudai. Pastaruoju metu vietoje punktavimo skiriami stiprūs medikamentai (antibiotikai ar hormoniniai preparatai), kurie atlieka tą patį darbą, t.y. atveria sinusus ir juos išvalo.
Jeigu išsivysto rimta rinosinusito komplikacija, pvz., infekcija išplinta į smegenis ar akis, ar į kaukolės pamatą, tada atliekama operacija, kurios metu per nosį atidaromi visi kvėpavimo takai.
Ateityje kokių nors revoliucinių pokyčių gydant rinosinusitą nenusimato. Priešingai, grįžtama prie senų gerų ir natūralių dalykų, t.y. visų pirma neskubama skirti antibiotikų. Antra, laikomasi taktikos, kad sinusų užblokavimas nėra visai jau blogas dalykas. Juk tokiu atveju juose kinta terpė, ji rūgštėja, dėl to žūsta bakterijos. Kita vertus, juk užblokuotos sinusų angos vis tiek bus atvertos. Tad gydymo esmė ir yra stengtis kuo greičiau atidaryti sinusus, kad susikaupę skysčiai galėtų ištekėti.
90 proc. visuomenėje siaučiančių slogų kilmė yra virusinė, virusai pažeidžia nosies ertmę ir ji tampa atvira bakterijoms, t.y. virusai sunaikina nosies apsaugą. Kita vertus, tiek mūsų pačių nosyje, tiek mus supančioje aplinkoje pilna bakterijų. Tad, sergant sloga, jos trečios stadijos metu ir susidaro galimybė vystytis rinosinusitui, t.y. pasireikšti antrinei bakterinei infekcijai.
Norint nesusirgti sloga ar rinosinusitu, reikia nepamiršti bendrų higienos taisyklių – plauti rankas, vengti čiaudinčių žmonių, masinių susibūrimo vietų. Gripo sezono metu, kada tikimybė pasigauti slogą didesnė, stiprinti imunitetą vartojant medų, česnaką, geriant vaistažolių arbatas. Ir trečias patarimas – jau susirgus sloga, reikia ją gydyti, o ne užleisti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę