Keitimasis dovanomis ar dovanų teikimas yra svarbus, nes kuria tarp žmonių ryšį. Mes gyvename visuomenėje, kurioje dovanų teikimo, dovanos sąvokos palaipsniui tampa vartotojiškumo sinonimu. Tačiau taip buvo ne visuomet, ir faktiškai dovanojimo aktas visuomenėje vaidino svarbų istorinį vaidmenį.
Senovinės visuomenėse, klanai konkuravo, kuris duos daugiausiai, taip kaupdami pagarbą vienų kitiems ir stiprindami genties ryšius. Pagarba priklausė ne tam, kuris daugiausia gavo, bet tam, kuris daugiausia davė. Šiais laikais, nors mes, europiečiai, ir nedaliname dukterų, kad užmegztume gerus ryšius tarp klanų, dovanojimo aktas vis dar kuria galingus draugystės ryšius, juos pagilina, kai mes parenkame dovaną, atspindinčią kito vertę mums.
Narcizais. Tai šiek tiek parodo žmogaus nesugebėjimą įsijausti į kito asmens vidų. Ši savybė – sugebėjimas įsijausti į kito vidų (psichologai vartoja specialų terminą – „empatija“) – turėtų būti pradėta ugdyti maždaug nuo 6 m. amžiaus. Deja, bet ne kiekvienam pavyksta šią savybę pakankamai giliai išlavinti.
Tai, žinoma, idealas. Tai rūpestingas žmogus, suprantantis dovanojimo ritualo svarbą. Svarbu tinkamai parinkti ne vien kalėdines ar gimtadienio dovanas, bet ir tuomet, kai norima dovanoti maisto ar pinigų benamiams ar skurstantiems. O kaip dažnai tokiais atvejais „atsikratoma“ tuo, ką turite kišenėje ar automobilyje... Tiesiog reikia įsigilinti, ko vargstantiems žmonėms iš tikrųjų reikia.
Tai, ko gero, nėra taip negerai, kaip gali atrodyti (nors tokiais atvejais mes dažniausiai pagalvojame apie šykščią tetą ar uošvienę, sandėliuke sukrovusias saldainių dėžutes su pasibaigusiu galiojimo laiku ar per išpardavimus įsigytų puodelių stirtas). Jei paklaustumėte, sužinotumėt, kad tokie asmenys dažniausiai nori būti garantuoti, kad galės dalyvauti dovanų dalybų rituale ir išvengs streso, atėjus šventinėms dienoms. Juk būna, kad prieššventinėmis dienomis ir tinkamų dovanų negauni, ir per šventinį jaudulį pamiršti, kokia geriausia dovana būtų kuriam nors giminaičiui.
Tai gali būti tokie asmenys, kurie nemoka subtilios dovanų kalbos. Jie praranda galimybę apmąstyti savo ryšius su kitais, juos sustiprinti. Ir, žinoma, jie negauna dovanų patys! Taip jau yra, kad „dovanų kalbą“ vieni gerai perpratę ir vartoja laisvai, o kiti – ne. Tokie žmonės atima savo pačių laimę. Kai dovanoji „nieko“, pats gauni ... susierzinimą, piktumą, irzlumą, blogą nuotaiką. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalyviams buvo įteikta po 20 dolerių ir vienų paprašyta nusipirkti ką nors sau, kitų – kitiems. Įvertinus laimės pojūtį, paaiškėjo, kad dovanojusiųjų laimės rodikliai daug aukštesni. Taigi. Australijos aborigenai, kurie pagal savo papročius įvairiomis progomis dovanoja pusę savo nuosavybės, gali būti suradę patikimą kelią į laimę.
Lygiai taip pat kaip svarbu dovaną nuoširdžiai parinkti ir įteikti, lygiai taip pat svarbu ir tinkamai ją priimti. Išties dažnas lietuvis vietoj gražių padėkos žodžių dievažijasi: „Ką jūs! Kam tas vargas! Nereikėjo!“ Juk tokie žodžiai gana egoistiški. Toks pasakymas tarsi apvagia dovanos įteikėją, atima iš jo galimybę pajusti, kad dovanos reikėjo, kad taip rūpestingai jo parinktas daiktelis nei įdomus, nei kam reikalingas.
Betgi turėkite omenyje, kad tai taip pat gali reikšti, jog dovanodami jūs pervertinote priimantįjį, kad dovana priimtina, tik gavėjas nepakankamai save vertina. Net sunku įsivaizduoti, kiek daug yra žmonių, kurie mano esą neverti to, ką gauna dovanų.
Dovanojantis patiria ne mažiau džiaugsmo nei gaunantis, todėl priimdami dovanas pasistenkite tinkamai reaguoti, kad kiekvienas gautų savąją džiaugsmo ir laimės dalį.
Įdomus ir aktualus klausimas. Dovanų čekis išreiškia tik pinigų skaičių. Tuo tarpu dovanojant daiktą, jam suteikiama papildoma „dovanos vertė“, kuri yra kiekybiškai neišmatuojama. Atlikdami tyrimą, mokslininkai dovanojo studentams menkaverčius puodelius. Paklausus, už kiek parduotų dovanotą puodelį, atsakymai paprastai viršydavo 7 dolerių sumą. Tačiau paklausus negavusius dovanų, už kiek jie įsigytų tokį puodelį, visi pasiūlė mažiau nei 3 dolerius. Galima mėginti svarstyti, kad tas 4 dolerių skirtumas sudaro papildomą „dovanojimo akto“ vertę gavusiam dovaną. Pinigai verti tiek, kiek ant jų parašyta. Bet už juos įgyta dovana tampa vertingesnė. Įdomu, kad ši dovanojimo akto suteikta „pridėtinė“ dovanos vertė lieka net ir tada, kai dovana nepatinka ir gaunantysis norėtų už dovanai išleistus pinigus nusipirkti ką nors kitą.
Jau jauname amžiuje išryškėja lyčių skirtumai dovanojant dovanas. Berniukai ir mergaitės į tai žiūri visiškai skirtingai. Mergaitės dažniausiai yra labiau susijusios su dovana, jos pakavimu ir įteikimu. Berniukams visa tai dažniausiai visai nerūpi. Šios tendencijos išlieka ir tolimesniame gyvenime. Jei norite įrodymų, atkreipkite dėmesį, kiek vyrų prekybos centruose ieško kalėdinių dovanų paskutinę akimirką.
Moterys paprastai linkusios parinkti sentimentalias, o vyrai – praktiškesnes ir ekonomiškai vertingesnes dovanėles. Santuokoje paprastai moteris atsakinga už dovanų parinkimą ir supakavimą. Vyrai teikdami dovanas neretai turi „taktinių sumetimų“. Tačiau jaudintis neverta, nes moterys pakankami gerai suvokia, kad vyrai tais sumetimais dažniau vadovaujasi.
Beje, dovanų pasikeitimas tarp sutuoktinių yra labai paprastas ir aiškus būdas parodyti domėjimąsi vienas kitu, sustiprinti jausmus. Deja, tai gali atskleisti ir artėjančią santykių pabaigą. Kai kurių skyrybų tyrimai parodė, jog sutuoktiniai žinojo, jog santuokai artėja galas pagal gaunamas dovanas, ar kai jų partneris nustodavo dovanoti dovanas. Tai tik patvirtina faktą, kad, nustoję teikti dovanas, žmonės praranda labai svarbią socialinio gyvenimo dalį.
Nors dovanų paieškos dažnai kelia frustraciją ir dėl to neretam kyla noras viską mesti – tokia elgsena nebūtų sveikas pasirinkimas. Žinoma, švaistytis pinigais nėra jokio būtino reikalo, tačiau visiems drauge atsisakyti keitimosi dovanomis – bloga mintis. Atsisakantieji teikti ir gauti dovanų, praranda kai ką labai svarbaus – jie praranda ypatingus ryšius su šeimos nariais, giminaičiais ir draugais. Uždrausdami kitiems dovanoti dovanas, atimate jiems galimybę pagalvoti apie kitus asmenis. Taigi nedalyvaudami dovanų dovanojime/apsikeitime, jūs apvagiate save ir kitus.
Neseniai ištyrus naminių gyvūnų augintojus, pastebėta, kad šeimininkai, stengdamiesi padaryti savo globotinius laimingus, patiria stiprius teigiamus jausmus. Jie labai stengiasi pagerinti savo gyvūnėlių savijautą ir komfortą. Šis tyrimas patikimai rodo, kad, dovanodami dovanas, mes vis dėlto siekiame ir gauname kažką sau, nes gyvūnai juk negali atsakyti tuo pačiu. Dovanojimas – tai nėra vien tik daikto ar kokios nuosavybės perleidimas artimam žmogui. Tai parodo, ką mes galvojame, jaučiame, ieškodami dovanos.
Dovanodami kitam dovanojame sauDidžiausia poveikį dovanų teikimo metu paprastai patiria dovanotojas. Dovanų teikimas padeda mums sustiprinti savo jausmus kitiems, parodyti, kad jie mums labai rūpi.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę