Visiems žinomas kvėpavimo procesas: su oru įkvepiame deguonį, iškvepiame anglies dioksidą. Anksčiau buvo manoma, kad deguonis – svarbiausias kvėpavimo proceso dalyvis, o anglies dioksidas tarsi žalingas, ir jį reikia pašalinti. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pašalinti reikia tik anglies dioksido perteklių, o tam tikrą jo dalis organizme turi likti, ir ji yra labai svarbi medžiagų apykaitos procesams.
Žmogaus organizme nuolat vyksta biosintezės reakcijos: vienos struktūros sensta ir žūva, kitos atsinaujina. Pavyzdžiui, įsipjovus pirštą, pirštas sugyja. Bet kodėl vieniems tai įvyksta greičiau, kitiems – lėčiau. Tai priklauso nuo organizmo biosintezės, kuri savo ruožtu susijusi su anglies dioksido molekulės prijungimu. Vadinasi, jeigu trūksta anglies dioksido, – lėčiau vyks biosintezės reakcijos, t.y. organizmo atsinaujinimas.
Anglies dioksidas dalyvauja ir visų medžiagų apykaitos komponentų – angliavandenių, baltymų ir riebalų rūgščių – sintezėje bei – ypač svarbu – energijos gamybos organizme procesuose.
Be to, jis palaiko organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, ramina ir padeda atsipalaidoti spazmams.
Kvėpavimas vyksta kiekvienoje gyvoje ląstelėje, tad deguonis – energijos ir gyvybės šaltinis.
Kita vertus, deguonis, t.y. natūralus ir būtinas gyvybei palaikyti procesas – kvėpavimas, skatina organizme oksidacinius arba senėjimo procesus, kaip paradoksaliai tai skambėtų, nes nuolat veikia organizmą. Oksidacinių procesų metu nuolat susidaro laisvieji radikalai, kurie tarsi apšaudo organizmą iš vidaus. Būtent jie ir žaloja organizmą, bet nuo jų niekur nedingsi, galima tik sumažinti jų neigiamą poveikį.
Žmogaus organizme yra antioksidacinė sistema.
Kaip ir kambaryje nuolat atsiranda dulkių, kurias reikia nušluoti, taip ir mūsų organizme nuolat atsiranda laisvųjų radikalų, kuriuos reikia neutralizuoti. Tai atlieka tam tikri fermentai ir vitaminai A, E bei C. Vartojant pakankamai daržovių ir vaisių, laisvųjų radikalų sukeliamas pažeidimas mažėja, ir, priešingai, valgant daugiau gyvulinės kilmės bei daug baltymų turinčių produktų, daugėja laisvųjų radikalų, o kartu ir neigiamas jų poveikis.
Normalus kvėpavimas – kai ramybėje plaučių kvėpuojamasis tūris yra 0,5 l, kvėpavimo dažnis – 10–15 k./min., minutinė ventiliacija (kiek oro praeina pro plaučius per minutę) – apie 7–7,5 l/min. Plaučių ventiliacija gali būti padidėjusi – hiperventiliacija arba sumažėjusi – hipoventiliacija. Kvėpavimas taisyklingas, jeigu:
• Negirdimas.
• Kvėpuojant krūtinės ląstos judesiai neryškūs ir nepastebimi.
• Pečių juostos raumenys nejuda.
• Nesinori giliai atsidūsti.
• Kvėpuojama pro nosį.
• Kvėpavimo dažnis 10–15 kartų per minutę.
• Įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės santykis ne mažiau kaip 1/2.
• Pridėjus delną prie nosies iškvėpimo metu jaučiasi ne oro srovė, o šiluma.
Jeigu pakitę bent vienas iš šių požymių, kvėpavimas netaisyklingas.
Yra dar vienas metodas, nustatantis kvėpavimo taisyklingumą, vadinamasis Henčo mėginys: 3 kartus giliai įkvepiame ir giliai iškvepiame, o trečio iškvėpimo pabaigoje užspaudžiame nosį ir stebime, kiek galime išbūti nekvėpavę. Jeigu iki lengvo oro trūkumo jausmo (ne iki pamėlynavimo) galime nekvėpuoti apie 40–60 sek., kvėpavimas yra normalus. Tačiau yra žmonių, kurių Henčo mėginio trukmė – tik 5–10–15 sek. Jiems būtina mokytis kvėpuoti taisyklingai.
Padidėjusi plaučių ventiliacija nustatoma daug dažniau nei sumažėjusi.
Hiperventiliacija atsiranda dėl:
• Streso
• Rūkantiesiems
• Esant hipodinamijai
• Netinkamai maitinantis, kai vyrauja gyvulinės kilmės produktai
• Nutukusiesiems
• Sergant kai kuriomis ligomis
Susidarius nedideliai nuolatinei hiperventiliacijai, žmogus kvėpuoja giliai, bet jam vis trūksta oro ir norisi atsidusti. Taip atsitinka dėl to, kad blogėja deguonies atsiskyrimas nuo hemoglobino, ir jo trūksta mitochondrijose. Kaip žinome, hemoglobinas perneša deguonį iš kvėpavimo organų į audinius ir angliarūgštę iš audinių – į kvėpavimo organus.
Kraujyje deguonies visada yra daug daugiau negu reikia ląstelėms, tačiau jis į ląsteles nepatenka. Kodėl? Todėl, kad, kvėpuojant per giliai, per daug iškvepiama anglies dioksido, ir jo ima trūkti kraujyje, nes hemoglobinas jį „laiko“ ir „nepaleidžia“. Padidėjus CO2 kiekiui kraujyje, hemoglobinas, mažiau atsparus anglies dioksidui, iš karto paleidžia deguonį ir „čiumpa“ dioksido molekulę. Tik tada deguonis tampa laisvas ir gali patekti į ląsteles.
KMUK Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Lina Jasiukevičienė dirba Kardiologinės reabilitacijos mokslininkų grupėje, kur taisyklingo kvėpavimo išmokoma per 5 dienas. Per šį laiką išmokoma ir tinkamos mitybos. Tai vyksta atrinkus pacientus pagal paruoštą mokslo tyrimo programą. (Galima pasiteirauti telefonu 8 ~ 673 30 171.) Jei žmogus sunkiai serga, kartais reikia atlikti papildomus tyrimus, norint nustatyti, ar kvėpavimo korekcija jam tinka. Per savaitę žmogui susiformuoja taisyklingo kvėpavimo stereotipas, kuris neišnyksta. Medžiagų apykaita reguliuojasi ir ligos traukiasi. Aišku, išgyvenus nelaimę ar stresą, kvėpavimas vėl gali sutrikti, tuomet taisyklingo kvėpavimo įgūdžius reikia atnaujinti.
Kaip minėjome, kvėpuojamasis plaučių tūris yra 0,5 l, tačiau įkvėpti žmogus gali iki 6 l. Kvėpuojant netaisyklingai, dažniausiai išsivysto hiperventiliacija, t.y. kvėpuojamasis tūris padidėja, tarkim, iki 0,8 l. Pratimų tikslas sumažinti šį tūrį iki normos, t.y. 0,5 l. Yra du pagrindiniai taisyklingo kvėpavimo mokymo metodai. Pirmas: padidinti kvėpavimo gilumą, tačiau daryti ilgesnę pauzę ir įkvepiant, ir iškvepiant orą. Tai gana pavojinga. Antras: sumažinti kvėpavimo gilumą iki normalaus – 0,5 l. Tokiu atveju, pradėjus kvėpuoti negiliai, žmogui ima trūkti oro, todėl jo kvėpavimas padažnėja (gali net iki 32 k./min.). Tačiau, per keletą dienų taisyklingai kvėpuojant, organizme padidėja anglies dioksido kiekis, į audinius daugiau patenka deguonies, kvėpavimo centras prisitaiko, ir kvėpavimo dažnis retėja, o kvėpuojamasis tūris išlieka normalus.
Kvėpavimo reguliavimo pratimai labai tinka sergantiesiems arterine hipertenzija, pagerina sergančiųjų išemine širdies liga kraujotaka. Taisyklingas kvėpavimas – labai gera daugelio ligų profilaktikos priemonė: mažėja nerimas, įtampa, nemiga, nuovargis, dingsta ar sumažėja lygiųjų raumenų spazmai bronchuose (sergant bronchine astma), žarnyne, galvos smegenų ir širdies kraujagyslėse, reguliuojasi daugelis medžiagų apykaitos grandžių, mažėja kūno svoris. Sureguliavus kvėpavimą ir paskyrus atitinkamą dietą, svorio mažėjimas būna labai efektyvus ir nesukelia varginančio alkio jausmo.
Tačiau be gydytojo priežiūros imtis kvėpavimo reguliavimo negalima.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Siulau atsargiai elgtis su Samozdrav. Si prietaisa lengviau naudoti, negu Frolovo kvepavimo treniruokli, taciau:
1) Treniruotes su Samozdravu (reikia kveptuoti 20-30 min. per burna sausu oru) dziovina, o tuo paciu pazeidzia, kvepavimo gleivines. Todel atveriami vartaai bet kokiai infekcijai.
2) Samozdrav nemoko taisyklingo kvepavimo, todel sio prietaiso teigiamas poveikis gerokai silpnesnis, negu Frolovo.
3) Naudojant Frolovo kvepavimo treniruokli, veikia 6 svarbiausi veikimo faktoriai, o naudojant Samozdrav - tik 2.
4) Samozdrav net Rusijoje registruotas kaip buitinis prietaisas, tuo tarpu Frolovo kvepavimo treniruoklis tiek Rusijoje, tiek ES, tiek JAV yra registruotas kaip medicininis prietaisas su konkreciomis indikacijomis.
5) Europoje del nesaugumo juo prekiauti draudziama (priietaisas neturi bet buitinio CE sertifikato).
Apibendrinant: tai, kad paprasciau, dar nereiskia, kad efektyviau ir kad saugiau. Taciau kiekvienas turi teise rinktis.
2. Tasyklingą kvepavimą rodo delfinas bei kiti - pakvėpavus giliai ir įkvėpus, nekvėpuojam kiek galim. Jei nesunkiai išlaikot minutę, jūs sveikas kaip ridikas.
radau keleta video klipu kaip kvepuot tinkamai,
kam aktualu galit pasieskoti patys daugiau cia vienas rusu kalba (nezinau ar tikrai tinkamas nes nelabai suprantu rusiskai)
http://www.youtube.com/watch?v=eVh5Z7JbDxk
Angliskai
http://www.youtube.com/watch?v=f3X7ehAxVgM
Linkiu sveikatos visiems.