Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet gripu pasaulyje serga 20 proc. suaugusiųjų ir 5 proc. vaikų.
Gripas – sezoninė infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, kaulų laužymu, galvos, raumenų, gerklės skausmu, bendru silpnumu ir kitais simptomais.
Sveikas žmogus užsikrečia gripu, jo sukėlėjui patekus į kvėpavimo takus, t.y. čiaudint, kosint sergančiajam.
Gripo profilaktikai svarbi sveika gyvensena – nuolatinis kūno grūdinimasis (ryte šaltas dušas ar apsiprausimas šaltu vandeniu), racionali mityba (kuo daugiau šviežių citrusinių vaisių, daržovių, natūralaus jogurto), aktyvus judėjimas gryname ore (sportas, greitas ėjimas, pasivaikščiojimas miške ir pan.).
Gripo epidemijos metu reikėtų vengti būti masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Reikėtų vengti kosinčiųjų, čiaudinčiųjų ar karščiuojančiųjų draugijos.
Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo gripo yra skiepai. Vakcinacija sumažina sunkių gripo formų pasireiškimą bei lėtinių komplikacijų atsiradimo tikimybę.
Kadangi kasmet gripo virusas kinta, kiekvienam sezonui pagaminama vis nauja vakcina. Pastaroji sudaryta iš inaktyvuotų, t.y. nesugebančio sukelti ligos viruso dalelių, kurioms veikiant žmogaus organizme pasigamina apsauginės medžiagos, vadinamos antikūnais.
Kai skiepijamės nuo gripo kelerius metus iš eilės, tai apsaugo nuo galimų gripo komplikacijų.
Buvusio gripo (pernykščio sezono) vakcina negali būti tinkama kitam sezonui.
Skiepytis reikėtų rudenį, kad iki gripo epidemijos pradžios spėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Paprastai rekomenduojama pradėti skiepytis rugsėjo mėnesį. Verta nuo gripo pasiskiepyti ir spalio ar lapkričio mėnesį, tačiau nėra prasmės skiepytis pavasarį ar vasarą.
Ypač svarbu pasirūpinti skiepais tiems asmenims, kuriems dėl nusilpusio imuniteto ar ligos gripas gali komplikuotis.
Nuo gripo turėtų būtinai pasiskiepyti:
• asmenys, vyresni nei 65 metų amžiaus
• nėščios moterys (ypač kurioms gripo epidemijos metu būna 3–9 nėštumo mėnuo)
• sergantieji lėtinėmis ligomis
• medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą rizikos grupėms (6–23 mėn. vaikai, 50–64 m. amžiaus asmenys) ir jų šeimos nariai bei artimieji.
Atsiradus pirmiesiems gripo požymiams, skiepytis negalima.
Pasiskiepijus sveikam žmogui gripo imunitetas susidaro tik po 2 savaičių, o didžiausias antikūnų kiekis susiformuoja po pasiskiepijimo praėjus ne mažiau nei 4–6 savaitėms. Po pusmečio antikūnų koncentracija sumažėja apie 50 proc.
Skiepų veiksmingumas siekia 70–90 proc. (vyresniame amžiuje – mažesnis). Be to, skiepų poveikis labai priklauso ir nuo kiekvieno asmens sveikatos būklės, imuniteto lygio ir pan.
„Vakarų pasaulis jau supranta, kad skiepijimas nuo gripo yra daug pigesnis ir saugesnis nei sergančiųjų gydymas, jau nekalbant apie galimybę išvengti mirčių, kurias sukelia pavojingos gripo komplikacijos.
Įvairių Vakarų Europos farmacijos firmų pagamintos vakcinos yra vienodai veiksmingos, nes jų gamyba iš esmės yra panaši, o kainų skirtumas priklauso nuo papildomų išlaidų.
Noriu priminti, kad Rusijoje gaminamos vakcinos nuo gripo neturi geros praktikos sertifikatų, t.y. nepraėjusios įprastinių klinikinių tyrimų, kurie praktikuojami Vakarų Europoje. Rusijos gamybos vakcinos yra pigesnės, tačiau apie jų efektyvumą ar saugumą duomenų nėra“, – teigia prof. A. Laiškonis.
Skiepų situacija Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje nuo gripo skiepijasi labai nedaug žmonių – apie 4 proc. gyventojų.
Vakarų Europos šalyse gripo profilaktikai – skiepams – skiriamas didesnis dėmesys: Prancūzijoje pasiskiepija net 65 proc., Švedijoje – 52 proc., Suomijoje 28 proc., Vokietijoje 23,7 proc., Austrijoje – 17 proc. gyventojų.
Tuo tarpu asmenų, vyresnių nei 65 metų, vakcinacijos apimtis Nyderlanduose siekia per 75 proc., Anglijoje – per 70 proc., Suomijoje – 46 proc., Danijoje – per 47 proc., Liuksemburge – 52 proc.
Gripo profilaktikai svarbi sveika gyvensena – nuolatinis kūno grūdinimasis (ryte šaltas dušas ar apsiprausimas šaltu vandeniu), racionali mityba (kuo daugiau šviežių citrusinių vaisių, daržovių, natūralaus jogurto), aktyvus judėjimas gryname ore (sportas, greitas ėjimas, pasivaikščiojimas miške ir pan.).
Gripo epidemijos metu reikėtų vengti būti masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Reikėtų vengti kosinčiųjų, čiaudinčiųjų ar karščiuojančiųjų draugijos.
Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo gripo yra skiepai. Vakcinacija sumažina sunkių gripo formų pasireiškimą bei lėtinių komplikacijų atsiradimo tikimybę.
Kadangi kasmet gripo virusas kinta, kiekvienam sezonui pagaminama vis nauja vakcina. Pastaroji sudaryta iš inaktyvuotų, t.y. nesugebančio sukelti ligos viruso dalelių, kurioms veikiant žmogaus organizme pasigamina apsauginės medžiagos, vadinamos antikūnais.
Kai skiepijamės nuo gripo kelerius metus iš eilės, tai apsaugo nuo galimų gripo komplikacijų.
Buvusio gripo (pernykščio sezono) vakcina negali būti tinkama kitam sezonui.
Skiepytis reikėtų rudenį, kad iki gripo epidemijos pradžios spėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Paprastai rekomenduojama pradėti skiepytis rugsėjo mėnesį. Verta nuo gripo pasiskiepyti ir spalio ar lapkričio mėnesį, tačiau nėra prasmės skiepytis pavasarį ar vasarą.
Ypač svarbu pasirūpinti skiepais tiems asmenims, kuriems dėl nusilpusio imuniteto ar ligos gripas gali komplikuotis.
Nuo gripo turėtų būtinai pasiskiepyti:
• asmenys, vyresni nei 65 metų amžiaus
• nėščios moterys (ypač kurioms gripo epidemijos metu būna 3–9 nėštumo mėnuo)
• sergantieji lėtinėmis ligomis
• medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą rizikos grupėms (6–23 mėn. vaikai, 50–64 m. amžiaus asmenys) ir jų šeimos nariai bei artimieji.
Atsiradus pirmiesiems gripo požymiams, skiepytis negalima.
Pasiskiepijus sveikam žmogui gripo imunitetas susidaro tik po 2 savaičių, o didžiausias antikūnų kiekis susiformuoja po pasiskiepijimo praėjus ne mažiau nei 4–6 savaitėms. Po pusmečio antikūnų koncentracija sumažėja apie 50 proc.
Skiepų veiksmingumas siekia 70–90 proc. (vyresniame amžiuje – mažesnis). Be to, skiepų poveikis labai priklauso ir nuo kiekvieno asmens sveikatos būklės, imuniteto lygio ir pan.
„Vakarų pasaulis jau supranta, kad skiepijimas nuo gripo yra daug pigesnis ir saugesnis nei sergančiųjų gydymas, jau nekalbant apie galimybę išvengti mirčių, kurias sukelia pavojingos gripo komplikacijos.
Įvairių Vakarų Europos farmacijos firmų pagamintos vakcinos yra vienodai veiksmingos, nes jų gamyba iš esmės yra panaši, o kainų skirtumas priklauso nuo papildomų išlaidų.
Noriu priminti, kad Rusijoje gaminamos vakcinos nuo gripo neturi geros praktikos sertifikatų, t.y. nepraėjusios įprastinių klinikinių tyrimų, kurie praktikuojami Vakarų Europoje. Rusijos gamybos vakcinos yra pigesnės, tačiau apie jų efektyvumą ar saugumą duomenų nėra“, – teigia prof. A. Laiškonis.
Skiepų situacija Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje nuo gripo skiepijasi labai nedaug žmonių – apie 4 proc. gyventojų.
Vakarų Europos šalyse gripo profilaktikai – skiepams – skiriamas didesnis dėmesys: Prancūzijoje pasiskiepija net 65 proc., Švedijoje – 52 proc., Suomijoje 28 proc., Vokietijoje 23,7 proc., Austrijoje – 17 proc. gyventojų.
Tuo tarpu asmenų, vyresnių nei 65 metų, vakcinacijos apimtis Nyderlanduose siekia per 75 proc., Anglijoje – per 70 proc., Suomijoje – 46 proc., Danijoje – per 47 proc., Liuksemburge – 52 proc.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę