){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Keliautojų diarėja(viduriavimas), kaip visada netikėtai, užpuola dažną keliautoją Viduriavimas dažniausiai trunka 3–5 dienas, išimtiniais atvejais – iki dviejų savaičių. Tačiau net tų kelių dienų gali pakakti tam, kad nesėkmingojo keliautojo organizmas netektų daug skysčių ir elektrolitų. Kokie simptomai būdingi diarėjai? Sergančiajam gali skaudėti, raižyti pilvą, jį gali pūsti, žmogus gali karščiuoti ir, be jokios abejonės, viduriuoja. Beje, jeigu vieną ar du kartus pasituštinote blogiau susiformavusiomis ir skystesnėmis išmatomis, tai dar nereiškia, kad jau viduriuojate. Dažniausia keliautojų viduriavimo priežastis – maistas ir vanduo užteršti žarnine lazdele, t.y. Escherichia coli, o taip pat Salmonella, Schigella, Campilobacter ir kt.
Kai kuriuose informaciniuose šaltiniuose pažymimi ištisi pavojaus regionai, į kuriuos įtraukiama ir Rytų Europa (čia rizika vertinama kaip vidutinio dydžio). Rytų Europoje gyventi esame įpratę, didesnių rūpesčių nekyla, tačiau atkreipkime dėmesį ir toliau pateiktų rekomendacijų laikykimės keliaudami į Meksiką, Karibus (rizika kiek mažesnė), centrinę ir Pietų Ameriką, piečiausias Europos dalis, Vidurio Rytus, Indiją, Aziją (ypatingai pietinę dalį, pvz., Tailandą).
Išsiaiškinkite, ar tas regionas, į kurį važiuojate, priklauso didesnės rizikos sirgti keliautojų diarėja grupei. Pasirinkite saugų kelionės maršrutą, užsitikrinkite galimybę valgyti aukštos kokybės maistą. Jeigu keliaujate savarankiškai laukinėje gamtoje, pasirūpinkite, kad su savimi turėtumėte geros kokybės geriamo vandens. Neretai manoma, kad alkoholis gali apsaugoti nuo keliautojų diarėjos – tai mitas. Alkoholis gali padėti apsaugoti tik nuo kai kurių parazitinių ligų, tokių kaip trichineliozė, todėl ši priemonė gali būti veiksminga nebent valgant žvėrieną. Dar prieš išvykdami (likus 2–3 savaitėms) pradėkite vartoti gerųjų bakterijų (probiotikų) preparatų, pvz., ErceFlora duo. Pasirūpinkite, kad kelionės vaistinėlėje turėtumėte ne tik probiotikų preparato (vartokite jų visos kelionės metu), bet ir preparato elektrolitų tirpalui, kuris reikalingas viduriuojant, pagaminti, kai kuriais atvejais – antibiotikų.
Žmogus, kurio žarnyno mikroflora yra sutrikusi (pavyzdžiui, vartojus antibiotikų ir pan.), priklauso padidėjusios rizikos grupėje sirgti keliautojų (ir kitais) viduriavimais. Todėl mikrofloros pusiausvyra reikia pasirūpinti iš anksto, t.y. dar prieš kelionę. Vienas iš galimų preparatų, kaip jau minėjau, – ErceFlora duo. Šis probiotikas ypatingas tuo, kad jame yra trijų skirtingų sudedamųjų medžiagų: dviejų rūšių pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus acidophilus) ir mielių (Saccharomyces boulardii). Minėtos padermės sustiprina viena kitos veikimą, taigi poveikis yra geresnis. Saccharomyces boulardii yra atsparus antibiotikų preparatams, taigi, jeigu tektų vartoti antibiotikų, turėtumėte papildomą apsaugą, kad viduriavimas nepasireikštų kaip šalutinis antibiotikų poveikis.
ErceFlora duo preparatą geriausiai gerti ryte nevalgius arba pusvalandį prieš valgį su trupučiu vandens ar vaisių sulčių, ypač patogu, kad jo nereikia laikyti šaldytuve, taigi kelionės metu jis nepraras savo veiksmingumo.
Ką daryti?
Dažnai plauti rankas
Gerti tik patikimų gamintojų sultis, vaisvandenius ir mineralinį vandenį
Alkoholinius gėrimus ir kokteilius gerti be ledukų
Gerti tik pasterizuotą, atitinkamai paruoštą pieną (ledai gali būti gaminami iš nepasterizuoto pieno – siūloma vengti)
Valgyti termiškai apdorotą karštą maistą
Valgyti vaisius, prieš tai nusilupus odelę (pasirinktas vaisius turi būti sveikas, nepažeista odele)
Ko NEdaryti?
Nevalgyti termiškai neapdorotų ir (arba) nenuluptų vaisių.
Nevalgyti nepakankamai termiškai apdorotos arba „žalios“ mėsos, žuvies. Dėl susidarančių biotoksinų patariama nevalgyti tam tikros rūšies žuvies., pavyzdžiui, barakudos.
Nevalgyti termiškai neapdorotų salotų bei daržovių
Negerti vandens iš čiaupo ir iš gamtinių šaltinių.
Nepirkti maisto produktų ir gėrimų abejotinų sanitarinių sąlygų vietose, pvz., iš gatvės prekeivių.
Nevartoti ledukų ir grūsto ledo
Svarbiausia – susigrąžinti organizmo skysčių ir elektrolitų balansą. Ką tai reiškia? Tai, kad reikia suvartoti pakankamai skysčių ir mineralinių medžiagų. Pirmiausia, reikia vengti šlapinimąsi skatinančių gėrimų: kavos, alkoholio (įskaitant alų), saldžių gaiviųjų gėrimų. Jeigu viduriuoja jaunesnis nei 2 metų vaikas, patariama po kiekvieno pasituštinimo sugirdyti iki ½ puodelio vandens, jeigu viduriuoja 2–10 metų amžiaus vaikas, šis kiekis turi būti ½-1 puodelis vandens po kiekvieno pasituštinimo, vyresniems rekomenduojama gerti kuo daugiau, šis kiekis nėra ribojamas (išskyrus kai kurių ligų atvejus).
Elektrolitų balansą galima atkurti specialiais tirpalais (jų galite įsigyti vaistinėje) arba bent jau geriant mineralinį vandenį. Jeigu viduriavimas yra labai gausus, jeigu serga vaikas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais, kai medicinos pagalba yra nepasiekiama, rekomenduojama gerti antibiotikų preparato (Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduojama vartoti ciprofloksaciną atitinkamomis dozėmis. Plačiau šį klausimą aptarkite su savo gydytoju prieš išvykdami į kelionę). NEVARTOKITE žarnų veiklą slopinančių vaistų nuo viduriavimo – taip tik pailgės ligos trukmė.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau
