Jei kraujuoja iš storosios žarnos

Pastebėję kraujavimą iš storosios žarnos, daugelis susirūpina. Tai natūralu ir teisinga, nes, nors dažniausiai kraujavimas būna nepavojingas, jį būtina gydyti. Kokios dažniausios kraujavimo iš storosios žarnos priežastys ir kokius simptomus pastebėjus reikia kreiptis į gydytojus dėl tyrimų bei ką daryti lengvesniais atvejais? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje.
 

Iš kurios virškinamojo trakto dalies kraujuoja dažniausiai?


Jei žmogus jaunas, kraujavimas pasirodo periodiškai, – dažniausiai kraujuoja iš hemorojinių mazgų ar tiesiosios žarnos įplėšos.
6 proc. atvejų kraujavimo priežastis lieka neaiški, 11 proc. kraujuoja iš viršutinio virškinamojo trakto, 9 proc. iš plonosios ir 74 proc. iš storosios žarnų.
 

 

Kraujavimo priežastys


Kraujavimo iš storosios žarnos priežastys įvairios. Dažniausiai tai hemorojiniai mazgai, storosios žarnos divertikuliozė, augliai.
Kitos priežastys būtų išangės įplėša, storosios žarnos uždegimai (kolitai – išeminis ar infekcinis), polipai, įgimti kraujagyslių pakitimai (angiodisplazijos) ir t.t.
Daugeliu atveju (85 proc.) kraujavimas būna savaime praeinantis, negausus.
 

Kaip sužinoti kraujavimo priežastį?


Jei kraujavimas atsirado neseniai, pakito tuštinimosi pobūdis, vyresniam žmogui reikėtų tirti storąjį žarnyną. Atliekama kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra endoskopu) arba rektoskopija (tiesiosios žarnos apžiūra aparatu) ir irigoskopija (rentgenologinis tyrimas).
Vyresnius žmones taip pat reikėtų ištirti, ar nėra slapto kraujavimo (atliekamas specialus neinvazinis tyrimas, nustatantis akimi nematomą kraują išmatose) esant geležies stokos mažakraujystei.
 

Ar pasirodyti gali tik šviežias kraujas?


Gali kraujuoti šviežiu krauju (raudonas kraujas), gali būti vyšninės, juodos spalvos išmatos (melena).
Melena dažniausiai rodo, kad kraujuoja iš viršutinės virškinamojo trakto dalies t.y. iš plonosios žarnos ar skrandžio (pvz., kraujuojanti dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa).
Juodos išmatos gali būti, jei vartojate bismuto, anglies, geležies turinčių preparatų.
Išmatų spalva priklauso ir nuo suvalgyto maisto. Pavyzdžiui, privalgius daug mėlynių, jos būna juodos, suvalgius burokėlių – raudonos ir pan.
 

Kraujavimas iš hemorojinių mazgų


Nemažai žmonių, ypač vyresnių kaip 50 metų, yra daugiau ar mažiau padidėjusių hemorojinių mazgų. Hemorojus pasireiškia kraujavimu, diskomfortu išeinamosios angos srityje, išsiverčiančiais mazgais.
Hemorojiniai mazgai būna keturių laipsnių. Jei mazgai iškrenta tuštinantis, sugrįžta tik sustūmus arba, dar blogiau – būna nuolatos iškritę, reikia kreiptis į gydytojus.
Daugeliu atvejų hemorojinių mazgų skubiai operuoti nereikia. Rekomenduojama daugiau skaidulų turinti dieta, išmatas minkštinantys vaistai, tinka šiltos sėdimosios vonelės, žvakutės.
Nepadėjus konservatyviems gydymo būdams, kartais atliekamos intervencijos, pvz. guminių žiedų ligatūros ir kt.
 

Daugumai ligonių divertikulai nepasireiškia jokiais simptomais


Kraujuoti gali ir iš storosios žarnos divertikulų. Žarnos divertikulas susiformuoja žarnos gleivinei ir pogleiviui išsiveržus pro raumeninį žarnos dangalą. Didžiajai daliai ligonių storosios žarnos divertikulai nustatomi atsitiktinai, nes nepasireiškia jokiais simptomais. Esant simptomams, pacientai dažniausiai skundžiasi maudžiančio ar priepuolinio pobūdžio kairiosios apatinės pilvo dalies skausmais.
Nustačius divertikuliozę, patariama valgyti daug skaidulų turinčio maisto, stebėti, ar neužkietėjo viduriai. Jei divertikulai nepasireiškia jokiais simptomais, chirurginis gydymas nereikalingas. Kartojantis divertikulito priepuoliams, kraujavimui, tikslinga chirurgo konsultacija dėl chirurginio gydymo.
 

Sergamumas storosios žarnos vėžiu didėja


Storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje kasmet daugėja. Pastaraisiais metais per metus jų Lietuvoje užregistruojama apie 1500 kasmet. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
Vienas iš pirmųjų labai svarbių simptomų – tai tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, ypač trunkantis ilgiau kaip 4 savaites (netikėtai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas). Kartais išmatose atsiranda kraujo ar gleivių. Kartais kraujavimą pastebi pats ligonis, neretai tiriant dėl mažakraujystės nustatomas slaptas kraujavimas.
Įtariant storosios žarnos vėžį, dažniausiai atliekama kolonoskopija. Nustačius storosios žarnos vėžį, ligonis konsultuojamas chirurgo. Dažnai gydymas būna kompleksinis.
 

Kas tai yra išangės įplėša


Išangės įplėša – tai linijinė išangės kanalo odos žaizda. Priežastys nėra visiškai aiškios. Atsiranda skausmas išangės srityje, dažniausiai tuštinimosi metu ir po tuštinimosi. Taip pat žmogus gali skųstis nedideliu kraujavimu.
Įplėša pradedama gydyti konservatyviai, vėliau, jei konservatyvus gydymas neefektyvus, operuojama.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai