Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksnio, kuriam ritmiškai susitraukinėjant, prasideda vadinamosios žarnyno peristaltinės bangos. Dėl to maistas iš skrandžio slenka link tuščiosios žarnos. Dirgliosios žarnos sindromas vystosi tada, kai dėl tiksliai nežinomų priežasčių žarnyno raumenų sluoksnio susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški.Tada žmogus ima skųstis pilvo skausmais, pūtimu ar tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pastebėta, kad tokie negalavimai būdingi dažniausiai tam tikros nervų sistemos sandaros žmonėms, t.y. jautriems, ypač ambicingiems, atkakliai siekiantiems savo tikslo ir nemokantiems atsipalaiduoti asmenims. Todėl sindromo simptomų atsiradimas labai dažnai susijęs su įvairiomis stresinėmis situacijomis (egzaminais, viešais pasirodymais prieš auditoriją). Jį gali išprovokuoti ir netinkama mityba - riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas, pieno produktai, alkoholis. Be to, tokie asmenys dar kartu gali skųstis ir pykinimu, apetito stoka, svorio netekimu, galvos, nugaros skausmais ir kt. Tuštinimosi sutrikimai dažniausiai vargina ryte, juos lydi pilvo skausmas. Jie gali prasidėti prieš stresinę situaciją. Išmatose jokių priemaišų, išskyrus gleives, nebūna.
Ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji negali komplikuotis tokiomis sunkiomis ligomis kaip opinis kolitas ar žarnyno vėžys. Tačiau dažni paūmėjimai sukelia daug nepatogumų! Įsivaizduokite, kaip nemalonu, jei jums reikia skaityti paskaitas ir kiekvieną kartą jaudinatės, kad tik “nesusuktų“ pilvo ir nuolatos akimis ieškote, kur yra artimiausias tualetas.
Daugumos mokslininkų pastangos nustatyti tikslias ligos priežastis ir gydymo būdus kol kas yra bevaisės. Yra keletas hipotezių, aiškinančių, kodėl vystosi liga. Viena iš jų teigia, kad įtakos turi moteriški lytiniai hormonai, nes pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys nei vyrai (santykis 3 : 1). Kita teorija teigia, kad motorikos sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Tačiau nei viena teorija negali paaiškinti, kodėl pasirodo simptomai, o tiriant žarnyną įvairiais metodais jokių pokyčių jame nerandama.
Todėl liga diagnozuojama tik tada, kai ištyrus žarnyną rentgenu bei endoskopiniu aparatu pokyčių nėra, išmatų ir kraujo vaizdas būdingas sveikam žmogui, bet ligoniui vis tik kartojasi tipiški simptomai. Tačiau jei išmatose pastebėjote kraujo, viduriuojate daugiau nei tris dienas, karščiuojate, pilvo skausmas neišnyksta ir kartojasi, reikia susirūpinti rimtai, nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui.
Jam būdingi tokie požymiai:
• Dažniausiai prasideda apie 30 gyvenimo metus.
• Liga gali prasidėti po virškinamojo trakto uždegimo ar gydymo bakterijas naikinančiais preparatais.
• Maitinimosi pokyčiai gali lengvinti ar sunkinti ligos eigą.
• Liga ypač paūmėja prieš menstruacijas.
Kaip palengvinti ligos paūmėjimo laikotarpį? Jokių medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra atrasta, nes šios priežastys tiksliai nežinomos. Kai kuriais preparatais galima tik pašalinti simptomus, pvz., vartoti kai kuriuos liuosuojančius preparatus, kai vargina vidurių užkietėjimas, ar viduriavimą stabdančius, kai viduriuojate. Tačiau prieš vartodami bet kokį preparatą būtinai pasitarkite su gydytoju, kad dar labiau nepablogintumėte ligos eigos.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau