){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tulžies pūslės akmenligei turi įtakos amžius, lytis (moterys serga dažniau), hormonų balansas, medžiagų apykaitos sutrikimai, mityba (badavimas, daug cholesterolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas) ir kt. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampumas, sutrinka jos rūgščių apykaita ir motorika, tulžis ilgiau lieka pūslėje, iškrenta nuosėdomis, kurių daugėjant susidaro akmenų.
Liga gali būti gydoma tirpinant akmenis vaistais, skaldant juos (ekstrakorporinė litotripsija) arba operuojant. Kiekvienas šių būdų turi savų ypatumų.
Tirpinant akmenis vaistais gerų rezultatų pasiekiama tik tuomet, kai tulžies pūslėje susidarę akmenukai nėra dideli ir ne itin sukietėję. Taigi puikių rezultatų gali tikėtis tos moterys, kurioms akmenukai susiformavo nėštumo metu. Kodėl visiems kitiems asmenims, gydomiems šiuo būdu, derėtų ilgėliau laukti trokštamo rezultato? Tulžies pūslės akmenys formuojasi pamažu ir pradžioje dažniausiai jokių simptomų nesukelia, todėl dažniausiai jie diagnozuojami atsitiktinai, tai reiškia, kad dažniausiai jie jau būna ganėtinai sukietėję.
Jei akmenys nesukėlė komplikacijų, neužkemša išėjimo iš tulžies pūslės, yra nedideli, nesukalkėję (sudaryti iš cholesterolio) ir jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais (ursodezoksicholio arba chenodezoksicholio rūgštimi). Tačiau apčiuopiamų gydymo rezultatų nederėtų tikėtis anksčiau nei po 1–1,5 metų (nuolat vartojant minėtų vaistų). Be to, šis gydymas neužtikrina, kad, ateityje tulžies pūslės akmenligė daugiau jūsų nevargins. Statistiškai paskaičiuota, kad, pasirinkus šį gydymo metodą, net 50 procentų atvejų liga pasikartoja. Gydymas vaistais nepašalina akmenų susidarymo priežasties, neapsaugo nuo dieglių ir nesumažina galimų komplikacijų tikimybės.
Akmenis mėginta tirpdyti ir tiesiogiai, t.y. kontroliuojant ultragarsu į tulžies pūslę vietiškai suleidus vaistų, tačiau šis gydymo metodas nebuvo pakankamai veiksmingas.
Dar vienas konservatyvaus gydymo metodas – litotripsija, t.y. akmenų skaldymas. Deja, taikant jį galimos komplikacijos, t.y. tulžies latakuose gali įstrigti akmenukų skeveldros, užkimšti juos, sukelti mechaninę geltą, pankreatitą ir pan.
Diskusijos nutilo atsiradus minimaliai invaziniam chirurgijos metodui – laparoskopinei chirurgijai. Nors konservatyvaus gydymo iki galo dar neatsisakyta, bet operacija laikoma optimaliausiu gydymo metodu.
Laparoskopinės operacijos metu neatveriama visa pilvo ertmė plačiu pjūviu, tulžies pūslė pašalinama pro mažus pjūvelius.
Esant tulžies pūslės akmenligei, ligoniai gali būti operuojami planine arba skubia tvarka. Planine tvarka operuojami tie, kurie yra patyrę nors kelis akmenligės priepuolius. Beje, maždaug pusei žmonių, kuriems diagnozuota tulžies pūslės akmenligė, jie niekada nepasireiškia.
Skubia tvarka operuojama tuomet, kai atsiranda komplikacija – ūminis cholecistitas, kai pūslė supūliuoja ir pan.
10–15 proc. operuotų pacientų pasireiškia pocholecistektominis sindromas, t.y. prieš operaciją varginęs skausmas išlieka ir po jos, tik kiek silpnesnis. Šiam sindromui priskiriami ir pojūčiai, atsiradę pašalinus tulžies pūslę: skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, sutrikęs virškinimas, atsirūgimas kartaus skonio turiniu ir pan. Tiesa, pastebėta, kad šie pojūčiai dažniau vargina tuos asmenis, kuriems operacijos tenka laukti ilgesnį laiką. Tai siejama su operacijos laukiančio asmens patiriamu stresu ir su juo susijusiais organizmo pokyčiais.
Beje, reikėtų paminėti, kad tulžį gamina ne tulžies pūslė, o kepenys, todėl virškinimui reikalinga tulžis į žarnyną patenka ir pašalinus tulžies pūslę.
Pasaulinė sveikatos organizacija praneša: kas 10 žmogus pasaulyje serga tulžies pūslės akmenlige. Taigi kas dešimtas žmogus, beje, didesnė jų dalis – moterys, galvoja: ką valgyti? Mityba ir gyvensena reikėtų susirūpinti ne tada, kai akmenų jau atsirado, bet iš anksto. Toliau pateikiami patarimai tinka ir norintiesiems išvengti tulžies pūslės akmenligės, ir jau ja sergantiems.
Nėra dietos, apsaugančios nuo tulžies pūslės akmenligės, tačiau jūs galite sumažinti tulžies pūslės akmenų atsiradimo riziką. Tos pačios taisyklės galioja ir jau sergantiems šia liga.
• Ribokite suvartojamų riebalų kiekį.
• Koreguokite kūno svorį (antsvorio turintys asmenys šia liga serga dažniau).
• Venkite vidurių užkietėjimo.
• Nepiktnaudžiaukite baltymingais maisto produktais. Per didelis suvartojamų baltymų kiekis skatina susidaryti daug cholesterolio tulžyje. Bet ir neatsisakykite jų. Rekomenduojama paros baltymų norma – 60–80 g.
• Pastebėta, kad gausus saldumynų ir cukraus vartojimas taip pat susijęs su padidėjusia rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige.
• Maistas turi būti ne keptas, bet virtas, troškintas.
• Mėsą patariama valgyti neriebią, geriau maltą, žuvis taip pat turi būti neriebi. Taigi pamirškit kiaulieną ir rinkitės kalakutieną, veršieną ar triušieną.
• Atsisakykite lydyto sūrio, ieškokite sūrio, kuriame riebalų ne daugiau kaip 20–30 procentų, pieno produktus geriau pasirinkti liesus, t.y. ne daugiau kaip 10–15 proc. riebumo.
• Venkite produktų, kuriuose daug eterinių aliejų – česnakų, ridikų ir pan.
• Nevartokite ankštinių daržovių: pupų, pupelių, žirnių.
• Vartokite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių, rupios duonos, kruopų ir pan.
• Gerkite daugiau skysčių.
• Valgykite dažnai, bet po nedaug. Rekomenduojama valgyti bent 5 kartus per dieną (taip sudaroma galimybė tulžiai nutekėti iš tulžies pūslės).
• Moterims, vartojančioms hormoninių kontraceptikų, rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige smarkiai padidėja.
Pasirodo, kava ne visada kenksminga. M.F.Leitzmann vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad 3–4 kavos puodelius per dieną išgeriantiems vyrams net 40 procentų mažesnė tikimybė sirgti tulžies pūslės akmenlige. Tačiau perspėjama: prieš pradėdami tokią profilaktiką, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes dideli kofeino kiekiai gali paūminti nemigos, opaligės, širdies ligų, panikos priepuolių simptomus. Vartokite produktus, kuriuose yra vitamino C, šis vitaminas dalyvauja procesuose, kurių metu cholesterolis virsta tulžies rūgštimis. Beje, atsargai vartokite tulžies išsiskyrimą skatinančius produktus, pvz., kiaušinius, ir tokiu pat poveikiu pasižyminčias arbatas. Aktyviai susitraukiant tulžies pūslei, joje esantys akmenukai gali pajudėti iš savo vietos ir įstrigti latakuose.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau
