Sergant dvylikapirštės žarnos opalige, skirtingai nei skrandžio, pavalgius skausmas nurimsta, tačiau naktį arba badaujant opa įkyriai primena apie save („alkio skausmas“)
Gali pasireikšti ir kitų simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas, atsirūgimas rūgščiu turiniu ir pan. Neretai sergančiuosius dvylikapirštės žarnos opalige vargina ir vidurių užkietėjimas.
Neteisinga manyti, kad sergantieji skrandžio opalige linkę badauti. Priešingai, moksliniai tyrimai įrodė, kad neretas ligonis paūmėjimo metu valgo daugiau nei įprasta.
Dar vienas pastebėjimas – šiems žmonėms stomatologai neretai diagnozuoja parodontozę, jiems dažnai tenka valyti greitai susidarančius dantų akmenis.
Jeigu patiriate aukščiau išvardintus simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tiksliausiai ši liga diagnozuojama atliekant endoskopinį tyrimą. Taip, „žarnelės“ rijimas – ne pati maloniausia procedūra, bet užtat jūsų skrandis matomas taip, tarsi būtų išverstas.
Deja, dauguma žmonių jai jau priklauso. Daugiau kaip 90 proc. europiečių yra lėtinės virškinamojo trakto ligos požymių. Maždaug kas septintas asmuo serga opalige, o kas trečias kenčia nuo lėtinio gastrito. Polinkiui sirgti turi įtakos daugybė veiksnių, įskaitant ir paveldimumą, ir gyvenimo būdą, ir net taip seniai atrastąjį H.pylori, kuria užsikrėsti galite praktiškai bet kuriuo metu (jei dar neužsikrėtėte).
• Nekankinkite savo skrandžio persivalgydami. Beje, badauti – taip pat negerai. Valgykite po truputį, mėgaudamiesi šiuo malonumu 5–6 kartus per dieną. Ir prisiminkite mamų ir močiučių patarimą – valgykite sriubas. Ir pasirinkite ne „čili“, o ką nors švelnesnio. Negalima valgyti daug žalių, nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę. Geriausia pasirinkti virtą, troškintą arba pertrintą maistą. Pamirškite, kad yra toks daiktas kaip keptuvė. Negalima valgyti sūraus, labai šalto arba labai karšto maisto. Ir dar: pirkite tik negazuotus gėrimus. Ir nepamirškite: sergantiesiems opalige labai sveika valgyti avižinę košę.
• Gyvenkite sveikai – nepradėkite arba meskite rūkyti, o alkoholio butelį pastatykite atgal į barą. Taip saugiau. Nors… naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nestiprūs alkoholiniai gėrimai, t.y. vynas arba alus, gali ir sumažinti opaligės riziką. Tiesa, alaus reikėtų gerti ne daugiau kaip 0,5 bokalo, o vyno – vos vieną taurę per dieną.
• Nesijaudinkite dėl niekų bent jau saugodami savo sveikatą.
• Nevartokite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno, aspirino, diklofenako ir pan.), kad ir kaip skaudėtų dantį ar galvą. Verčiau apsilankykite pas stomatologą, o galvos skausmą numalšinkite ne tokiais pavojingais metodais.
• Vartokite gydytojo paskirtus vaistus ne tol, kol pasijusite geriau, bet tiek, kiek paskyrė jūsų gydytojas (gydymas paprastai trunka ilgiau nei norėtųsi).
• Antacidinių vaistų (mažinančių rūgštingumą)
• Šiuo metu H.pylori bakterijai išnaikinti dažniausiai taikoma vienos savaitės trukmės vadinamoji trejopa terapija, susidedanti iš:
• antisekrecinio preparato ir
• dviejų antibakterinių vaistų.
Į šios terapijos schemą dažniausiai įeina:
• protonų siurblio inhibitorius (PSI);
• amoksicilinas (arba metronidazolis) ir klaritromicinas.
Vartojant PSI derinį su amoksicilinu ir klaritromicinu, sėkminga (visiška) eradikacija įvyksta net 90 proc. atvejų.
• Skrandžio sulčių sekreciją slopinantys vaistai:
- H2 receptorių antagonistai
- PSI
- Bismuto preparatai
• Gleivinę saugantys ir regeneraciją gerinantys vaistai (citoprotektoriai)
Orkaitėje troškinta žuvies filė su daržovėmis
500 g žuvies filė
300 g morkų
200 g svogūnų
500 g bulvių
200 ml grietinėlės
200 g sviesto
1 valg. šaukštas petražolių
druskos pagal skonį
Morkas nuskusti, supjaustyti griežinėliais. Bulves nulupti, apvirti. Keptuvėje ištirpdyti sviestą, sudėti supjaustytas morkas, kai jos suminkštėja – sudėti supjaustytus svogūnus ir įpilti kelis šaukštus bulvių nuoviro. Keptuvę uždengti dangčiu, daržoves troškinti 3–5 minutes. Tuo metu supjaustyti žuvies filė 5–7 cm dydžio gabaliukais, sudėti į keptuvę, kurioje troškinamos daržovės. Patroškinti 5 minutes ant silpnos ugnies. Į molinį indą sudėti apvirtas bulves, ant jų sudėti keptuvėje troškintas daržoves su žuvimi, užpilti grietinėle. Į puodynę įpilti bulvių nuoviro tiek, kad matytųsi skysčio paviršius. Molinę puodynę uždengti dangčiu ir pašauti į orkaitę, prieš tai įkaitinus ją iki 200° C. Troškinti 30 minučių.
Trinta brokolių sriuba
300 g brokoliai
200 g morkos
2 vidutinio dydžio svogūnai
200 g bulvės
20 g sviestas
200 g vištienos krūtinėlė
100 ml grietinėlė
Vištienos krūtinėlę išvirti nedideliame kiekyje vandens. Daržoves supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais, sudėti į vištienos buljoną, virti kol suminkštės, tuomet įdėti sviesto gabalėlį, pasūdyti. Išvirusias daržoves sutrinti, sudėti sumaltą vištieną (virtą), supilti grietinėlę, patiekti su džiūvėsėliais.
Trinta morkų sriuba
800 g morkų
2 riekės skrudintos duonos
1 l daržovių sultinio
2 šaukštai grietinėlės
1 šaukštas miltų
2 šaukštai kapotų prieskoninių žalumynų
3 šaukštai sviesto
pora šlakelių citrinos sulčių
druskos, pipirų pagal skonį
Morkas nuskusti, gerai nuplauti ir susmulkinti griežinėliais. Sudėtas į daržovių sultinį, užvirinti ir 30 minučių pavirti uždengtame puode. Troškintas morkas pertrinti pro sietelį. Miltus sumaišyti su dviem šaukštais sviesto ir suminkyti kukulį. Jį įdėti į sriubą ir išplakti kulinarine šluotele. Sriubą dar porą minučių pavirti, tada pasūdyti, suberti pipirus, supilti citrinos sultis. Skrudintą duoną supjaustyti kubeliais, juos pakepinti svieste, kol gražiai paruduoja. Į sriubą supilti grietinėlę ir išmaišyti. Į kiekvieną sriubos dubenėlį įberti skrebučių ir kapotų prieskoninių žalumynų.
Nesvarbu, kokiu metu ir kurios srities opaligė būtų diagnozuota, – ją būtina gydyti. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje yra opa, kaip ji pasireiškia ir ar organizme rasta H.pylori, parenkamas gydymas. Nenustebkite, jei gydytojas jums paskirs iš karto dviejų, trijų ar net keturių pavadinimų vaistų. Tai normalu ir tikrai nereiškia, kad esate mirtinas ligonis. Tiesiog vartokite juos visus (vaistus) taip, kaip paskirta, kad vėliau netektų susipažinti su skalpelio galiomis.
20 g medetkų žiedų užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti. Gerti po ½ stiklinės užpilo 3 kartus per dieną prieš valgį.
10 g gysločio sėklų užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 3 min., nukošti. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
200 ml avižų grūdų su žiedynais užmerkti iš vakaro, ryte užpilti 300–400 ml vandens ir virti tol, kol pasidarys tyrelė, tuomet nukošti. Vartoti po ½ stiklinės 10 minučių prieš valgį.
Susmulkinti po 10 g ramunės žiedų, pankolio vaisių, piliarožės šaknų, varpučio šaknų. 2 arbatinius šaukštelius šio mišinio užpilti 200 ml verdančio vandens, uždengti šiltai, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po stiklinę užpilo prieš miegą.
2–3 kartų per dieną valandą prieš valgį gerti po ½ stiklinės pašildytų baltagūžių kopūstų sulčių.
Opų gijimą puikiai skatina toks mišinys:
½ ramunėlių žiedų, 2 dalys kalendros žiedų, 2 dalys šalpusnio lapų. Užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės užpilo 20 minučių prieš vagį 2 mėnesius.
Deja, dauguma žmonių jai jau priklauso. Daugiau kaip 90 proc. europiečių yra lėtinės virškinamojo trakto ligos požymių. Maždaug kas septintas asmuo serga opalige, o kas trečias kenčia nuo lėtinio gastrito. Polinkiui sirgti turi įtakos daugybė veiksnių, įskaitant ir paveldimumą, ir gyvenimo būdą, ir net taip seniai atrastąjį H.pylori, kuria užsikrėsti galite praktiškai bet kuriuo metu (jei dar neužsikrėtėte).
• Nekankinkite savo skrandžio persivalgydami. Beje, badauti – taip pat negerai. Valgykite po truputį, mėgaudamiesi šiuo malonumu 5–6 kartus per dieną. Ir prisiminkite mamų ir močiučių patarimą – valgykite sriubas. Ir pasirinkite ne „čili“, o ką nors švelnesnio. Negalima valgyti daug žalių, nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę. Geriausia pasirinkti virtą, troškintą arba pertrintą maistą. Pamirškite, kad yra toks daiktas kaip keptuvė. Negalima valgyti sūraus, labai šalto arba labai karšto maisto. Ir dar: pirkite tik negazuotus gėrimus. Ir nepamirškite: sergantiesiems opalige labai sveika valgyti avižinę košę.
• Gyvenkite sveikai – nepradėkite arba meskite rūkyti, o alkoholio butelį pastatykite atgal į barą. Taip saugiau. Nors… naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nestiprūs alkoholiniai gėrimai, t.y. vynas arba alus, gali ir sumažinti opaligės riziką. Tiesa, alaus reikėtų gerti ne daugiau kaip 0,5 bokalo, o vyno – vos vieną taurę per dieną.
• Nesijaudinkite dėl niekų bent jau saugodami savo sveikatą.
• Nevartokite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno, aspirino, diklofenako ir pan.), kad ir kaip skaudėtų dantį ar galvą. Verčiau apsilankykite pas stomatologą, o galvos skausmą numalšinkite ne tokiais pavojingais metodais.
• Vartokite gydytojo paskirtus vaistus ne tol, kol pasijusite geriau, bet tiek, kiek paskyrė jūsų gydytojas (gydymas paprastai trunka ilgiau nei norėtųsi).
• Antacidinių vaistų (mažinančių rūgštingumą)
• Šiuo metu H.pylori bakterijai išnaikinti dažniausiai taikoma vienos savaitės trukmės vadinamoji trejopa terapija, susidedanti iš:
• antisekrecinio preparato ir
• dviejų antibakterinių vaistų.
Į šios terapijos schemą dažniausiai įeina:
• protonų siurblio inhibitorius (PSI);
• amoksicilinas (arba metronidazolis) ir klaritromicinas.
Vartojant PSI derinį su amoksicilinu ir klaritromicinu, sėkminga (visiška) eradikacija įvyksta net 90 proc. atvejų.
• Skrandžio sulčių sekreciją slopinantys vaistai:
- H2 receptorių antagonistai
- PSI
- Bismuto preparatai
• Gleivinę saugantys ir regeneraciją gerinantys vaistai (citoprotektoriai)
Orkaitėje troškinta žuvies filė su daržovėmis
500 g žuvies filė
300 g morkų
200 g svogūnų
500 g bulvių
200 ml grietinėlės
200 g sviesto
1 valg. šaukštas petražolių
druskos pagal skonį
Morkas nuskusti, supjaustyti griežinėliais. Bulves nulupti, apvirti. Keptuvėje ištirpdyti sviestą, sudėti supjaustytas morkas, kai jos suminkštėja – sudėti supjaustytus svogūnus ir įpilti kelis šaukštus bulvių nuoviro. Keptuvę uždengti dangčiu, daržoves troškinti 3–5 minutes. Tuo metu supjaustyti žuvies filė 5–7 cm dydžio gabaliukais, sudėti į keptuvę, kurioje troškinamos daržovės. Patroškinti 5 minutes ant silpnos ugnies. Į molinį indą sudėti apvirtas bulves, ant jų sudėti keptuvėje troškintas daržoves su žuvimi, užpilti grietinėle. Į puodynę įpilti bulvių nuoviro tiek, kad matytųsi skysčio paviršius. Molinę puodynę uždengti dangčiu ir pašauti į orkaitę, prieš tai įkaitinus ją iki 200° C. Troškinti 30 minučių.
Trinta brokolių sriuba
300 g brokoliai
200 g morkos
2 vidutinio dydžio svogūnai
200 g bulvės
20 g sviestas
200 g vištienos krūtinėlė
100 ml grietinėlė
Vištienos krūtinėlę išvirti nedideliame kiekyje vandens. Daržoves supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais, sudėti į vištienos buljoną, virti kol suminkštės, tuomet įdėti sviesto gabalėlį, pasūdyti. Išvirusias daržoves sutrinti, sudėti sumaltą vištieną (virtą), supilti grietinėlę, patiekti su džiūvėsėliais.
Trinta morkų sriuba
800 g morkų
2 riekės skrudintos duonos
1 l daržovių sultinio
2 šaukštai grietinėlės
1 šaukštas miltų
2 šaukštai kapotų prieskoninių žalumynų
3 šaukštai sviesto
pora šlakelių citrinos sulčių
druskos, pipirų pagal skonį
Morkas nuskusti, gerai nuplauti ir susmulkinti griežinėliais. Sudėtas į daržovių sultinį, užvirinti ir 30 minučių pavirti uždengtame puode. Troškintas morkas pertrinti pro sietelį. Miltus sumaišyti su dviem šaukštais sviesto ir suminkyti kukulį. Jį įdėti į sriubą ir išplakti kulinarine šluotele. Sriubą dar porą minučių pavirti, tada pasūdyti, suberti pipirus, supilti citrinos sultis. Skrudintą duoną supjaustyti kubeliais, juos pakepinti svieste, kol gražiai paruduoja. Į sriubą supilti grietinėlę ir išmaišyti. Į kiekvieną sriubos dubenėlį įberti skrebučių ir kapotų prieskoninių žalumynų.
Nesvarbu, kokiu metu ir kurios srities opaligė būtų diagnozuota, – ją būtina gydyti. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje yra opa, kaip ji pasireiškia ir ar organizme rasta H.pylori, parenkamas gydymas. Nenustebkite, jei gydytojas jums paskirs iš karto dviejų, trijų ar net keturių pavadinimų vaistų. Tai normalu ir tikrai nereiškia, kad esate mirtinas ligonis. Tiesiog vartokite juos visus (vaistus) taip, kaip paskirta, kad vėliau netektų susipažinti su skalpelio galiomis.
20 g medetkų žiedų užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti. Gerti po ½ stiklinės užpilo 3 kartus per dieną prieš valgį.
10 g gysločio sėklų užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 3 min., nukošti. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
200 ml avižų grūdų su žiedynais užmerkti iš vakaro, ryte užpilti 300–400 ml vandens ir virti tol, kol pasidarys tyrelė, tuomet nukošti. Vartoti po ½ stiklinės 10 minučių prieš valgį.
Susmulkinti po 10 g ramunės žiedų, pankolio vaisių, piliarožės šaknų, varpučio šaknų. 2 arbatinius šaukštelius šio mišinio užpilti 200 ml verdančio vandens, uždengti šiltai, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po stiklinę užpilo prieš miegą.
2–3 kartų per dieną valandą prieš valgį gerti po ½ stiklinės pašildytų baltagūžių kopūstų sulčių.
Opų gijimą puikiai skatina toks mišinys:
½ ramunėlių žiedų, 2 dalys kalendros žiedų, 2 dalys šalpusnio lapų. Užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės užpilo 20 minučių prieš vagį 2 mėnesius.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau