){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors ilgai lauktas pavasaris jau spėjo palepinti mus silpnais saulės spinduliais, tačiau šalti, vėjuoti, nepastovūs orai byloja, kad tikrosios šilumos dar teks palaukti. Nepaisant to, pavasaris – idealus metas pradėti grūdintis, stiprinti imuninę sistemą, didinti atsparumą užkrečiamosioms ligoms, paruošti organizmą temperatūrų pokyčiams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip teisingai grūdintis.
Mokslininkų teigimu, užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga išlepę, retai lauke būnantys asmenys. Taip nutinka dėl to, kad organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu yra netreniruojami.
Grūdinimo priemonės treniruoja adaptacines organizmo funkcijas, padidina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausiai sukelia vazomotorinius refleksus ir humoralinius pakitimus, dėl kurių susitraukia odos kraujagyslės ir sumažėja šilumos atidavimas.
Šalčio dirgikliai taip pat sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės–antinksčių sistema ir skydliaukė. Veikiant abiems šiems mechanizmams, intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita, padidėja šilumos gamyba. Šalčio dirgikliai, sistemingai veikdami, treniruoja termoreguliacijos aparatą. Dėl to organizmo sistemos greičiau reaguoja į šaltį, sumažėja šilumos atidavimas ir padidėja jos gamyba.
Grūdintis turi būti malonu
Užsigrūdinusio asmens aktyvesnė medžiagų ir energijos apykaita, odos temperatūra kiek aukštesnė, todėl ir stipriame šaltyje jo šiluminė pusiausvyra nesutrinka, kūno temperatūra nekrenta ir jis neperšąla. Užsigrūdinęs asmuo yra atsparesnis užkrečiamosioms ligoms.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad grūdinimas bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. Norint pradėti grūdintis, reikia psichologinio nusiteikimo, pasitikėjimo savimi, intereso rinktis grūdinimosi priemonę. Poveikis priklausys nuo pasirinktų grūdinimosi priemonių derinimo ir jų sistemingo taikymo. Būtina laikytis laipsniškumo principo, t. y. ilginti poveikio trukmę, sieti ją su malonumu.
Pagrindinės grūdinimosi priemonės: vandens procedūros, oro vonios, saulės vonios.
Grūdinimasis vandeniu
Grūdinimosi vandeniu būdų yra daug: apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu vandeniu, dušas, maudymasis, vaikščiojimas basomis per balas, rasą, sniegą, vonios (pasineriant, gulint, sėdint). Vanduo gali būti įvairiausios temperatūros, kontrastinis, t.y. šaltas keičiamas karštu. Grūdinimasis vandeniu atliekamas laipsniškai, stiprinant apsaugines organizmo sistemas. Patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros (25 ºC – 30 ºC) ir pratintis prie šalto vandens (10 ºC – 15 ºC). Iš pradžių grūdintis trumpesnį laiką, po to – nuosekliai jį ilginti. Atkreiptinas dėmesys, kad upėse, ežeruose ir jūrose užsigrūdinę asmenys gali maudytis, kol vandens temperatūra nukrenta iki 10 ºC – 12 ºC. Maudytis žiemą ar ankstyvą pavasarį atviruose vandens baseinuose nepatartina ir tik ypatingais atvejais, pasitarus su gydytoju, leidžiama.
Grūdinimasis oru
Tai tinkamiausia grūdinimosi priemonė ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Oro vonias pradėti rekomenduojama kas dieną po keletą minučių būnant nusirengus. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o aplinkos temperatūra mažinama.
Grūdinimasis saule
Vasarą aktualu grūdintis saulės voniomis. Prieš atliekant procedūrą, reikėtų pabūti pavėsyje. Galvą būtina pridengti šviesia kepuraite ar skarele. Iš pradžių pasikaitinkite 10 min. Kasdien šį laiką ilginkite, tačiau daugiau kaip valandą būti saulėkaitoje nerekomenduojama. Kai kuriems žmonėms saulės spindulių poveikis sukelia stiprią odos reakciją: paraudimą, niežėjimą, net skausmą. Jautresni saulės spinduliams tie žmonės, kurių odos pigmentacija baltesnė. Todėl šie žmonės turi būti ypač atsargūs.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria laikytis šių taisyklių:
Procedūras rinkitės atsargiai. Ypač to neturėtų pamiršti vyresnio amžiaus žmonės. Bėgant metams, organizmui sunkiau adaptuotis po šalčio procedūrų, reikia daugiau laiko grįžti į įprastą ritmą. Tad vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamos oro vonios, mankšta lauke ir kūno trynimas drėgnu rankšluosčiu, kojų ar rankų apsipylimas vėsiu, bet ne lediniu vandeniu.
Jeigu susirgote, grūdinimąsi atidėkite. Jeigu jums peršti gerklę, užgulusi nosis, sloguojate ar skauda galvą, grūdinimosi procedūras atidėkite.
Dažnai sergantiems grūdintis nelengva. Dažnai sergantiems, fiziškai silpniems žmonėms grūdintis reikia labai atsargiai ir tik pasikonsultavus su gydytoju.
Nepersistenkite. Kuo šaltesnis oras–vanduo, tuo trumpesnė procedūros trukmė.
Ir nepamirškite - grūdinimasis turi teikti malonumą!
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausias specialistas
Tomas Žygelis
Tel. (8 5) 2649674
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę