){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau ortodontinis gydymas gali trukti 2-3 metus. Breketo aparatą sudaro specialūs miniatiūriniai metaliniai laikikliai, vadinamieji breketai, kurie tvirtinami ant dantų priklijuojamomis detalėmis. Būdami ilgai priklijuoti ant dantų, jie tampa mechanine kliūtimi savaime apsivalyti dantų paviršiams.
Vienas didžiausių breketų nešiojimo sukeliamų nemalonumų - danties emalio demineralizacija. Šis procesas gali tapti aktyvesnis ortodontinio gydymo metu bei nuėmus breketus.
Dauguma ortodontų pacientų - vaikai ir paaugliai, kurių dantų emalis dar nėra visiškai susiformavęs. Literatūroje nurodoma, kad 12-15 metų paauglių, kurių sąkandis netaisyklingas (yra dezokliuzija), burnos higienos būklė pagal OHY-S higienos indeksą tėra 3,06. Tai labai žemas rodiklis. Jeigu burnos higienos įgūdžiai nepakankami, zonose prie breketų kaupiasi minkštasis apnašas. Breketai, nenuimami visą gydymo laikotarpį, tampa mikroorganizmų “užuovėja”. Pastebėta, kad ir mikroorganizmų rūšių įvairovė šių pacientų burnose yra didesnė.
Taip į danties emalį pradeda skverbtis rūgštys, vyksta kalcio bei fosfatų disociacija paviršiniame emalio sluoksnyje - vystosi židininė demineralizacija. Tai matyti kaip baltos dėmės ir ruoželiai, atitinkantys breketų atramos taškų kontūrus.
Vyksta ir krūminių dantų demineralizacija. Ypač probleminė higienos požiūriu yra sritis tarp breketo lankelio ir dantenų krašto priekaklelinėje srityje, nes ši danties dalis įprastinėmis dantų higienos priemonėmis sunkiai pasiekiama ir beveik neišvaloma. Maisto likučių sankaupos ir mikrobų apnašas sudaro sąlygas dantų emalio demineralizacijai.
Šie procesai vyksta palyginti sparčiai, tačiau jie pastebimi ne iš karto. Ortodontologams tenka labai svarbi užduotis - apsaugoti savo pacientus nuo dantų emalio demineralizacijos.
Jeigu paciento burnos higiena nepakankama, gydyti pradedama nuo tinkamų higienos įgūdžių ugdymo bei dantų valymo technikos mokymo. Tačiau vien kokybiškos higienos užtikrinimas negarantuoja, kad ortodontinis gydymas bus sėkmingas. Dėl ortodontinės intervencijos yra didelė pirminio karieso (dantų ėduonies) išsivystymo rizika.
Todėl labai svarbios šiuolaikinės profilaktikos priemonės.
Dantų ėduonies išsivystymo riziką specialistai gali prognozuoti taikydami dantų emalio funkcinės rezistencijos įvertinimo metodus. Remiantis jų rezultatais, galima planuoti, kada geriausia pradėti ortodontinį gydymą. Kai kuriais atvejais jį tenka kuriam laikui atidėti ir pasirūpinti dantų emalio stiprinimu. Pacientų svajonė puikuotis gražia dantų rikiuote gali būti atidėta 3-6 mėnesiams, tačiau jie turi suprasti, kad dantų emalio stiprinimas leis išvengti galimų nesklandumų, sukeltų skuboto ortodontinio gydymo.
Prieš pradedant ortodontinį gydymą, pacientui gali būti pasiūlyta:
• Burnos ertmės higienos mokymo programa. Kontrolinis apsilankymas pacientui skiriamas maždaug po dviejų savaičių.
• Profesionali paciento burnos ertmės higiena.
• Mitybos koregavimas. Pacientui rekomenduojama valgyti daugiau žuvies bei kitų jūros bei pieno produktų. Patartina pieną gerti lėtai, kad jis kuo ilgiau “plautų” dantų paviršių. Jeigu prieš geriant pieną ar valgant kitus produktus, kuriuose gausu kalcio, bus nuvalytos minkštosios dantų apnašos, kalcio pasisavinimas bus veiksmingesnis.
Kaip papildomą dantų higienos bei dantų emalio stiprinimo priemonę galima rekomenduoti gelį, kurio sudėtyje yra kalcio bei fosforo (juo tepama po to, kai dantys gerai išvalomi šepetėliu ir pasta).
Jeigu pacientas vykdo šią programą, maždaug po keturių savaičių dantys pradeda “gyvai” blizgėti, matomi objektyvūs teigiami dantų emalio pokyčiai. Specialaus tyrimo duomenys parodė, kad per pusmetį objektyvaus dantų emalio vertinimo testo duomenys tapo du kartus geresni.
Gydytojai praktikai pateikia šias dantų demineralizacijos programos taikymo išvadas:
• vykdydami dantų emalio stiprinimo programą, pacientai išmoksta kokybiškai prižiūrėti burnos ertmę bei dantis ir šiuos įgūdžius taiko ilgai trunkančio ortodontinio gydymo metu;
• pacientams, taisyklingai valantiems dantis bei prižiūrintiems breketų sistemas, tenka daug rečiau lankytis pas ortodontologą ir koreguoti sistemą dėl to, kad ji blogai laikosi.
Nė vienam iš pacientų, kurie tinkamai atliko burnos higieną, nuimant breketų sistemą nebuvo pažeistas dantų emalis. Tai įrodo, kad emalis tapo pakankamai tvirtas.
Nešiojant breketus yra didesnė tikimybė susirgti gingivitu, parodontitu, išvešėti dantenoms bei dėl pernelyg didelių ortodontinių jėgų veikimo rezorbuotis (nykti) dantų šaknų viršūnėms. Kol burnos gleivinė nepripratusi prie breketų, jie gali sukelti ir mechaninius gleivinės pažeidimus. Jei breketų nešiojimas sukelia mechaninius burnos gleivinės pažeidimus ar išprovokuoja gingivitą, galima pavartoti Kamistad-Gel. Į šį preparatą įeina ramunėlių tinktūra, timolis ir nuskausminoji medžiaga - lidokainas. Todėl preparatas pasižymi nuskausminamuoju, audinių atsinaujinimą skatinančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu.
Specialistai pabrėžia, kad profilaktikos ir ortodontijos sąjunga yra svarbiausia planuojant dantų bei žandikaulių anomalijų koregavimą ilgai nenuimamomis sistemomis.
Konsultavo stomatologijos klinikos “Vis Vitalis” bendrosios praktikos gydytoja stomatologė Aida Ivaškevičienė
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę