){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Juokiantis dirba veido, pilvo raumenys ir diafragma. Juokiantis padažnėja širdies veikla, pagilėja kvėpavimas. Be to, organizme, tiksliau – smegenyse, juoko metu gaminami endorfinai – natūralūs opioidai, tai užtikrina ne tik mažesnę įtampą (beje, tuo pat metu sumažėja ir streso hormonų kiekis kraujotakoje), žmonės mažiau vargina skausmas. Antai vienoje ligoninių pacientams po operacijos siūlydavo žiūrėti komedijas. Jas žiūrėjusiems prireikė kur kas mažiau nuskausminamųjų vaistų nei tiems, kurie tiesiog sveiko. Paaiškinti tai galima tų pačių endorfinų išsiskyrimu.
Juokiantis ne tik sumažėja stresas, bet ir pagerėja organizmo kova su infekcija. Mokslininkai nustatė, kad žiūrint komediją, padaugėja NK-ląstelių. Tai imuninės sistemos ląstelės, padedančios kovoti su infekcija ir su vėžinėmis ląstelėmis. Padaugėja ir komplemento 3, padedančio antikūnams kovoti su pažeistomis ir infekuotomis ląstelėmis. Bet bene daugiausia tyrimų buvo atlikta su imunoglobulinu A. Tai medžiaga, kuri padeda kovoti su virusais. Šio imunoglobulino yra ne tik kraujyje, bet ir seilėse, taigi jis itin svarbus kovojant su viršutinių kvėpavimo takų uždegimus sukeliančiais virusais.
Ir dar, ar galite tuo patikėti, mokslininkų teigimu, geresnį jumoro jausmą turintys žmonės paprastai turi ir stipresnį imunitetą? Tai išties nuostabu!
Pasirodo, juokas padeda kovoti net ir su alergija. Japonų mokslininkai atliko nedidelės imties tyrimą, jame dalyvavo 26 asmenys. Pacientams po oda suleisdavo medžiagą, kuri sukeldavo alerginę reakciją. Po to pusė pacientų žiūrėjo orų prognozę, o kiti – Čarlio Čaplino filmą „Naujieji laikai“. Praėjus 87 minutėms, buvo vertinami rezultatai. Komediją žiūrėjusiems žmonėms alerginis bėrimas sumažėjo, tuo tarpu orų prognozė visiškai neturėjo įtakos alerginio bėrimo sunkumo laispniui.
Tyrimai parodė, kad juokas pasižymi tokiu pačiu poveikiu kraujagyslėms, kaip ir aerobika. Tiriamiesiems asmenims buvo rodomos dviejų filmų (komedijos ir dramos) ištraukos, po to buvo tiriamos žiūrėjusiųjų kraujagyslės. Poveikis kraujagyslėms truko dar 30–45 minutes po minėtų filmų peržiūros. Pasirodo, žiūrint komediją, kraujotaka žasto arterijoje 96 procentams tiriamųjų padidėjo 22 procentais. Tuo tarpu žiūrint filmą „Gelbstint eilinį Rajaną“, tiriamiesiems kraujotaka sumažėjo vidutiniškai 35 procentais. Tyrėjai mano, kad toks emocijų poveikis susijęs su endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) funkcija. Galbūt taip yra cheminių medžiagų, išsiskiriančių juoko metu, dėka, o gal tai susiję su organų „masažu“ dėl ritmiškai juoko metu susitraukiančios diafragmos, – sako tyrėjai. Vienok, juokas padeda saugoti endotelio sveikatą.
Tai vienas labiausiai paplitusių mitų. Žmogus ir jūrų kiaulytės – du žinduoliai, kurių organizmas nesugeba pats pagaminti vitamino C ir turi jo gauti iš aplinkos.
Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija, juoko poveikiu sveikatai susidomėta XX amžiuje, 70-aisiais metais. Normanas Kazinsas, sergantis reta liga – kolagenoze, gydytojams pasakius, kad padėti neįmanoma, jis užsidarė kambaryje ir kasdien po 5–6 valandas ėmė žiūrėti komedijas. Po mėnesio jis pradėjo judėti, o po kelių mėnesių grįžo į darbą.
Šešiamečiai vaikai per dieną juokiasi apytikriai 300 kartų, suaugę tik 15.
1950-aisiais žmogus per dieną vidutiniškai juokėsi 20 minučių, šiandien – tik 6 minutes. Kas pasikeitė?
Vaikinai paprastai juokiasi ilgiau nei merginos.
Maksimali juoko trukmė dažniausiai neviršija 40 sekundžių.
Juoko metu metabolizmas padidėja apie 20 procentų, todėl pagreitėja medžiagų apykaita, deginamos „kalorijos“. Paskaičiuota, kad 15 minučių juoko „sudegina“ apie 50 kalorijų.
Mokslas nutyli ir vienintelio atsakymo į šį klausimą nepateikia, tačiau kiti faktai rodo, kad išties gyvensime ilgiau. Na, jei ne ilgiau, tai tikrai būsime ramesni ir laimingesni. Juokimės, juk tai nieko nekainuoja.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę