Osteoporozės lūžių riziką galima sumažinti

Osteoporozė – dažnai vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškianti liga. Ji dar vadinama „tyliąja epidemija“, nes nėra jokių specifinių klinikinių požymių, padedančių diagnozuoti osteoporozę iki lūžio. Ir daugelis jos nenori pripažinti tol, kol neįvyksta pirmasis lūžis. Apie osteoporozę ir jos profilaktiką pasakoja KMUK Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ.
 

Osteoporozė yra sisteminė kaulų audinio liga, kuriai būdinga sumažėjusi kaulų masė ir kaulų audinio mikroarchitektūros pokyčiai, dėl ko padidėja kaulų trapumas ir kaulų lūžių rizika.
Osteoporoze serga 25 procentai vyresnių kaip 70 metų moterų ir 20 procentų vyrų. Visame pasaulyje 200 milijonų moterų serga osteoporoze; kasmet įvyksta apie 2,5 mln. osteoporozės nulemtų kaulų lūžių.
Dažniausios lūžio vietos yra stuburo slanksteliai, riešas, šlaunikaulis, raktikaulis.
Vieną ar daugiau stuburo slankstelių lūžių patiria 20–25 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų.
Kasmet Europos Sąjungos šalyse 400 000 moterų, sergančių osteoporoze, lūžta šlaunikaulis. Per pirmuosius mėnesius po patirto šlaunikaulio lūžio miršta 15–20 proc. žmonių, 50 proc. tampa neįgalūs, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Vyresnei nei 50 metų moteriai rizika mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pati, kaip ir nuo krūties vėžio.
 

Neišvengiami ir išvengiami rizikos veiksniai


Rizikos veiksniai skirstomi į neišvengiamus ir išvengiamus.
Neišvengiamiems priklauso po 40 metų patirtas osteoporozinis kaulo lūžis, osteoporozinis kaulo lūžis pirmos eilės giminėms, vyresnis amžius, moteriška lytis, hormonų (gliukokortikoidų) vartojimas, baltoji rasė, ankstyva menopauzė (<45 metų).
Veiksniai, kurių galima išvengti, – rūkymas, maža kūno masė (<57,8 kg), abiejų pusių kiaušidžių pašalinimas, mažas kalcio suvartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas.


 

Kaulų masės mažėjimas – pagrindinis osteoporozės požymis


Jam progresuojant įvyksta kaulų lūžis.
Kompresiniai lūžiai gali įvykti atliekant įprastinius judesius, pvz., sėdantis ant kėdės, lenkiantis ar net savaime.
Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai dažnai lieka nepastebėti. Dėl jų sumažėja ūgis, pakinta laikysena. Ilgainiui stuburas smarkiai iškrypsta, ir išsivysto negalia.
Progresuojant ligai vystosi kupra, išnyksta talija, atsikiša pilvas. Ūgio sumažėjimas ar atsikišęs pilvas patys savaime skausmo nesukelia, tačiau sukelia emocinį diskomfortą ir depresiją dėl išvaizdos pokyčių.
Ligai progresuojant, gali atsirasti virškinimo sutrikimų.
Sergant osteoporoze skausmas atsiranda dėl ilgųjų kaulų arba slankstelių lūžių bei dėl raumenų pertempimo.
Kaulų mineralinis tankis (KMT) – vienintelis kiekybinis žymuo, objektyviai ir tiksliai nusakantis kaulų masę. Matuojant kaulų tankį, osteoporozė nustatoma dar nelūžus kaului.
Osteoporozę gydyti reikia pradėti anksčiau, nelaukiant osteoporozei būdingo KMT sumažėjimo.
 

Vitamino D reikšmė mažinant osteoporozės lūžių riziką


Osteoporozei gydyti naudojamos bendrosios priemonės ir vaistai.
Bendrosios priemonės – tai rizikos veiksnių mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas bei pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas.
Vartojant vaistų, skirtų osteoporozei gydyti, būtina, kad ligonis suvartotų pagal amžių ir lytį jam priklausančią vitamino D dienos normą. Vitaminas D reikalingas, kad geriau būtų pasisavinamas kalcis.
Sergantieji osteoporoze nepakankamai vartoja vitamino D. Paskutiniojo Europoje paskelbto tyrimo duomenimis, vitamino D kiekis organizme buvo nepakankamas vidutiniškai 52 proc. moterų po menopauzės. Tyrime dalyvavo moterys tiek vartojusios maisto papildų, turinčių vitamino D, tiek papildų nevartojusios. Taip pat nustatyta, kad net 97 proc. pacientų, kuriems lūžo kaulai ir buvo nustatyta osteoporozė, vitamino D kiekis buvo nepakankamas. Jo trūkumas atsiranda dėl nepakankamo kiekio maiste, sumažėjusio odos sugebėjimo sintetinti vitaminą D bei nepakankamo buvimo saulėje.
Vartojant vitamino D papildų, gerėja kalcio pasisavinimas žarnyne. Klinikinių tyrimų duomenimis, vitaminas D pagerina visų kaulų mineralizaciją, mažina lūžių riziką.
Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis maiste yra labai svarbus veiksnys, lemiantis gerą kaulų formavimąsi vaikystėje, paaug-lystėje bei suformuotą kaulų masės išlaikymą brandžiame amžiuje.
Yra duomenų, kad vitaminas D taip pat veikia ir raumenis tiesiogiai, gerindamas lygsvarą ir tuo mažindamas griuvimų, o kartu ir lūžių riziką. Tai yra labai aktualu vyresniems žmonėms.
Vitamino D aktyvumas organizme priklauso nuo jo receptorių ląstelėse būklės ir organizmo sugebėjimo aktyvuoti vitaminą D. Vyresniems nei 67–70 metų žmonėms pagrindinis osteoporozės vystymosi mechanizmas yra sumažėjęs kalcio pasisavinimas organizme. Viena iš šio reiškinio priežasčių – nepakankamas vitamino D veikliosios formos kiekis, nes vyresnio amžiaus žmonėms sutrikusi vitamino D gamyba odoje bei aktyvinimas inkstuose. Senstant mažėja organizmo gebėjimas aktyvuoti šį vitaminą, todėl seniems žmonėms reikia didesnių jo dozių.
Vitamino D papildai vyresniems žmonėms 30–40 proc. sumažina lūžių riziką. Nustatyta, kad vitamino D nėra būtina vartoti kas dieną, bet galima išgerti savaitės dozę t.y. 2800 TV vienu kartu, nes vitaminas D gali kauptis organizme. Taip vartojant rizika perdozuoti vitamino D nepadidėja. 

Neišvengiami ir išvengiami rizikos veiksniai


Rizikos veiksniai skirstomi į neišvengiamus ir išvengiamus.
Neišvengiamiems priklauso po 40 metų patirtas osteoporozinis kaulo lūžis, osteoporozinis kaulo lūžis pirmos eilės giminėms, vyresnis amžius, moteriška lytis, hormonų (gliukokortikoidų) vartojimas, baltoji rasė, ankstyva menopauzė (<45 metų).
Veiksniai, kurių galima išvengti, – rūkymas, maža kūno masė (<57,8 kg), abiejų pusių kiaušidžių pašalinimas, mažas kalcio suvartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas.
 

Kaulų masės mažėjimas – pagrindinis osteoporozės požymis


Jam progresuojant įvyksta kaulų lūžis.
Kompresiniai lūžiai gali įvykti atliekant įprastinius judesius, pvz., sėdantis ant kėdės, lenkiantis ar net savaime.
Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai dažnai lieka nepastebėti. Dėl jų sumažėja ūgis, pakinta laikysena. Ilgainiui stuburas smarkiai iškrypsta, ir išsivysto negalia.
Progresuojant ligai vystosi kupra, išnyksta talija, atsikiša pilvas. Ūgio sumažėjimas ar atsikišęs pilvas patys savaime skausmo nesukelia, tačiau sukelia emocinį diskomfortą ir depresiją dėl išvaizdos pokyčių.
Ligai progresuojant, gali atsirasti virškinimo sutrikimų.
Sergant osteoporoze skausmas atsiranda dėl ilgųjų kaulų arba slankstelių lūžių bei dėl raumenų pertempimo.
Kaulų mineralinis tankis (KMT) – vienintelis kiekybinis žymuo, objektyviai ir tiksliai nusakantis kaulų masę. Matuojant kaulų tankį, osteoporozė nustatoma dar nelūžus kaului.
Osteoporozę gydyti reikia pradėti anksčiau, nelaukiant osteoporozei būdingo KMT sumažėjimo.
 

Vitamino D reikšmė mažinant osteoporozės lūžių riziką


Osteoporozei gydyti naudojamos bendrosios priemonės ir vaistai.
Bendrosios priemonės – tai rizikos veiksnių mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas bei pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas.
Vartojant vaistų, skirtų osteoporozei gydyti, būtina, kad ligonis suvartotų pagal amžių ir lytį jam priklausančią vitamino D dienos normą. Vitaminas D reikalingas, kad geriau būtų pasisavinamas kalcis.
Sergantieji osteoporoze nepakankamai vartoja vitamino D. Paskutiniojo Europoje paskelbto tyrimo duomenimis, vitamino D kiekis organizme buvo nepakankamas vidutiniškai 52 proc. moterų po menopauzės. Tyrime dalyvavo moterys tiek vartojusios maisto papildų, turinčių vitamino D, tiek papildų nevartojusios. Taip pat nustatyta, kad net 97 proc. pacientų, kuriems lūžo kaulai ir buvo nustatyta osteoporozė, vitamino D kiekis buvo nepakankamas. Jo trūkumas atsiranda dėl nepakankamo kiekio maiste, sumažėjusio odos sugebėjimo sintetinti vitaminą D bei nepakankamo buvimo saulėje.
Vartojant vitamino D papildų, gerėja kalcio pasisavinimas žarnyne. Klinikinių tyrimų duomenimis, vitaminas D pagerina visų kaulų mineralizaciją, mažina lūžių riziką.
Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis maiste yra labai svarbus veiksnys, lemiantis gerą kaulų formavimąsi vaikystėje, paaug-lystėje bei suformuotą kaulų masės išlaikymą brandžiame amžiuje.
Yra duomenų, kad vitaminas D taip pat veikia ir raumenis tiesiogiai, gerindamas lygsvarą ir tuo mažindamas griuvimų, o kartu ir lūžių riziką. Tai yra labai aktualu vyresniems žmonėms.
Vitamino D aktyvumas organizme priklauso nuo jo receptorių ląstelėse būklės ir organizmo sugebėjimo aktyvuoti vitaminą D. Vyresniems nei 67–70 metų žmonėms pagrindinis osteoporozės vystymosi mechanizmas yra sumažėjęs kalcio pasisavinimas organizme. Viena iš šio reiškinio priežasčių – nepakankamas vitamino D veikliosios formos kiekis, nes vyresnio amžiaus žmonėms sutrikusi vitamino D gamyba odoje bei aktyvinimas inkstuose. Senstant mažėja organizmo gebėjimas aktyvuoti šį vitaminą, todėl seniems žmonėms reikia didesnių jo dozių.
Vitamino D papildai vyresniems žmonėms 30–40 proc. sumažina lūžių riziką. Nustatyta, kad vitamino D nėra būtina vartoti kas dieną, bet galima išgerti savaitės dozę t.y. 2800 TV vienu kartu, nes vitaminas D gali kauptis organizme. Taip vartojant rizika perdozuoti vitamino D nepadidėja.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai