Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Kaulų - raumenų ligos  » Osteoporozė  » Gyvenimo kokybė sergant osteoporoze

Gyvenimo kokybė sergant osteoporoze

Neretai galima išgirsti, kad osteoporozė - savotiška „mada”, o ne liga. Bet iš tikrųjų yra ne taip. Anksčiau buvo manoma, kad kaulų retėjimas neišvengiamas vyresnio amžiaus žmonėms. Taip, metams bėgant kaulai retėja, jų tankis mažėja, jie tampa trapesni. Bet, be normalaus retėjimo, yra toks, kuris netelpa į normą, todėl osteoporozė 1993 metais buvo pripažinta liga. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, atrasta, kaip ligą diagnozuoti, kaip išmatuoti kaulų mineralų tankį, atsirado tam būtina aparatūra, vaistai jai gydyti. Apie tai, kaip osteoporozė paveikia sergančiojo gyvenimo kokybę, pasakoja Nacionalinio osteoporozės centro direktorė dr. Marija TAMULAITIENĖ
 

Kaip dėl osteoporozės nukenčia gyvenimo kokybė?


Gyvenimo kokybė pirmiausia pakinta, kai osteoporozė tampa komplikuota ir dėl jos lūžta kaulai, dažniausiai stuburo slanksteliai, dilbio kaulai, šlaunikaulis.
Lūžus dilbio kaulams riešo srityje, žmogų vargina skausmas, gipsas, gali netaisyklingai suaugti kaulai, likti apriboti riešo sąnario judesiai, tai, aišku, sunkina žmogaus gyvenimą.
Bet dar ryškiau gyvenimo kokybė pasikeičia įvykus šlaunikaulių lūžiams. Penktadalis žmonių po jų miršta per pirmuosius metus. Iš likusiųjų pusė jau niekada negyvena taip, kaip anksčiau: nebegali laisvai judėti ir apsitarnauti, gyvena slaugomi slaugos, senelių namuose arba namuose.
Po operacijos žmogus jaučia stiprų skausmą. Jam ilgą laiką negalima stotis, jis ilgai užsibūna lovoje, praranda jėgas ir atsikėlę jau nebenori ir nebegali vaikščioti. Organizmo jėgos būna silpnesnės – žmogus sunkiai atgauna savo buvusias funkcines galimybes ir pajėgumą.
Dėl to sutrinka ligonio santykis su aplinkiniais. Jei anksčiau žmogus padėdavo prižiūrėti anūkus, apsitvarkydavo namuose, nueidavo iki parduotuvės, pagal jėgas darbuodavosi sode – dabar jis ne tik nebeatlieka šitų savo pareigų, bet dar ir dėl jo reikia stengtis kitiems – nupirkti, atnešti, slaugyti - dažnas nebegali savarankiškai gyventi. Nukenčia ne tik paties ligonio, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė.
Pavojingi ir „slaptieji” priešai – stuburo slankstelių lūžiai. Jeigu jie nėra ūmūs (o tokių yra labai daug), jie žmogaus staigiai nepaguldo į lovą. Tik 1/3 slankstelių lūžių pasireiškia ryškesniais simptomais – skausmais, kurie priverčia ieškoti priežasties, randamas lūžis ir gydoma. Kiti įvyksta tyliai – slankstelis susispaudžia, bet akivaizdžiai nesimato jokio poslinkio. Žmogui skauda nugarą, tai gali būti palaikyta nugaros raumenų patempimu, radikulitu, tarpslankstelinio disko išvarža. Radiograma neatliekama arba joje nepamatoma pakitimų ir taip liga lieka nenustatyta ir negydyta, tik vaistais numalšinamas skausmas. Penktadalis žmonių, patyrusių slankstelio lūžį dėl osteoporozės, per metus patiria kito slankstelio lūžį.
Nuo osteoporozės slanksteliai tampa trapūs, neatsparūs krūviams. Keliant ką nors sunkiau, nepatogiai, nelabai teisingai – slanksteliai susispaudžia, susiploja. Dėl to mažėja ūgis, išlinksta nugara, krūtinė susispaudžia, sumažėja plaučių talpa, suspaudžiami vidaus organai, dėl ko atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Nuolatos kankina skausmas, ilgainiui tampantis lėtiniu nugaros skausmu.
Tai sukelia ir socialinio bendravimo problemų. Diskomfortą žmogui sukelia ir skausmas, ir figūros pasikeitimas, dėl to jis turi mažiau galimybių ir noro bendrauti.


Jei apie lūžius žinoma, žmogus nuolat bijo, kad jie pasikartos ir jau gyvena kitaip – visą laiką laukia, kas ir kaip bus.
 

Osteoporozę gydyti reikia


Diagnozuoti ligą dabar yra visos galimybės – kaulų mineralinis tankis nustatomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje). Nuvažiuoti įmanoma kiekvienam, kur patogiau, tereikia kreiptis į gydytoją.
Vaistų osteoporozei gydyti yra, jų pasirinkimas didelis, turime visus, kaip ir visame pasaulyje.
Specifiniam gydymui paprastai skiriama bisfosfonatų, o profilaktiniam ir baziniam – kalcio su vitaminu D.
Nustačius osteoporozę, vaistai kompensuojami 50 proc. jų kainos, o, jei osteoporozė su lūžiu, metus po jo kompensuojama net 80 proc. vaisto kainos.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad gydoma ilgai, ne mažiau kaip 3-5 metus. Negalima po mėnesio nutraukti gydymo, labai svarbu nekaitalioti vaisto. Didžiausia klaida – keisti gydymą, praėjus 3–6 mėnesiams.
Tinkamai gydant, liga sustabdoma, kaulai toliau neberetėja, jų mineralų tankis nustoja mažėti arba net ima didėti. O tą objektyviai ir patikimai galima nustatyti tik po 1,5-2 metų, todėl ir pacientai, ir gydytojai turėtų apsišarvuoti kantrybe.
 

Kaip osteoporozės išvengti?


Tam reikia žinoti osteoporozės rizikos veiksnius.
Vieni jų neišvengiami, kiti išvengiami. Tarp neišvengiamųjų – lytis (moterys serga dažniau, nors serga ir vyrai), menopauzė, paveldimumas (paveldima kaulų struktūra). Kai pirmos eilės giminėms, ypač moteriškąja linija, yra buvę osteoporozinių lūžių, osteoporozės tikimybė didesnė. Antrinė osteoporozė gali atsirasti dėl įvairių ligų, būklių ar vartojamų vaistų (gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai).
Ankstyva menopauzė, amenorėja moterims, kiaušidžių pašalinimo operacija – labai predisponuojantys veiksniai.
Visoms moterims po menopauzės reiktų pasitikrinti kaulų mineralų tankį, o jei yra rizikos veiksnių, – ir anksčiau.
Kitų rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaulų retėjimą skatina rūkymas, vitamino B trūkumas, alkoholio vartojimas, įvairios ligos ir būklės, kurios trukdo judrumui ir sutrikdo virškinimą (nebepasisavinamos reikalingos medžiagos).
Profilaktikai reikia vartoti pakankamai kalcio, jo daugiausia gauname su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir taip padeda jam išlikti kauluose. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose ir kt., tačiau daugiausia gaunama saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Jei natūraliai šių medžiagų gaunama nepakankamai, reiktų vartoti kalcio ir vitamino D maisto papildų. Jie ypač reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl pablogėjusio pasisavinimo, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo vitamino D poreikis padidėja. Ir iš gausybės siūlomų panašios sudėties preparatų rinktis reiktų tuos, kurių poveikis įrodytas atlikus klinikinius tyrimus.
Reikia pakankamai judėti – tai skatina kaulų augimą ir tvirtėjimą).
Profilaktiką pradėti reiktų nuo vaikystės, nes kaulai susiformuoja ir visos jų pagrindinės mineralinės medžiagos kaupiasi iki 20–30 metų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti. 

Osteoporozę gydyti reikia


Diagnozuoti ligą dabar yra visos galimybės – kaulų mineralinis tankis nustatomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje). Nuvažiuoti įmanoma kiekvienam, kur patogiau, tereikia kreiptis į gydytoją.
Vaistų osteoporozei gydyti yra, jų pasirinkimas didelis, turime visus, kaip ir visame pasaulyje.
Specifiniam gydymui paprastai skiriama bisfosfonatų, o profilaktiniam ir baziniam – kalcio su vitaminu D.
Nustačius osteoporozę, vaistai kompensuojami 50 proc. jų kainos, o, jei osteoporozė su lūžiu, metus po jo kompensuojama net 80 proc. vaisto kainos.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad gydoma ilgai, ne mažiau kaip 3-5 metus. Negalima po mėnesio nutraukti gydymo, labai svarbu nekaitalioti vaisto. Didžiausia klaida – keisti gydymą, praėjus 3–6 mėnesiams.
Tinkamai gydant, liga sustabdoma, kaulai toliau neberetėja, jų mineralų tankis nustoja mažėti arba net ima didėti. O tą objektyviai ir patikimai galima nustatyti tik po 1,5-2 metų, todėl ir pacientai, ir gydytojai turėtų apsišarvuoti kantrybe.
 

Kaip osteoporozės išvengti?


Tam reikia žinoti osteoporozės rizikos veiksnius.
Vieni jų neišvengiami, kiti išvengiami. Tarp neišvengiamųjų – lytis (moterys serga dažniau, nors serga ir vyrai), menopauzė, paveldimumas (paveldima kaulų struktūra). Kai pirmos eilės giminėms, ypač moteriškąja linija, yra buvę osteoporozinių lūžių, osteoporozės tikimybė didesnė. Antrinė osteoporozė gali atsirasti dėl įvairių ligų, būklių ar vartojamų vaistų (gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai).
Ankstyva menopauzė, amenorėja moterims, kiaušidžių pašalinimo operacija – labai predisponuojantys veiksniai.
Visoms moterims po menopauzės reiktų pasitikrinti kaulų mineralų tankį, o jei yra rizikos veiksnių, – ir anksčiau.
Kitų rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaulų retėjimą skatina rūkymas, vitamino B trūkumas, alkoholio vartojimas, įvairios ligos ir būklės, kurios trukdo judrumui ir sutrikdo virškinimą (nebepasisavinamos reikalingos medžiagos).
Profilaktikai reikia vartoti pakankamai kalcio, jo daugiausia gauname su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir taip padeda jam išlikti kauluose. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose ir kt., tačiau daugiausia gaunama saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Jei natūraliai šių medžiagų gaunama nepakankamai, reiktų vartoti kalcio ir vitamino D maisto papildų. Jie ypač reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl pablogėjusio pasisavinimo, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo vitamino D poreikis padidėja. Ir iš gausybės siūlomų panašios sudėties preparatų rinktis reiktų tuos, kurių poveikis įrodytas atlikus klinikinius tyrimus.
Reikia pakankamai judėti – tai skatina kaulų augimą ir tvirtėjimą).
Profilaktiką pradėti reiktų nuo vaikystės, nes kaulai susiformuoja ir visos jų pagrindinės mineralinės medžiagos kaupiasi iki 20–30 metų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2020. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2020. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS