){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausiai moterys, kurios kreipiasi į onkologą, skundžiasi krūtų skausmu, tempimu, pakitusia jų forma, dydžiu, odos pakitimais, įvairiais sukietėjimais, išskyromis iš spenelio. Visa tai smarkiai jas gąsdina, o pirma mintis, kuri ateina į galvą, – vėžys. Tuo tarpu onkologės B.Gustienės patirtis rodo, kad per mėnesį nustatoma 10–15 gerybinių patologijų ir tik 1 ar 2 piktybinės.
Gerybiniai dariniai – nevėžiniai, vadinasi, jie negali plisti į kitas kūno vietas. Dažniausiai diagnozuojami gerybiniai krūtų patikimai yra cistos, fibroadenomos, makrokalcinatai, krūties lokalūs uždegimai, lipomos. Negimdžiusioms iki 30-ies metų moterims dažniau aptinkama fibroadenomų, o nuo 30-ies ir iki menopauzės – dažniau randama cistų. Artėjant klimaksui, cistos nyksta, fibroadenomos kalkėja.
Jeigu įtartiną guziuką užčiuops jauna iki 30-ies metų moteris, pirmiausia bus įtariama, kad tai nepiktybinis darinys. Tačiau jeigu moteris vyresnė negu 40-ies metų, tikimybė, kad darinys gali būti piktybinis, daug didesnė. Metams bėgant vėžio rizika didėja.
Dažniausiai gerybinių krūtų pakitimų atsiranda moterims, kurioms yra hormoninių sutrikimų, lytinių liaukų, antinksčių, skydliaukės. Joms dažnesni mastopatiniai krūtų pokyčiai.
Fibroadenoma – tai neskausmingas apvalus elastingas lygiu paviršiumi paslankus darinys. Fibroadenoma – normalus krūties formavimosi padarinys, cistos – involiucinių procesų krūtyse pasekmė. Involiuciniai procesai krūtyse prasideda jau nuo 30 metų, kai ima formuotis fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų, o liaukinį audinį ima keisti riebalinis. Taigi cistos – tai išsitempusios involiucinės skiltelės.
Ginekomastija yra vyrų krūtų liaukinio audinio išbujojimas, paprastai greitai pajuntamas skausmingumas čiuopiant, ir tai juos priverčia kreiptis į specialistą ilgai nelaukiant. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, bet labai retai.
Krūtų savityrą reikia pradėti jaunystėje ir tęsti visą gyvenimą. Jos tikslas – mokėti atpažinti kintamas vietas, besiformuojančius darinius. Vaisingo amžiaus moteris krūtų apčiuopą turėtų atlikti kelios dienos (iki savaitės) po mėnesinių, menopauzės poeriodu – kas mėnesį bet kurią dieną. Tačiau, gydytojos B.Gustienės teigimu, dalis moterų išvis bijo save čiupinėti, nes nenori aptikti tai, ko krūtyse būti neturėtų.
Tokioms moterims specialistai rekomenduoja kartą per metus apsilankyti pas gydytoją onkologą. Kita problema, kad gana dažnai moterys nemoka taisyklingai atlikti krūtų savityros. Todėl vėlgi rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, jis parodys, kaip taisyklingai tai daryti. Antraip savikontrolė neturi prasmės, nes, atliekant ją netinkamai, galima nepastebėti rimtos ligos.
Taigi krūtų savityra būtina, tačiau niekada neatstos specialisto konsultacijos ir tyrimų. Gydytojas gali rasti daug mažesnių darinių, objektyviau įvertinti, ar nėra kitų antrinių vėžio požymių (odos paburkimo, padidėjusių limfmazgių pažastyse).
Nei savityra, nei klinikiniu tyrimu tiksliai įvertinti giliųjų krūties liaukos vietų neįmanoma. Tam skirti radiologiniai tyrimai – mamografija, magnetinis rezonansas, ultragarsas. Jaunos pacientės, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, tiriamos ultragarsu. Vyresnėms moterims krūtyse liaukinio audinio mažiau, todėl mamografu galima geriau įžvelgti darinį. Kita vertus, vyresnių moterų krūtų liaukos tankumas gali būti įvairus, todėl joms gali būti atliekama ir mamografija, ir ultragarsinis tyrimas. Vyresnės, 50–69 metų, moterys tiriamos mamografu.
Ultragarsinis tyrimas nėra kenksmingas, todėl jį galima atlikti dažniau nei mamografiją, stebėti pacientes, taip pat tirti nėščiąsias.
Be to, rekomenduojama atlikti ir skydliaukės ultragarsinį tyrimą, nes, jeigu skydliaukėje yra mazgų, cistų, tikimybė, kad jų bus ir krūtyse, gana didelė.
Krūtų skausmas (mastalgija) – viena dažniausių priežasčių, dėl ko moterys kreipiasi į onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Tačiau fibroadenomų neskauda, o cistos, jeigu greitai didėja, sukelia savotišką buką skausmą. Būtent staigus cistų augimas neretai sukelia nerimo moterims. Tačiau atėjusios pas onkologą jos nusiramina, nes dažniausiai diagnozuojamas gerybinis darinys.
Skausmingiausia krūtų ligų – mastopatija. Krūtų skausmą jaučia net iki 70 proc. darbingo amžiaus moterų. Vienoms šis skausmas susijęs su premenstruaciniu sindromu. Kitoms jį sukelia kitos, nesusijusios su krūtimis, ligos (neuralgija, širdies, plaučių, stuburo ligos ir t.t.). Visais atvejais reikia išsiaiškinti, kas kelia krūtų skausmą ir ar tai nėra vėžio požymis.
B.Gustienės nuomone, pavojingesnis už skausmą simptomas, dėl kurio moteris turėtų labiausiai sunerimti, – sustandėjimas. Todėl, medikės įsitikinimu, jau nuo 18 m. kiekviena moteris profilaktiškai turėtų atlikti krūtų echoskopiją. Juolab jeigu ruošiasi pastoti.
„Kiekvieną darinį, kuris neturėtų būti krūtyje, reikia stebėti, o jeigu jis kelia įtarimų – geriau pašalinti“, – gydymo esmę komentuoja B.Gustienė.
Mažos cistos gali išnykti, didesnės – stebimos, punktuojamos. Jeigu po šios procedūros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma. Jeigu cistos viduje atsiranda išaugų, o pati cista yra neovali, asimetriška, taip pat jeigu citologinio tyrimo metu nustatoma atipinių ląstelių, cistos greitai atsinaujina, tai rodo didesnę vėžio riziką.
Panaši gydymo taktika ir esant fibroadenomai: mažos stebimos, o didesnės arba turinčios kraujotaką, operuojamos. Fibroadenomų gydymas priklauso ir nuo pacientės amžiaus. Jeigu moteris jauna, fibroadenoma nedidelė ir neturi kraujotakos, moteris nesiruošia gimdyti, skiriamas mastopatinis gydymas ir vykdomas stebėjimas. Jeigu moteris ruošiasi gimdyti, geriau, kad jokių, net ir gerybinių darinių, nebūtų.
Vyresnėms negu 40-ies metų moterims fibroadenomas geriau šalinti. „Didžiausia punktuota cista – apie 20 ml, didžiausia pašalinta fibroadenoma – apie 10 cm“, – sako onkologė.
Specialaus medikamentinio gerybinių darinių gydymo nėra. Visais atvejais siūlomas priešmastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikrųjų skaistmenių, nakvišos, jodo, jūros dumblių ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks krūtų darinyje audinys vyrauja. Pieno liauką veikiančio ir jos augimą skatinančio hormono prolaktino sekreciją slopinantis preparatas bromokriptinas dabar vartojamas retai. Fizioterapijos procedūros ar masažai gerybiniam dariniams gydyti neskiriami. Gimdymas taip pat nepadeda atsikratyti cistų ar fibroadenomų.
Cistos piktybėja tik 1–3 proc. ligos atvejų. Fibromos, firboademonos irgi nebūtinai turi supiktybėti. Kol kas nėra paaiškinimo, kada ir kodėl gerybiniai dariniai virsta piktybiniais.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
turme klausima : mano mamai pries kelis menesius rado cista krutyje 6mm bent jau taip sako gydytoja.... taciau nieko jokio gydymo jokio patarimo ka daryt toliau nepasake vienintelis dalykas ka pasale palaukit metus tada ziuresim ka daryt ,,,ar tai teisinga? man neramu is tikruju.Lauksim atsakymo dekui
linksmu artejanciu naujuju jums.