Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų, paauglių II psichiatrinio poskyrio psichologė Viktorija Grigaliūnienė pasakoja apie vaikų ikimokyklinio ugdymo reikšmę vaiko psichologijai. Mažo vaiko psichikos raidą labiausiai lemia maitinimas krūtimi. Tai ne tik maisto, bet ir bendravimo poreikio patenkinimas. Ryšys tarp vaiko ir motinos, kai vaikas, žįsdamas krūtį, glaudžiasi prie motinos, jaučiasi saugus, ramus, ypač svarbus. Nuo pat gimimo trokštančio bendrauti vaiko psichikai labai svarbus tolimesnis nuolatinis dvasinis ryšys su motina. Jei vaikas atiduodamas į lopšelį iki trejų metų amžiaus, tas dvasinis ryšys nutrūksta, nes tarp vaiko ir motinos nelieka produktyvaus bendravimo. Vaiko, nesulaukusio vienerių metų amžiaus, motina apskritai neturėtų palikti ilgesniam laikui, nes jis tai išgyvena kaip stresą, tai jį traumuoja. Kitas svarbiausias vaiko psichiką veikiantis faktorius - išsiskyrimas su motina. Per anksti palikti vaikai verkia, blaškosi, todėl netenka apetito, prasčiau miega, gali vystytis psichosomatinio pobūdžio ligos. Iki trejų metų amžiaus vaikas nesuvokia savęs kaip atskiro individo, neatskiria savęs nuo savo šeimos, ypač nuo motinos. Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko viduje vyksta asmenybės krizė, kuri pasireiškia vaiko savarankiškumo pradžia. Šiuo metu vaikas atskiria save nuo aplinkos, įvardija save kaip individą. Vyksta konfliktas, vaikas sako: “Aš pats valgysiu, pats rišiuos batelius”.
Tretieji gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Pirmiausia turi praeiti kantrus adaptacijos periodas. Iki tol vaikas buvo namuose, suvokė santykius tarp savęs ir tėvų, susipažino su namų tvarka. Kai vaikas patenka į naują aplinką, pirmas dvi savaites po truputį turi vykti adaptacija. Tuo metu vaikas neturėtų būti paliekamas visai dienai. Pradžioje - kelias valandas iki pietų. Po to kaskart vis ilgiau, bet šis adaptacijos periodas neturi trukti pernelyg ilgai. Jei vaikas keletą mėnesių lankys darželį tik po pusę dienos, vėliau, paliktas visai dienai, protestuos.
Mamos skundžiasi, kad vaikai, pirmąkart atvesti į darželį, verkia, prašosi į namus. Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: “Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti. Dažna tėvų klaida, kai vieną dvi dienas nuvedę vaiką į darželį, trečią dieną nusprendžia palikti namie. Kitą dieną vėl veda ir t.t. Adaptacija sutrikdoma. Vaikas nesupranta, kada jis turės eiti į darželį, kada ne. Galų gale namai vaikui pasirodo mielesni, ir jis nenori eiti į darželį.
Trejų metų vaikui formuojasi jausmai: draugystė, meilė, ištikimybė. Tai jis patiria kolektyve. Vaikas turi žinoti, kas yra kolektyvas, suprasti, kas yra bendravimas. Pradėjusi formuotis, asmenybė turi jausti aplinkinių nuomonę. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti. Be to, vaikas susipažįsta su naujomis taisyklėmis, normomis, kurios galbūt ir skiriasi nuo jam įprastų, o gyvenime to labai prireikia.
Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau.
Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to pačio darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai. Jiems tai jau nauji potyriai, naujas kolektyvas, o vaikas dar nežino bendravimo kolektyve taisyklių, todėl pirmoje klasėje tokiam vaikui labiau rūpi bendravimo problemos nei mokslai. Jie stebi kitus vaikus, bando išsikovoti klasėje savo statusą. Dažnai tai padaryti daug sunkiau, nes namuose jie pripratę būti “pirmi”, dėmesio centre ir to pačio reikalauja iš mokytojų. Vaikas negali suvokti, kodėl jam tas dėmesys neskiriamas. Jis juk jau moka skaityti, rašyti, moka dainuoti, šokti, - namuose jam visi plojo, - o mokykloje jis lygus su visais vaikais. Toks pasikeitimas yra trauma.
Jei tėvai mano, jog vaikui, lankančiam darželį, nepakanka šeimos dėmesio, o auklėtojos darželyje paprasčiausiai jo skirti negali, turėtų suvokti, kad svarbi ne kiekybė, o kokybė. Tėvai turėtų skirti vaikui “kokybišką” dėmesį vakarais, savaitgaliais, per atostogas. Svarbiausia, kad vaikai jaustų, jog yra mylimi, pilnaverčiai tos šeimos nariai, ir to pakanka. Darželis yra tarsi vaikų “darbas”.
Įvairios estetikos mokyklėles - tarpinis variantas tarp darželio ir auklėjimo namuose. Ten taip pat susirenka vaikų kolektyvas, tačiau tokios mokyklėlės reikšmę tėvai supranta skirtingai. Dažnai vaikai ten vedami, kad ko nors išmoktų, pavyzdžiui, anglų kalbos. Tačiau tokiame amžiuje vaikui dar nėra susiformavę gimtosios kalbos pagrindai, ir antra kalba grūdama be reikalo. Vaikas iš estetinės mokyklėles pasiima tiek, kiek jam reikia. Tokia mokyklėlė - tai pirmas ženklas tėvams, parodantis vaiko gabumus. Tačiau bent vienerius metus prieš mokyklą vaikas turėtų lankyti ir vaikų darželį. Auklėtojai pamato vaikų sugebėjimus, perduoda tėvams, ko trūksta, bet svarbiausia - vaikas susipažįsta su kolektyvu. Vaikas, niekad nesusidūręs su šiurkštesniu svetimų žmonių elgesiu, vaikų nesutarimais, mokykloje patirs stresą.
Dažnai tėvai bijo leisti vaikus į darželį, kad jie nepakliūtų “gatvės kultūros” įtakon. Vaiko atsparumas ugdomas nuo pat mažens. Labai svarbus šeimos vaidmuo. Jei šeimoje vaikas jaučiasi stiprus, saugus, mylimas - jis atsparus. Jei vaiku nepasitikima, jis nejaučia meilės, yra neužtikrintas - nebus apsaugotas nuo aplinkos veiksnių. Tėvai, įpratę viską daryti už vaikus, turi leisti vaikui nuo pat mažens pačiam susidoroti su savomis problemomis. Vaikai sugeba apsiginti psichologiškai ar kitaip. Jei vaikas mažas to neišmoksta, ir suaugęs sunkiai su tuo susidoros.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo turinio skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Šeibokienė pranešė, kad 1998 m. gruodžio 2 d. LR Seime vyko Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos dvi opiausios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo problemos: finansavimas ir požiūris į ikimokyklinį ugdymą visos švietimo sistemos plotmėje. Sovietmečiu vaikų darželiai atliko vaikų saugojimo funkciją, t.y. padėjo dirbantiems tėvams. Šiuo metu išryškėjo ikimokyklinio auklėjimo ir švietimo svarba.
Sovietmečiu sukurtas vaikų darželių tinklas po pertvarkos neteko paklausos, nes tėvams nepakako tik saugojimo, bet svarbiausia, 1994 m. buvo išleistas įstatymas, suteikiantis paramą auginančioms vaikus namuose šeimoms, t.y. mamos buvo skatinamos būti namų šeimininkėmis. Taigi vaikų darželiai ėmė merdėti, todėl daugiau nei pusė ikimokyklinių įstaigų buvo uždaryta, patalpos panaudotos kitoms reikmėms. Tačiau esant prastai šalies ekonominei būklei, naujovės nepasiteisino. Vyras, šeimos galva, ne visada pajėgė vienas išlaikyti šeimą, mama taip pat buvo priversta dirbti. Taigi vaikai vėl vedami į vaikų darželius, kurių jau per pusę mažiau nei anksčiau. Natūralu, kad trūksta vietų, pasitaiko atvejų, kad vos tik gimę naujagimiai jau registruojami į eilę darželyje.
Posėdyje nutarta parengti ikimokyklinio ugdymo įstatymą, nustatyti jo vietą visoje švietimo sistemoje. Tam būtina atlikti išsamią visos respublikos analizę, kadangi vienur išsaugotas sovietinis darželių tinklas, kitur suardytas, ir apskritai darželių padėtis nėra aiški. Seimas žada siūlyti Vyriausybei, kad ši paremtų šią paklausos ir poreikių analizę. Atlikus analizę būtų galima nustatyti reikalingų etatų, vietų skaičių ir ikimokyklinių įstaigų finansines reikmes. Šiuo metu net neištirta, kiek yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, tad kaip jiems padėti? Iki šiol buvo skaičiuojami tik šešerių metų sulaukę vaikai. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reformai lėšų nebuvo skirta nė kiek - nenupirktas nė vienas žaislas, nė viena priemonė. Lėšos skiriamos tik atlyginimams ir šiokiai tokiai patalpų priežiūrai. Kaip sako darželių darbuotojai, finansuojama tik 40 proc. visų reikmių.
1997 m. duomenimis, Lietuvoje yra 807 ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigos. Taip pat yra 13 privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tačiau kurtis joms sąlygos itin nepalankios. Išvada - ugdymas Lietuvoje nuostolingas.
G. Šeibokienė sako, kad Lietuvos vaikų darželiuose dominuoja dvi valstybinės ugdymo programos: “Vėrinėlis” ir “Ikimokyklinio ugdymo gairės”. Darželiuose, dirbančiuose pagal “Vėrinėlio” programą, klasės erdvė suskirstyta į atskiras veiklos zonas, kampelius, kur sukauptos atskiros ugdymo priemonės. Pagal “Ikimokyklinio ugdymo gairių” programą klasėje, panašiai kaip namuose, atskirų erdvių nėra. Visi žaislai ir priemonės vienoje vietoje. Atskiri darželiai, remdamiesi viena iš šių programų, išvysto savitą, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos, meninę, etnokultūros pakraipą, kurią turi patvirtinti ekspertų komisija.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos modernizavimui talkina du tarptautiniai projektai, kuriuos remia Atviros Lietuvos Fondas ir Danijos Egmonto Peterseno fondai. Prieš dešimt metų savarankiškai ėmė plisti ir amerikietiška “Montesori” ugdymo sistema.
1989 m. Lietuvoje įsteigtas pirmasis vaikų darželis, paremtas amerikietiška ikimokyklinio vaiko ugdymo programa “Montesori”. Dabar jau yra 26 tokio tipo darželiai, darželiai-mokyklos, grupės. Kadangi ugdomas vaiko savarankiškumas, pasirinkimo laisvė, labai svarbu, kad patys tėvai prisidėtų prie šios sistemos ugdymo idėjos. Kauno medicinos universiteto Vaikų, paauglių II psichiatrinių ligų poskyrio užimtumo instruktorė- auklėtoja Irma Žemaitienė, pati dirbusi “Montesori” tipo darželyje, pasakoja apie šią sistemą. Čia vaikas užsiima tuo, kas jam artima, pavyzdžiui, matematika, kalba, sensorika, pratimais, mokslu ir pan. Vienoje grupėje vaikai ne tik užsiima skirtinga veikla, bet yra ir skirtingo amžiaus - nuo 3 iki 6 metų. Naudojant specialias priemones lavinami rankų pirštai, o per lietimą, čiupinėjimą ugdomas ir mąstymas. Vaikas dirba savarankiškai, niekas neturi teisės vaiko sutrukdyti, nėra viršininko ir pavaldinio statuso. Per susikaupimo valandėles ugdomas vaiko mąstymas. Vaikai turi išmokti vienas kito išklausyti ir išsakyti savas mintis.
G.Šeibokienės nuomone ikimokykliniame ugdyme vyrauja liberali politika. Visi turi teisę rinktis vaikų darželio profilį.
Suvokus ikimokyklinio švietimo reikšmę, būtina, kad darželyje dirbtų kvalifikuoti pedagogai, ir jų pasiūla yra pakankama. Auklėtojos privalo kas penkerius metus kelti kvalifikaciją, nuo to priklauso jų atlyginimas. Be to, visi stengiasi išsaugoti darbo vietą, tad stengiamasi dirbti gerai. Darželių darbuotojų tobulinimuisi taip pat yra rengiami kursai, seminarai.
Anot G.Šeibokienės, Sveikatos apsaugos ministerija labai archajiškai žvelgia į vaikų sveikatą, o reikia ne tik gydyti, bet ir ugdyti sveiką gyvenseną.
Valstybinės higienos inspekcijos vaikų gydytoja higienistė Bronė Žilėnienė pripažįsta, kad grupėse vaikams per ankšta. Pagal higienines normas lopšelio grupėje vaikų turėtų būti ne daugiau kaip 10, darželyje - 15, tačiau paprastai yra vos ne dvigubai daugiau. Dabar norima sugrąžinti sovietmečiu galiojusias normas: lopšelio grupėje - 20 ir darželio - 25 vaikai, tačiau tuomet buvo geresnė medicininė priežiūra. Jei normos keisis, savivaldybės turės darželiuose įsteigti medicinos seserų etatus.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vaikų ir jaunimo higienos poskyrio vedėjos Nijolės Murauskienės, kai nesilaikoma higienos normų, darželis gali tapti labai palankia ligų plitimo aplinka, ypač gripo ir lašeliniu keliu plintančių ligų: tymų, kokliušo, žarnyno infekcinių ligų. Atvesti į darželį vaikai turi būti apžiūrimi, tačiau gali būti kalti ir tėvai, kurie atveda ligotus vaikus.
Darželiuose prižiūrima, kad vaikai gautų sveiką ir įvairų maistą. Dažnai atliekami mikrobiologiniai maisto tyrimai. Pažeidimų daugiausia, kai maistas gaminamas rankomis (pavyzdžiui, salotos, termiškai neapdorotas maistas). Tačiau, kaip sako daugelis tėvų, maistas darželiuose neblogas, o kai kurie vaikai darželyje valgo net geriau nei namie.
Pasak Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausios specialistės Vidos Bliumbergienės, atsakingos už vaikų sveikatingumą, darželiuose tenka “gelbėti” labai daug vaikų, turinčių įvairių defektų (kalbos, laikysenos). Taip atsitinka, kai vaikai neatsitraukia nuo televizoriaus, jiems trūksta bendravimo, neugdoma kalba, fizinis aktyvumas. Tėvai, leidžiantys vaikus į darželius, labiau nei bet kada anksčiau domisi vaikų ugdymu, ir jei ne tėvų parama, darželiai neišsilaikytų.
Vilma (2 ir 4 m. vaikų mama, nedirba):
Vedu vaikus į darželį, nes, atvirai pasakius, būti vienai su vaikais pabodo. Darželyje griežtesnė tvarka, geriau klauso, nes namie labai išpaiko. Be to, susitinka daugiau vaikų. Tik nelabai gerai, kad visus vaikus žadina vienu metu. Reikėtų leisti keltis tada, kai patys pabunda.
Lina (aktyviai dirbanti 4 m. vaiko mama):
Specialiai leidžiu vaiką ne į privatų darželį ir nesamdau auklės, nes noriu, kad vaikas nuo pat mažens susidurtų su gyvenimiškom situacijom, kad augtų paprastoje, o ne išskirtinėje aplinkoje. Anksčiau ar vėliau vaikas turės įsijungti į tą aplinką. Darželyje vaikas patiria bendrumo jausmą, netgi ėmė valgyti tai, ko namie atsisakydavo. Tačiau pradėjo nepripažinti šakutės, nes darželyje viskas valgoma tik su šaukštu. Mano nuomone, auklėtojos kol kas per mažai gilinasi į vaiko psichologines problemas.
Vaiva (dirbanti 3 ir 12 m. vaikų mama):
Iš pradžių samdėme auklę, bet kai leidom į darželį, pamatėm didelį skirtumą. Pagerėjo vaiko lavinimas. Esu labai patenkinta, nors darželio maisto mergaitė nepripažįsta.
Vita (aktyviai dirbanti 3 ir 5 m. vaikų mama):
Man darželis asocijuojasi su agresyvumu. Labai rūpestinga auklė veda vaikus po įvairiausius renginius, taip pat ir į estetinę mokyklėlę. Palikti vaiką darželyje visai dienai, mano nuomone, per ilgas atotrūkis nuo šeimos, o auklė artimesnė šeimai, tarsi atstoja mamą. Tačiau vaikai dėl neaiškių priežasčių kartais mokyklėlėn eiti nenori. Galbūt jiems nepriimtina tiksliu, nustatytu laiku eiti į pamokas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
ka daryti vaikui 1,4menesaiai eina i privatu darzeli ,eina su melu noru bet kaip pamato viena aukletoja pradeda verkti nenori pas ja eiti,o pas kita eina normalejai jau lankom menesi si darzeli ,adaptacija praejo puikejai
gal galite patarti -musu dvynukai (jau greit 4m) nenori eiti i darzeli. kaip patys sako’mes nieko neprarandam darzelyje, nes mus su broliu gerai ir dviese.tegu kiti vaikai eina i darzeli, o mes pabusim namie’. bandem juos vesti, bet ir aukletojos sake, kad jiedu dviese visada zaidzia, su niekuo nebendrauja. ar tikrai dvynukams taip gerai dviese, kad nereiketu ju leisti i darz?