Profesorius Algimantas Kirkutis: „Norint išlikti, mums būtina išmokti sveikatos kultūros ir tapti sveikų žmonių visuomene!“

Profesorius Algimantas Kirkutis: „Norint išlikti, mums būtina išmokti sveikatos kultūros ir tapti sveikų žmonių visuomene!“

Žinoma, kad ligų profilaktika ir sveikatos tausojimas, stiprinimas yra veiksmingesnis ir daug pigesnis nei ligų gydymas. Tačiau valstybės sukurta sveikatos apsaugos sistema orientuota padėti jau susirgusiems žmonėms, o prevencijai lieka tik deklaratyvūs trupinėliai. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas profesorius Algimantas Kirkutis ragina: neatidėliodami imkimės sistemingos ir koordinuotos visų valstybinių, privačių ir nevyriausybinių organizacijų, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiklos tobulinant sveikatos politiką. Reikia sistemos, kuri veiktų prevencijos kryptimis: sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimas ir visuomenės požiūrio, kad išlikti sveikam yra visokeriopai naudinga, formavimas.

Valstybės sveikatos apsaugos didžiausią finansinės naštos dalį sudaro lėtinių neinfekcinių ligų (t.y. susijusių su žmonių gyvenimo būdu) gydymas. Šias ligas – širdies ir kraujagyslių, cukrinį diabetą, lėtines kvėpavimo sistemos ir onkologines ligas sukelia tabako rūkymas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kasmet didėja lėšų gydymui poreikis.* O veiksminga prevencija ne vien apsimoka finansiškai; prevencija sudaro prielaidas išsaugoti didžiausias, valstybės tęstinumą užtikrinančias vertybes: savo piliečių sveikatą ir jų darbingumą.

Tad kokios sveikatos – ne ligų gydymo! – politikos reikia Lietuvos visuomenei? Kodėl ji ne tik reikalinga, bet ir būtina?

Išsamiai atsako profesorius Algimantas Kirkutis.

Gal galite padėti suskaičiuoti, kokia Lietuvoje sveikatos apsaugai valstybės skiriamų lėšų dalis tenka ligų gydymui ir kokia – ligų prevencijai? 

Skaičiai yra iškalbingiausi argumentai, taip pat ir šiuo atveju – norint suvokti, kas vyksta Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuriame 2013 m. yra 4 mlrd. 122 mln. litų, beveik visa suma skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (gydomajai veiklai); sveikatos programoms ir su sveikatos draudimu susijusioms išlaidoms numatyta 204,3 mln. litų. Taigi ligoms gydyti išleidžiama apie 20 kartų daugiau negu sveikatos tausojimui ir stiprinimui. Kalbant apie sveikatos programas, reiktų detalizuoti, kaip joms skirtos valstybės lėšos panaudojamos. Čia reikia prioritetų – aiškių, pagrįstų mokslininkų išvadomis, – ir skaidrumo. Pasigendama rimtesnio dėmesio ligų prevencijai, kuri daug efektyvesnė ir kurios tikslas yra apsaugoti visų (taip pat ir darbingų žmonių, kuriančių nacionalinį produktą) sveikatą ir darbingumą; prevencijai skiriama dešimtimis kartų mažiau negu ligoms gydyti! Kol kas valstybės politika trumparegiška: siekiama tik trumpalaikių rezultatų, leidžiančių tik slopinti ligų simptomus, palengvinti žmonių kančias, bet nesirūpinama, kad jie nesirgtų, t.y. nesiorientuojama į ilgalaikius rezultatus.

Jūsų vadovaujami ir Jūsų iniciatyva įsteigti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai aktyviai pasisako už sveikatinimo sistemos valstybėje būtinumą. Ji skatintų žmones būti sveikus?

Valstybė formuojama naudojant jos piliečių uždirbtus pinigus. Taip, valstybė gali spręsti pačias opiausias visuomenės problemas. Viena jų yra sveikatos apsauga. Tačiau ji vis dar sutapatinama su ligų gydymu. Daugiau pasigilinus aiškėja, kad šių veiklų negalima tapatinti. Gal tai nuskambės kiek neįprastai, bet drįsiu pareikšti, kad jų santykis – tam tikras antagonizmas. Juk gydytojas – tai specialistas, paruoštas gydyti ligas ir pragyvenantis iš pinigų, užsidirbtų gydant. Jis nėra suinteresuotas visuomenės sveikata, nes sveikiems žmonėms jis būtų tiesiog nereikalingas. Kol kas mūsų valstybėje visa, kas susiję su sveikatos apsauga, yra gydytojų rankose. Čia galimas toks keistokas palyginimas: mūsų sveikatos apsauga atrodo it sistema, kurioje pelių sveikata patikėta rūpintis katėms. Šalies universitetuose nerengiami sveikatos specialistai, išmanantys ir gebantys realiai saugoti ir stiprinti žmonių sveikatą. Pasigendama rimtesnio – valstybinio požiūrio į sveikatos tausojimą ir stiprinimą. Tenka pripažinti, kad esamas požiūris – tik deklaratyvus.

Kodėl tai yra ir kam tai naudinga? Didelis sergamumas susijęs su dideliu kiekių vaistų naudojimu, medicinos įstaigų tinklo išplėtojimu, brangios medicinos aparatūros įsigijimu. Farmacija, medicinos aparatūros gamyba, medicinos paslaugų teikimas tai labai pelninga pramonės sritis, kuri leidžia greitai ir efektyviai sukaupti daug pinigų. Kitaip sakant, tai leidžia lengvai pagrįsti valstybinio biudžeto išlaidas kilniam tikslui – sergančiųjų gydymui.

Jeigu pakankamai būtų taikomos sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemonės, sergančiųjų būtų daug mažiau ir daug mažiau išlaidų ligoms gydyti. Ar bus sukurta valstybinė sistema, skatinanti piliečius išlikti sveikus? Lems valstybės formavimo principai ir jos veiklos tikslai.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (toliau tekste – Rūmai – aut. past.) įkurti nevyriausybinių organizacijų ir privačių asmenų iniciatyva. Organizacija siekia sujungti visų geros valios žmonių pastangas ir atkreipti politinėse ir valstybinėse struktūrose įsitvirtinusių biurokratų, valstybinių struktūrų ir politikų dėmesį į susidariusią pavojingą visai šalies visuomenei situaciją. Pravartu ir jiems prisiminti, kad sergamumo problema neaplenkia ir jų. Juk jie yra taip pat mūsų valstybės piliečiai. Aš esu optimistas ir tvirtai tikiu, kad tokia sistema neišvengiamai atsiras. Antraip mūsų tiesiog neliks.

Kaip piliečiai galėtų būti skatinami gyventi sveikiau? Juk taip patogu piktnaudžiauti sveikata (jos turint), o ėmus negaluoti – viltis, kad „medicina visagalė“, kad „yra vaistų“...

Žinoma, negalima griauti ir stabdyti to, kas jau gerai veikia ir yra naudinga žmonėms. Turiu galvoje tikrai įspūdingus šiuolaikinės medicinos pasiekimus. Tačiau susidariusi situacija skatina mus peržiūrėti sveikatos politikos prioritetus. Kokie jie yra, labai priklauso nuo Nacionalinės sveikatos tarybos (NST).

Apie NST – prie LR Seimo veikiančią instituciją – visuomenė sužino kartą per metus, kai pirmininkas perskaito metinį pranešimą, o žiniasklaida pagarsina tezes. Pranešimai kasmet aliarmuoja: mes, lietuviai, gadiname savo sveikatą svaigalais, neatsakingu vairavimu ir traumuodamiesi, piktybiškai nesigydydami tuberkuliozės, prisirūkydami iki plaučių vėžio ir kitų ligų, netinkamai maitindamiesi ir augindami antsvorį. Visa tai labai svarbu. Jūs gi atkreipiate dėmesį, kad NST dėl savo nevisavertės sudėties ir nevisiškai tinkamų sudarymo principų negali kaip reikiant formuoti pačios sveikatos apsaugos politikos šalyje. Kokie yra Jūsų esminiai siūlymai?

Formuojant nacionalinę sveikatos politiką, labai svarbūs principai, kuriais remiantis atliekamas šis darbas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip socialinę, fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Ji teigia, kad sveikata priklauso: 50 proc. nuo žmogaus pasirinkto gyvensenos būdo, 20 proc. nuo supančios gyvenamosios aplinkos, 20 proc. nuo žmogaus turimo genotipo ir tik 10 proc. nuo medicinos paslaugų išsivystymo laipsnio. Šios proporcijos pagrįstos labai atsakingai atliktais dideliais moksliniais tyrimais ir yra PSO organizacijos deklaruojamos jau daugiau nei 20 metų.

NST prasideda sveikatos politikos formavimas ir vyksta jos efektyvumo vertinimas. Šiuo metu NST yra 15 narių: penki deleguoti savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų, penki atstovai iš visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, ir penki visuomenės sveikatos specialistai.

Siūlome formuojant naują NST sudėtį atsižvelgti į PSO pateiktą sveikatos apibrėžimą, proporcingą narių atstovavimą pagal PSO nurodytus keturis sveikatą lemiančius veiksnius (gyvenseną, aplinką, genotipą ir medicinos paslaugų lygį) ir JT Generalinės Asamblėjos rekomendaciją aktyviau plėtoti bendradarbiavimą tarp sektorių. Siekiant PSO nurodytos atstovavimo proporcijos, Rūmai rekomenduoja NST narių skaičių didinti iki dvidešimties. Penkis atstovus deleguotų Lietuvos savivaldybių asociacija iš savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų, dar penkis – visuomenės interesus ginančios nevyriausybinės visuomeninės organizacijos; po vieną atstovą deleguotų šios ministerijos: Sveikatos apsaugos (Visuomenės sveikatos departamentas), Aplinkos apsaugos, Ūkio, Socialinės pasaugos ir darbo. Dar keturi nariai atstovautų šioms mokslo sritims: biologijai (genetika, biochemija, biofizika ar kt.), biomedicinai (gydomoji medicina, slauga, visuomenės sveikata, reabilitologija, medicinos technologijos ir kt.), sociologijai ir edukologijai. Taip jau turime aštuoniolika narių, o dar du, siūlome, būtų medikai iš Vilniaus ir Kauno medicinos įstaigų.

Tokios sudėties NST galėtų geriau atstovauti visuomenės interesams, plačiau atspindėtų vyriausybės veiklos sektorius, sveikatos srities mokslo ir praktikos galimybes. Reikėtų sustiprinti ir NST galias rengiant naujus įstatymus ir juos teikiant LR Seimui.

Ligonbutis – taip sakė Vydūnas apie Europos žmonių sveikatą beveik prieš šimtmetį. Dar: „Liga beveik visuomet yra žmogaus gėda“. Ką, tikėtina, šia tema pasakytų mūsų tautos šviesuolis šiandien? Apie ką bus kalbama Klaipėdoje kovo 22 d. konferencijoje, skirtoje Vydūno gimimo 145 metų sukakčiai paminėti?

Knygoje – sveikos gyvensenos vadovėlyje „Sveikata, jaunumas, grožė“ Vydūnas (Vilhelmas Storosta) moko: „Daug svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti“, „Gydymo jėgos yra įvairios sąmoningumo galios žmoguje, tarp kurių turi vyrauti žmogiškumo pradas“, „Nuodugnus išgijimas vyksta iš vidaus iš dvasios–sielos pusės“. Vydūnas – unikali pasaulinio masto asmenybė – daug anksčiau nei PSO įprasmino visuomenės sveikatos reikšmę. Klaipėdoje jau penkiolika metų per Vydūno gimtadienį Lietuvos šviesuomenė renkasi prisiminti šį nuostabų žmogų ir jo darbus, pasidalyti mintimis ir įžvalgomis, kaip mūsų gyvenimą padaryti sveikesnį ir skaidresnį. Šiais metais dalyvių skaičius kaip niekada gausus, susitiksime didžiausioje Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje. Vyks net septyniolika mokslinių-praktinių konferencijų simpoziumų, sveikatos prekių ir paslaugų mugė. Laukiame nemažai užsienio ir mūsų šalies žinomų žmonių. Žinoma, ir „Sveiko žmogaus“ skaitytojų, laidos žiūrovų.

Kokia sveikatos saugojimo ir puoselėjimo kelyje, Jūsų nuomone, yra asmeninio suvokimo, arba sąmonėjimo, asmeninės kultūros galia?

Šia tema Vydūnas parašė monografiją „Sąmonėjimas“. Kultūrą Vydūnas įvardijo kaip tam tikrą žinių lygį, vartojo terminą sveikatos kultūra. Kultūra, anot Vydūno, yra lyg žibintas tamsiame kambaryje, kuris parodo, kur kas yra. Tai reiškia, kad apšviestame kambaryje visada pastebėsi, kur siena, langas ar durys, visada rasi išeitį; tamsoje esi pasmerktas klaidžioti. Taip pat ir su sveikata. Jeigu žinai, kokios yra ligų priežastys, kas stiprina tavo sveikatą, nesirgsi ir būsi sveikas. O jeigu nežinai, esi pasmerktas sirgti arba ieškoti pagalbos. Žinios sudaro prielaidas teisingai valdyti gamtos mums suteiktą fizinį ir psichinį kūną.

Kokios šiame kelyje, Jūsų nuomone, yra didžiausios kliūtys mums, 21 amžiaus žmonėms?

Mes ieškome gyvenimo paslapčių aplinkoje. Supantis materialus pasaulis, artimieji, visuomenė, valdžia... Visus esame linkę kaltinti dėl savo neišsipildžiusių svajonių ir lūkesčių. Tačiau priežastis glūdi viduje, pačiame žmoguje. Koks jis yra, toks aplink jį formuojasi materialus pasaulis, tokie jį supa artimieji, tokioje visuomenėje jis gyvena, tokia susiformuoja valdžia. Problema – kaip susikalbėti su pačiu savimi, savo vidumi. Mes jau nugalėjome visus savo išorinius priešus, tačiau nesugebame susitvarkyti šalies viduje. Turime išvystytą medicinos sistemą, tačiau sergamumas didėja. Kodėl? Nes liko neįveiktas pats svarbiausias priešas, kurį sunkiausia pamatyti, – glūdintis kiekvieno mūsų viduje. Neišmanymas, nesusivokimas, nesąmoningumas – šis priešas mus veda klaidingu keliu. Tai jis nukreipia mūsų dėmesį į tikrosios vertės neturinčius dalykus.

„Sveikas žmogus“ yra sveikatos ir gyvensenos patarėjas, ir skaitytojams būtų svarbu, kad Jūs, daugiau nei prieš dešimtmetį Klaipėdos universitete įsteigę Sveikatos fakultetą, apibrėžtumėte, ką apima sąvoka sveikas žmogus?

Žurnalo pavadinimas labai taiklus. O kai sakome „sveikas“, pirmiausia turime galvoje žmogų, kuriam nieko neskauda, veikia visos fiziologinės jo organizmo sistemos. Bet ar tai jau viskas? Ir kas užtikrina, kad šios sistemos veiktų tinkamai ir ilgai? Kaip žinome, PSO sveikatą apibrėžia plačiau: tai socialinė, fizinė, psichinė ir dvasinė žmogaus gerovė.

Tai lyg piramidė. Jos pagrindą sudaro socialinė gerovė – žmonių tarpusavio santykių ir ryšių pilnatvė, arba teisingas išsidėstymas. Socialiniai žmonių ryšiai vystėsi kartu su žmonija. Tai įvairiapusių žmonijos žinių ir patirčių apie supantį pasaulį ir tarpusavio santykius suvokimas ir įsisavinimas. Socialinę gerovę galima apibūdinti kaip kuo pilnesnį ir gilesnį šių ryšių suvokimą ir panaudojimą.

Ant šio pagrindo jau gali būti kuriama ir fizinė sveiko žmogaus gerovė, nes turimos žinios leidžia teisingai valdyti gamtos mums suteiktą fizinį kūną. Pavyzdys, kad geriau suprastume: norėdami vairuoti automobilį ir juo naudotis saugiai ir ilgai, turime išmokti kelių eismo taisykles, išmanyti apie automobilio ypatybes, techninę priežiūrą, kokį kurą naudoti ir t.t. Panašiai ir žmogaus organizmas, jo fizinių galimybių panaudojimas ir išsaugojimas: tai priklauso nuo konkretaus žmogaus žinių apie sveikatos išsaugojimą ir ligų gydymą.

Trečioje piramidės pakopoje – psichinė sveikata. Įsivaizduokime, kad turime techniškai tvarkingą automobilį, galime važiuoti. O kaip jį vairuoti? Duodama fizinį kūną, gamta mums nepašykštėjo ir psichinių galių, leidžiančių šį kūną valdyti. Šios galios neatsiejamos nuo viso organizmo ir taip pat turi būti nuolat tobulinamos.

Pagaliau turime automobilį, mokame jį vairuoti, bet... atsiduriame akistatoje su pagrindiniu ir sudėtingiausiu klausimu: „O kur važiuoti?“ Kita šio klausimo formuluotė – kaip valdyti savo likimą? Čia reikalinga dvasinė žmogaus sveikata, t.y. būties ir egzistencijos principų suvokimas, jų paisymas.

Sunku net įsivaizduoti, kiek reikia žinių, suvokimų ir pastangų, kad teisingai reguliuotume ir pagal paskirtį naudotume mums duotą Dievo dovaną – gyvenimą. Tam reikia tapti sveiku žmogumi.

Kelias, kuriuo mes vairuojame savo likimus, yra tamsus, labai sunkus ir sudėtingas, jame daugybė klystkelių ir netikėtumų. Mums reikalinga žinių šviesa ir vedlys, kuris gali parodyti, kaip išvengti pavojingiausių kliūčių.

„Sveiko žmogaus“ žurnalo skaitytojams linkiu šviesios ir laimingos kelionės jų gyvenimo keliu!

* Aut. past.: šio interviu idėjos neturėtų sutrikdyti žmonių, kuriems būtini ir kuriems skirti medicinos mokslo bei praktikos pasiekimai: kurie yra garbaus amžiaus, serga lėtinėmis ligomis, kuriems reikia radikalios pagalbos, kurie serga įgimtomis ligomis; taip pat tėvų, auginančių neįgalius vaikus, žmonių, netekusių sveikatos dėl traumų, kuriems valstybė labai humaniškai padeda ir padės būtent gydymo ir medikamentinėmis bei slaugos priemonėmis. Valstybės pareiga, pabrėžia profesorius Algimantas Kirkutis, sukurti sistemą, skatinančią būti sveikam ir kuo ilgiau tokiam išlikti.