){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt nėra vaiko, kuris nelauktų Kalėdų Senelio, ir ne vien dėl to, kad gautų dovanėlę. Visi vaikai nors prieš Kalėdas stengiasi būti geresni, klausyti tėvelių, kad galėtų pasakyti, kokie geri buvo, ir sulauktų Kalėdų Senelio pagyrimų. Tačiau... metai bėga, vaikai sužino, kad Kalėdų Senelis „netikras“, ir ši graži iliuzija ima blėsti. Ar tai nėra trauma vaikui? Gal ši tradicija apskritai nėra reikalinga ir pasakos apie Kalėdų Senelį yra tiesiog, nors ir „geras“, bet melas? Šia kalėdine tema kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Ar šiais laikais vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar jie priima tai kaip tradiciją?
Manyčiau, kaip nėra vaiko, netikinčio pasakomis, taip nerasime vaiko, kuris niekada netikėjo Kalėdų Seneliu. Tik gali skirtis amžius, nuo kada‚ „subyra“ tikėjimo Kalėdų Seneliu ir stebuklais pilys. Tai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vaikas auga (ar turi vyresnių brolių, seserų, nuo tėvelių pastangų), ir nuo to, su kokio amžiaus vaikais bendrauja, nuo vaiko subrendimo. O šiandieninio Kalėdų Senelio tradicija nėra tokia jau sena ar nuo neatmenamų laikų. Ji siekia XIX amžiaus vidurį.
Ar toks tikėjimas duoda ką nors teigiama?
Tikėjimas Kalėdų Seneliu skatina dėmesingumą vieni kitiems, susitaikymą, dosnumą, atlaidumą, rūpestingumą, sugebėjimą dalintis. Negalima nepaminėti, kad tikėjimas tuo stebuklingu raudonai apsirengusiu seneliu teigiamai veikia ir vaiko kūrybinį mąstymą, simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę. Norėdami nudžiuginti savo artimus žmones, pasinaudojame savo išradingumu, kūrybiškumu, kad kiekviena dovanėlė būtų išskirtinė ir miela tam žmogučiui, kuriam ją dovanosime. Beje, rašome ir gražius linkėjimus, kurie neretai būna iš pačių širdies gelmių. Pagalvokime, kaip yra svarbu vaikui, kuris yra laikomas neklaužada, dažnai baramas, taip pat gauti Kalėdų Senelio dovanėlę ir suprasti, kad ir jis yra mylimas, kad ir jam rodomas dėmesys. Suaugusieji, atsakydami į vaikų užduodamus klausimus, tokius kaip „Kur gyvena Kalėdų Senelis?“, „Kaip jis padeda dovanėles po eglute?“, „Kaip senelis paruošia kiekvienam vaikučiui dovanėlę?“ ir pan., skatina kūrybiškumą, nes, pasitelkus savo išmonę, reikia sugalvoti kuo įdomesnį atsakymą. Į šį pokalbį galima įtraukti ir vaiką, paklausus,ką jis apie tai galvoja. Vaizduotės lavinimas svarbus visiems vaikams, tačiau ypač labai svarbus patiems mažiausiems, kurie negali puikiai vystytis be geros vaizduotės. Fantazavimas lavina vaiko nepriklausomą ir kritinį mąstymą.
Be to, laukimas, šventinė nuojauta sukelia daug pozityvių emocijų, kas teigiamai veikia psichiką ir nervų sistemą, stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, todėl didėja organizmo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Tačiau, kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, taip ir tikėjimas Kalėdų Seneliu turi tiek teigiamą pusę, tiek ir neigiamų aspektų. Tiesa, nėra mokslinių tyrimų, įrodančių Kalėdų Senelio naudą ar žalą vaikams. O skatinti tikėti ar netikėti Kalėdų Seneliu reikia pasirinkti patiems tėveliams.
Kaip jo nesugriauti?
Jo nesugriauti neįmanoma. Taip, kaip neįmanoma sustabdyti žmogaus vystymosi, nes tam tikru augimo ir brendimo laikotarpiu asmuo patiria pasaulį tokį, koks jis yra realiai.
Ar vaikai patiria traumą, sužinoję, kad iš tikrųjų senelio nėra, kad tai išgalvota? Kiek didelė trauma vaikui, kai jis sužino, kad jam realiai juk buvo meluojama?
Kartais tiesą pasako patys tėveliai, nebeatlaikantys vidinės įtampos „gero melo“ kūrimo. Šis tikėjimas (Kalėdų Seneliu) anksčiau ar vėliau subyra. Pradžioje kai kuriems vaikams tiesos išaiškėjimas sukelia nusivylimą, kuris vėliau praeina. Vaikai yra pakankamai stiprūs ir sugebantys greitai atsigauti, kad įveiktų nemalonius jausmus, susijusius su suvokimu, kad Kalėdų Senelis nėra tikras. Tačiau daliai vaikų tiesa apie Kalėdų Senelį sukelia didesnės brandos jausmą, nes žino tai, ko dar nežino jaunesni vaikučiai, tikintys Kalėdų Senelio pasaka. Kai vaikai sužino tiesą, pastaroji jiems nepakenkia tiek, kad jie pradėtų nebetikėti tėvais. Beje, kiek aš žinau, į psichologus dar niekas nesikreipė dėl to, kad turi psichologinių problemų, nes jiems buvo sakoma netiesa apie Kalėdų Senelį.
Kiek ilgai vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar įmanoma ir ar reikia tą tikėjimą kuo ilgiau?
Nėra tiksliai nubrėžtos ribos, kai visi vaikai, sulaukę tam tikro amžiaus, pradeda nebetikėti Kalėdų Seneliu ir magiškąja realybe. Vaikai tuos pačius dalykus kiekvienu amžiaus tarpsniu suvokia skirtingai. Yra vaikų, kurie Kalėdų Seneliu tiki ir sulaukę vienuolikos metų. Kiti juo pradeda nebetikėti anksčiau. Amžiaus vidurkis, kai dauguma vaikų dar tiki Kalėdų Seneliu, yra septyneri metai. Tačiau anksčiau ar vėliau visi vaikai „praregi“, kad Kalėdų Senelis yra mitas. Vienerių ketverių metų vaikai gali suvokti konkrečius dalykus, tokius kaip elniai, rogės, Kalėdų senelį kaip tikrą asmenį. Tačiau jie dar negali suvokti abstrakčių sąvokų. Ketverių šešerių metų vaikai jau gali pradėti abejoti Kalėdų Senelio realumu ir užduoti su tuo susijusius klausimus, o sulaukę šešerių aštuonerių jau gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis tikras, bet ne konkrečia prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis gebėjimas abstrakčiai mąstyti, ir tai tęsiasi iki keturiolikos metų.
Yra nuomonių, kad nieko baisaus, jei vaikas netikės? Kiek jos teisingos arba ne ir kodėl?
Atsakymas į šį klausimą išsirutulioja kitų klausimų atsakymuose ir reikėtų vėl pasikartoti arba jis ne taip suformuluotas. Reikėtų patikslinti klausimą. Koks vaiko amžius turimas mintyse? Kaip minėjau, visi mažuliukai vienerių ketverių metukų vaikučiai tiki Kalėdų Seneliu, o vėliau, skirtingu laiku, juo tikėti nustoja visi. JAV ir Kanadoje atliktos apklausos, nepagrįstos mokslinėmis prielaidomis, parodė, kad du trečdaliai vaikų jautė pasididžiavimą, kai suprato tiesą apie Kalėdų Senelį, o pusė vaikučių patikino, kad jiems patiko Kalėdų Senelis, nors ir buvo netikras.
Ar gali būti geras melas? O gal to melu negalima pavadinti?
Melas yra melas (jis neigiamai veikia), o tikėjimas, paremtas sąžiningumu, yra teigiamas (sukelia teigiamas emocijas, pasitenkinimą). Tikėjime apie Kalėdų Senelį melas yra šio mito neigiamoji pusė, nes tėveliai, norėdami išlaikyti tikėjimą, turi meluoti vaikams, o tai nėra malonu ir dažnai sukelia vidinę sumaištį, diskomfortą. Žingsnis po žingsnio prieinamas „liepto galas“: pasidaro taip sunku ir nepriimtina visa ši neetiška situacija, o nebesuradus „teisingų“, pagrįstų atsakymų į vaiko pateiktus klausimus, kurie, beje, ir iki tol nebūna paremti tiesa, pasakoma tiesa apie Kalėdų Senelį. Profesorius R. Feldmanas yra pasakęs, kad Kalėdų Senelio mito propagavimas nėra blogiau nei sakyti: „kokia puiki suknelė“ arba „tu visiškai nepriaugai svorio“ ir pan. – visa tai laikoma socialiniu palaikymu. Taip pat nėra įrodyta, kad pasakos apie Kalėdų Senelį galėtų pakenkti ar būtų labai naudingos. Skatinti tikėjimą Kalėdų Seneliu ar ne, tai asmeninis kiekvieno tėvelio pasirinkimas. Nesvarbu, koks bus pasirinkimas, T. Howe teigimu, jis nepakenks jūsų vaikui.
O kaip paaiškinti, kodėl anksčiau vaikui buvo sakoma kitaip?
Skatinkime vaikus, kad jie patys sugalvotų atsakymus į klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu. Nemeluokime savo vaikams ir mokykime juos sakyti tiesą. Ir Kalėdų Senelio istorija gali būti pateikta be melo, o tai priklauso jau nuo mūsų, suaugusiųjų, išmonės. Atsakydama į šį klausimą, pasiremsiu psichologijos mokslų daktarės S. Kuchenbecker mintimis. Ji savo vaikams, kol jie buvo maži, sakė, kad Kalėdų Senelis yra meilės simbolis, dovanojantis viltį, ir niekada jiems nesakė, kad Kalėdų Senelis realus asmuo. Pabrėždama, kaip svarbu niekada nemeluoti vaikams.
Linkiu visiems – ir mažiems, ir dideliems – tikėti gėriu, meile ir artėjančių Kalėdų stebuklu. Bent trumpai pasijusti stebukladariais. Juk taip gera daryti stebuklus! Kuo daugiau teigiamų emocijų prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu!
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę