Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Lietuvoje

Lietuvoje

Sergantieji prostatos vėžiu prašo netaupyti


Sveikatos apsaugos ministerijai dvigubai sumažinus ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, Lietuvoje sergamumas šio vėžio uždelstomis stadijomis gali smarkiai didėti. Sunerimusios dėl jau dabar pastebimų neigiamų pokyčių ankstyvosios diagnostikos srityje, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos urologų draugija ragina Vyriausybę netaupyti mūsų šalies vyrų sveikatos ir gyvybės sąskaita.
„Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500–600 vyrų, vadinasi, tiek moterų tampa našlėmis, – sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys. – Todėl, vykdant programą nenuosekliai – atliekant PSA (prostatos specifinis antigenas, kurį gamina prostata, ir, jei ji pažeista vėžio, PSA į kraują patenka daugiau) tyrimus į programos tikslinę grupę įtrauktiems 50–75 m. amžiaus vyrams tik kas antri metai, padidės sergamumas uždelstomis šio vėžio stadijomis“. Pasak G. Žižio, tik laiku diagnozavus prostatos vėžį yra visos galimybės išgyventi, bet to, kaip tik ankstyvoji diagnostika leistų sutaupyti valstybės lėšas, nes pirmųjų stadijų gydymas kainuoja daug pigiau.
Atkreiptas dėmesys, kad net ir nuosekliai vykusiai programai nebuvo skirta dėmesio tiek, kiek reikėtų: šeimos gydytojai, ypač rajonuose, nepakankamai informuoja šios programos tikslinei grupei priklausančius vyrus apie galimybę nemokamai atlikti PSA tyrimus. Statistika rodo, jog jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I–II stadijos vėžys diagnozuojamas apie 70–80 proc. vyrų, rajonuose – tik 5–20 proc.
„Būtina griežčiau kontroliuoti, kad būtų identifikuoti visi vyrai nuo 45 m. amžiaus, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų onkologinėmis ligomis: turintiems nors vieną sirgusį artimą giminaitį rizika susirgti padidėja du kartus, – sako G. Žižys. – Be to, turi būti ir visa apimantis visuomenės informavimas apie šią programą, tačiau dabar tam valstybė neskiria nė lito. Todėl galime tik patys ieškoti sklaidos kanalų: tikėtis žiniasklaidos dėmesio, galbūt kviestis į pagalbą kirpėjas, kad kirpdamos vyrus su jais aptartų prostatos vėžio klausimus“.

 

Dėl sveikatos draudimo įmokų dejuojame be reikalo?


Kaip žinoma, nuo 2009 m. sausio 1-osios LR Seimui pakeitus kai kurias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, už dirbančius asmenis „Sodrai“ mokamos 9 proc. (3 proc. – darbdavio ir 6 proc. – dirbančiojo) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tie, kurie privalomuoju sveikatos draudimu draudėsi savarankiškai, dabar kiekvieną metų mėnesį turi sumokėti po 72 litus.
Palyginkime kitų Europos šalių skaičius: Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, įmokos yra 9 proc. , šie mokesčiai šiek tiek mažesni Austrijoje (7,5 proc.), Bulgarijoje (8 proc.), Vengrijoje (8,5 proc.), Makedonijoje (8,6 proc.).
Didesnės nei Lietuvoje šios įmokos yra Rumunijoje (10,7 proc.), Kipre (12,6 proc.), Slovėnijoje (12,92 proc.), Estijoje (13 proc.), Čekijoje (13,5 proc.), Prancūzijoje (13,55 proc.), Vokietijoje (14,9 proc.), Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), o Kroatijoje privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudaro net 16 procentų darbo užmokesčio.

 

Pripažintas europinis Lietuvos akių specialistų lygis


Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikoje lankėsi Europos oftalmologijos tarybos (EBO) atstovai – prezidentas prof. Marko Hawlina ir viceprezidentas Wagih Alimandos. Jų tikslas – pradėti klinikos akreditavimo Europos sąjungoje procedūrą. Taryba rūpinasi naujų specialistų ruošimu visoje Europoje. „Mūsų tikslas – kad visoje Europoje naujų oftalmologijos specialistų ruošimas būtų panašus. Vienodi standartai turi įtakos ir pacientams, nes jie visoje Europos Sąjungoje gali keliauti bei rinktis panašų gydymą“, – sakė EBO prezidentas prof. M. Hawlina.
Specialistų ruošimas yra vienas iš pagrindinių Europos oftalmologijos tarybos veiklos aspektų. EBO yra suinteresuota tokių specialistų ruošimo centrų, kurie atitiktų europinius reikalavimus, steigimu. Pasak prof. M. Hawlina, KMUK Akių ligų klinika pateikė dokumentus, kurie išpildo kriterijus, kad ši klinika pretenduotų tapti atitinkančiu reikalavimus būsimų specialistų ruošimo centru. „Europoje mes turime 35 akredituotus specialistų rengimo centrus. KMUK Akių ligų klinika bus pirmasis toks centras Baltijos šalyse. Vėliau tą patį mes planuojame daryti Rygoje ir Taline. Siekiame, kad specialistų ruošimas Baltijos šalyse būtų panašus į kitų Europos sąjungos šalių specialistų ruošimą. Todėl mes esame čia, kad specialistų ruošimas būtų vykdomas tokiu pačiu lygiu. O KMUK Akių ligų klinika jau yra puikus centras“, – kalbėjo prof. M. Hawlina.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS