){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Per 4 milijardus žemės egzistavimo metų įvyko penki didieji rūšių nykimai. Pirmasis jų – prieš maždaug 450 mln. metų. Vėliau įvyko dar 4 didieji rūšių nykimai, mes šiandien stovime ant šeštojo slenksčio.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (The International Union for Conservation of Nature) savo Raudonajame sąraše turi beveik 56 tūkst. stebimų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 18 tūkst. gresia išnykimas. Klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, skamba maždaug taip: „Kas nutiks šioms visoms rūšims, kai planetos populiacija apie 2050 metus pasieks prognozuojamus 9,3 milijardo?“
Daugelis mokslininkų teigia, kad ateinančių 10 mln. metų biologinė įvairovė ir daugybės gyvūnų rūšių likimas priklausys tik nuo vienos vienintelės, tačiau pačios savanaudiškiausios ir plėšriausios rūšies – homo sapiens – veiklos per artimiausius 50–100 metų.
Per pirmąjį didįjį nykimą, sukeltą apledėjimo, o vėliau atšilimo ir jūros lygio pakitimo, dingo maždaug 65 proc. gyvūnų rūšių.
Antrasis nykimas įvyko maždaug prieš 380 mln. metų, ir jo metu išmirė apie 72 proc. jūros gyvių rūšių: nykimą sukėlė globalinis atšalimas ir keletas nukritusių meteoritų.
Po mažiau nei šimto milijonų metų įvyko trečiasis nykimas, kuris buvo toks didelis, kad gyvybė tiesiog nebeatsikūrė – jo metu išnyko apie 90 proc. visų rūšių.
Apie šio nykimo priežastis vis dar diskutuojama, tačiau manoma, kad didžiuliai lavos potvyniai Sibire (galbūt sukelti asteroido) pakeitė klimatą ir deguonies kiekį vandenynuose.
Ketvirtasis didysis nykimas įvyko prieš 200 mln. metų, o paskutinysis prieš 65 mln. ir yra geriausiai pažįstamas, kadangi siejamas su dinozaurų išnykimu, sukeltu asteroido nukritimo į Meksikos įlanką ir didelių lavos srautų Indijoje.
O reliatyviai neseniai, maždaug prieš 3 – 50 tūkst. metų, išnyko maždaug pusė didžiųjų žinduolių rūšių. Kai kurie mokslininkai mano, jog jau tada prie to prisidėjo žmogaus veikla.
Kiek susipažinę su rūšių nykimo istorija, grįžkime į šiandieną ir problemas, kurios tiksi tarsi uždelsto veikimo bomba. Manoma, kad pasaulyje iš viso gali būti apie 15 mln. gyvybės rūšių. Mokslininkai ir tyrėjai nustatė, kad kiekvienais metais išnyksta apie 0,01–1 proc. visų rūšių, todėl, pasitelkę paprasčiausią matematiką, gauname nė kiek nedžiuginantį rezultatą: per metus išnyksta nuo 1500 iki 15000 visų gyvūnų rūšių.
Apytiksliais duomenimis, pavojuje yra apie 30 proc. varliagyvių ir bestuburių, 21 proc. žinduolių, reptilijų, žuvų ir 12 proc. paukščių.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga nykstančius ir pavojuje esančius gyvūnus suskirstė į šias kategorijas:
Išnykusios: užfiksuota paskutinio rūšiai priklausiusio nario mirtis arba pagrįstai abejojama dėl paskutinio rūšies nario mirties.
Išnykusios laisvėje: yra pavykę apsaugoti nelaisvėje gyvenančius rūšies atstovus, tačiau populiacija gamtoje išnykusi.
Rūšys, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti: artimiausioje ateityje kyla didžiulė grėsmė išnykti.
Nykstančios: netolimoje ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Pažeidžiamos: ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Beveik nykstantys: netolimoje ateityje gali būti priskirti nykstantiems.
Apsaugoti: gyvūnams nėra rimtos grėsmės išnykti, tačiau gyvūnai privalo būti įtraukti į aplinkosaugos programas.
Rūšys, kurioms negresia išnykimas: rūšims nėra grėsmės išnykti.
Bausti, negalima pasigailėti
Tiems, kuriems dar kyla klausimas, kas yra kaltas dėl tokio neįtikėtinai greito gyvūnų nykimo, dar kartą juodu ant balto: kaltas žmogus ir jo savanaudiška veikla.
Tiesa, gamtoje egzistuoja ir natūralus rūšių nykimas, jis vyksta tuomet, kai tam tikra rūšis prieina savo egzistencijos žemėje pabaigą. Kiekvienos rūšies gyvavimo laikas priklauso nuo jos sugebėjimų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, gebėjimų išgyventi ir t.t. Apie 90 proc. visų kada nors žemėje egzistavusių organizmų yra išnykę, tačiau natūralus nykimas vyksta lėčiau, proporcingai, o išnykusią rūšį dažniausiai pakeičia kita.
Deja, žmogus savo veikla ir gobšumu, nesirūpinimu niekuo kitu tik savimi paveikė šiuos natūralius gamtos procesus ir daugybę rūšių prie išnykimo ribos privedė daug anksčiau laiko.
Pagrindinės gyvūnų nykimo priežastys yra labai paprastos ir akivaizdžiai bei gėdingai bedančios į kaltininką. Tai gyvūnų natūralios gyvenamosios aplinkos, buveinių kitimas arba naikinimas, jų paveikimas užterštumu (vandens, oro, dirvožemio), nelegali medžioklė, neatsakinga žvejyba, klimato pokyčiai, nenatūralus svetimų rūšių į natūralią aplinką įvedimas.
Medžioklė ir žvejyba
Mūsų protėviai, netgi ir nelabai tolimi, į medžioklę ėjo vedami alkio ar šalčio. Deja, šiandien, nors maisto produktai parduotuvėse tapo prieinami kiekvienam, gyvūnai ir toliau žudomi: dėl mados (kailio, kaulų, plunksnų, odos), verslo, suvenyrų gamybos, vis dar populiari ir itin kraupi „pramoga“ – medžioklė dėl malonumo.
Didelį nerimą kelia nežmoniški žvejybos mastai: tyrimai rodo, kad, jei jie nepasikeis, per artimiausius kelis dešimtmečius komercinės žuvies tiesiog nebeliks. Žvejyba šiandien vykdama negailestingai: jūros dugnu traukiami platūs tralai, išmetami kilometrų ilgio tinklai, naudojamos specialios technologijos, žuvų ieškančios net ir giliausiose vandenynų vietose, o čia gyvūnija auga labai lėtai. Žvejojant naikinamos ne tik žuvys, bet ir kiti gyvūnai, tokie kaip delfinai ar ruoniai, o žvejybos tralai, kuriais braukiamas vandenynų ir jūrų dugnas, naikina ir visus kitus gyvus organizmus, įskaitant tūkstančius metų augusius koralinius rifus.
Gyvenamoji aplinka
Per amžius, didėjant žmonių populiacijai, visame pasaulyje buvo naikinami dideli miškų plotai, o kartu ir gyvūnų namai. Tai tęsiasi ir šiandien: kertami atogrąžų miškai ir taip ne tik skatinamas „šiltnamio efektas“, bet ir naikinama biologinė įvairovė, įvairūs augalai, gyvūnai netenka savo buveinių, o, nykstant augalams, ir mitybos šaltinių. Štai tam tikros beždžionių rūšys maitinasi tik aukščiausiuose medžiuose augančiais vaisiais, o medkirčiai juos iškerta ir palieka tik žemuosius.
Natūrali gyvenamoji aplinka ne tik naikinama, bet ir teršiama. Moderniuose ūkiuose naudojami pesticidai, trąšos ir kitos pramoninės atliekos vis daugiau teršia mūsų planetos dirvožemį. Jie naikina visą dirvožemio ekosistemą, niekuo dėtus organizmus, nuo užteršto dirvožemio kenčia ir gyvūnai.
Užterštas dirvožemis veda ir prie kitų problemų: pasaulio vandens telkiniai – jūros, upės, ežerai, vandenynai – yra siaubingai teršiami nutekamųjų vandenų, iš gruntinių vandenų atitekančių ūkinių trąšų, kitų pramonės chemikalų, laivų išmetamų teršalų. Tokios medžiagos, kaip fosfatai ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenų dugne negali egzistuoti.
Didžiulę grėsmę kelia ir paskutiniu metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus, kai nukenčia ne tik jūros flora ir fauna, bet ir daugybė kitų gyvūnų.
Galiausiai – rūgštieji lietūs, susidarantys sieros ir azoto oksidams, išskiriamiems jėgainių ir transporto priemonių, sureagavus su ore esančia drėgme, yra nuodingi ir kenksmingi visiems gyviems organizmams ir ekosistemoms. Jie nuodija ir naikina mikroorganizmus dirvožemyje, augalus, gyvūnus, taip pat teršia ežerus, upes, naikina juose gyvenančias žuvų rūšis.
Ką daryti?
Deja, pamoti stebuklinga lazdele ir taip išspręsti problemos nepavyks. Visų pirma žmonės turi pakeisti savo požiūrį į gamtą, suvokti savo veiksmų padarinius ir sustabdyti savo naikinantį elgesį.
Svarbu suvaldyti demografinį plitimą ir drastiškai sumažinti svarbių gamtos resursų vartojimą, jį keisti atsinaujinančiais ištekliais.
Galiausiai – imtis tų veiksmų, kurie yra būtini, siekiant išspręsti ir visas kitas aplinkosaugos problemas: atkurti ekosistemas, kovoti su užterštumu, klimato kaita, miškų kirtimu, medžiokle, skatinti biologinę įvairovę, kurti dirbtines sąlygas labiausiai nykstantiems gyvūnams.
Amžius Išnykusių gyvūnų rūšių skaičius
17 a. 7
18 a. 11
19 a. 27
20 a. 157
21 a. Kol kas 6
Kai kurie išnykę (ir tikėtinai išnykę) gyvūnai. Lietuvos Raudonoji knyga
• Žinduoliai:
o Europinė audinė
o Rudoji meška
o Ąžuolinė miegapelė
• Paukščiai
o Gyvatėdis
o Žvyrė
o Kuoduotasis vieversys
• Vabzdžiai
o Didysis puikiažygis
o Elniavabalis
o Didysis ąžuolinis ūsuotis
o Mėlynoji bitė
• Vežiagyviai
o Pontoporėja
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę