){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ne vien visagaliai genai
Kas labiausiai lemia ilgą veiklų amžių: genai, maistas, judėjimas, pozityvus mąstymas ar gydymo metodai?
„Daug lemia genai. Jei tavo giminėje buvo daug ilgaamžių, yra didesnė tikimybė sulaukti ilgo amžiaus“, – neabejojo profesorė Liudvika Laima Griciūtė ir gydytoja publicistė Filomena Taunytė.
„Jeigu tėvai mirė nuo vėžio iki 50 metų amžiaus, didelė tikimybė, kad ir tau tai gresia. Tada žmogus, norėdamas pailginti savo gyvenimą ir sulaukti visuomenėje niekinamos senatvės, turi kažką daryti – reguliuoti mitybą, gyvenseną, palaikyti ryšį su geru gydytoju, laikytis jo ir bažnyčios patarimų. Kas laikosi pasninko, sumažina tikimybę sirgti“, – tęsė F.Taunytė.
„Paveldėjimas turi tam tikros reikšmės, bet pagrindinis veiksnys, manau, yra mityba. Kodėl Japonijoje daugiausiai ilgaamžių pasaulyje? Jie valgo daug žuvies, gyvena judriai. Suomiai taip pat valgo daug žuvies, pradėjo daugiau judėti, sportuoti, gali pretenduot į tas pačias ilgaamžių gretas“, – sakė 85-erių metų biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius. Pasak jo, labai svarbu ne tik tinkama mityba, bet ir socialiniai ryšiai.
„Žmogus turi būti labai geranoriškas, gyventi kitiems, ne egoistiškai. Negalima būti pavydžiam, daryti blogo. Pavydas – tai savęs žudymas. Negalima laikyti pykčio – jis labai blogina žmogaus gyvenimą, graužia jį. Neužkraukime kitiems savo bėdų, stenkimės būti geros nuotaikos. Jei žmogus labai bėdoja, kad yra nelaimingas, pirmiausia pagalvoji, ar jis kalba tiesą. Gyvenime turėjau daug išgyvenimų, bėdų, kurių kolegos nė nežinojo. Stengiuosi būti geranoriška optimistė. Pesimizmas – labai blogai“, – sakė Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentė habil. med.m. dr.Aldona Bartusevičienė, pernai atšventusi 85-ąjį gimtadienį.. Pasak jos, labai svarbu ir nepersivalgyti. Neišsimiegoti nėra taip reikšminga – tam jai dažnai pritrūksta laiko.
„Mažėjant gimstamumui, ilgėja žmonių amžius. Gamta nemėgsta tuštumos. Tai seniai žinoma, nors gal garsiai daug neskelbiama“, – pastebėjo F.Taunytė.
Daugybė darbų
Gydytoja radiologė Aldona Bartusevičienė įsitikinusi, kad amžius neparodo žmogaus galimybių – vienas jaunuolis yra senas, kitas ir garbaus amžiaus jaučiasi jaunas. Ji pati teigia nejaučianti savo amžiaus. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, jau 15 metų, dirba savanore Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos centre: skaito paskaitas gydytojams ir rezidentams, nemokamai konsultuoja iš visos respublikos atvažiuojančius ligonius plaučių, inkstų, kaulų ligų klausimais – nuolat eina į darbą. Pernai Lietuvos radiologų asociacijos, kurios garbės narė yra, užsakymu parašė knygą apie savo gyvenimą ir darbą „Gyvenimo vingiai“. Dabar rašo knygą apie inkstų ligų spindulinę diagnostiką, mokslinius straipsnius, skaito pranešimus mokslinėse draugijose, jau kone 60 metų yra Vilniaus miesto radiologų draugijos atsakingoji sekretorė.
Profesorė Liudvika Laima Griciūtė, pernai paminėjusi savo gyvenimo 85-etį, taip pat kone kasdien eina į darbą Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Pernai parašė kelis mokslinius straipsnius, kelias recenzijas, oponavo kelias disertacijas, skaitė keliolika paskaitų.
„Anksčiau darbui skirdavau daugiau nei 8 darbo valandas kasdien, dabar dirbu mažiau, bet kasdien skaitau, išvažiuoju į darbą ar tvarkyti kokių nors reikalų, su kuo nors susitikti‘, – pasakojo profesorė.
Biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius kasdien skaito keliomis užsienio kalbomis, pernai parašė 10 straipsnių, su kolegomis užregistravo 2 mokslinius patentus, trečias turi būti patvirtintas šių metų pradžioje.
„Darbas, pasak Voltero, išgelbėja nuo trijų blogybių: bado, paleistuvystės ir nuobodulio. Ir dar įprasmina gyvenimą. Dirbu kaip visada, tik namuose. Regėjimas dar leidžia skaityti, dar girdžiu“,– sako F. Taunytė, kasmet parašanti po knygą ir konsultuojanti būrį ligonių. Jai jau 83-eji.
Mankšta kūnui ir protui
„Jeigu kūną pajėgų palaiko mankšta, tai nuolatinis darbas – kaip smegenų gimnastika – protinį darbingumą. Darbas, skaitymas, domėjimasis naujovėmis – mankština smegenis“, – sako prof. L.L.Griciūtė.
Savo darbingumui ir gyvybingumui palaikyti, ji, regis, nesiima nieko ypatingo. Kas rytą daro 15 minučių mankštą, nevartoja ir niekada nevartojo stipraus alkoholio, tik tam tikromis progomis išgerdavo vyno, niekada nerūkė, nemėgo riebių produktų, maitinosi įprastu lietuvišku maistu, stengėsi nepersivalgyti, geria kavą. Jai teko laimė visą amžių dirbti tai, kas patinka.
L.Griciūtė džiaugėsi, kad jai dar jėgų pakanka sutvarkyti savo buitį.
Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentei pasirūpinti savo buitimi irgi nekyla jokių problemų. Savo ligoniams ir kolegoms leidžia jai skambinti net naktį: „Niekad nesu išjungusi telefono, kad ištikus bėdai bet kokiu paros metu žmonės galėtų prisiskambinti. Neturiu teisės išjungti, esu medikė. Neskirstau, šis darbas priklauso man, o tas – sanitarei. Galiu ir klizmą pastatyti, ir vaistus į veną sušvirkšti“.
Gydytojams ji dažnai sako: „Ligoniams turime tarnauti, juos gerbti ir mylėti, laikyti savo draugais. Jeigu ligonių nebus, mūsų nereikės. Turime gerbti ir savo mokytojus. Jiems tariu didelį ačiū už įgytas žinias, įskiepytą požiūrį gerbti kitus, kiek galima daryti gera“.
„Žmogaus galimybės labai priklauso nuo norų. Jeigu žmogus nori – tai amžius (jei nekankina sunkios ligos) nėra kliūtis dirbti. Ypač protinį darbą“, – įsitikinęs K.Jankevičius.
Bendravimo ir idėjų svarba
Pašnekovai sakė, kad Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos renginiuose renkasi išmintingi, daug rašantys, kuriantys žmonės, kurie pasidalina vieni su kitu savo žiniomis, patyrimu, pabendrauja – tai nenusakomas gėris.
„Vienišas, tik savo mintimis gyvenantis žmogus vargu ar gali būti veiklus. Bendravimas, minčių, idėjų mainai atveria dideles galimybes. Kiekvienas žmogus turi turtingą vidinį pasaulį – jei susibičiuliauja, atveria tą pasaulį, didelius lobius, kuriuos kiti gali įvairiai pritaikyti“, – sakė prof. K. Jankevičius. Su kitais jis sukūrė higieninę profilaktinę vonios receptūrą, kurios išradimą patvirtino patentu.
A.Bartusevičienė neslėpė, kad prieš dvejus metus tapusi Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidente pradėjo galvoti, ką akademija duoda visuomenei, jeigu nedirba akademinio darbo. „Skatiname vieni kitų veiklą – Griciūtė rašo daug mokslinių straipsnių, Vaištarienė dalyvauja daugybėje sveikos renginių sveikos mitybos ir gyvensenos klausimais, Jankevičiaus – kuria išradimus. Į mūsų posėdžius ateina ir 90-metis habilituotas medicinos daktaras Petras Norkūnas, vadinamas chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininku. Nesnaudžiame, į posėdžius renkamės kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Pernai šis penktadienis išpuolė per Kalėdas, pasiūliau nesirinkti. Žmonės nesutiko. Mes vienas kito pasiilgstame, norime matytis, bendrauti“, - sakė A.Bartusevičienė.
Akademijos planuose daug sumanymų: propaguoti blaivybę, skaityti paskaitas gydymo įstaigose.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę