){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradžia – redakcijos užduotys
Poetė neslepia, kad, gavusi redakcijos užduotį parašyti apie žmones, savaitę vasaros atostogų skiriančius stovyklai, kur išbandomas netradicinis gydymo būdas – badavimas, imdama interviu iš gydytojos Filomenos Taunytės, bendraudama su daktaru Samueliu Tatcu, atvykstančiu į šias stovyklas net iš Niujorko, šnekindama stovyklų dalyvius, kamuojamus vienokių ar kitokių negalių, nė nemanė, kad ir pati sumanys tai išbandyti.
„Rašydama norom nenorom apie gydymą badu sužinojau šį tą, kas sužadino smalsumą. Nesu iš tų žmonių, kurie vos paraginti skuba šokti kad ir į šulinį. Tačiau žurnalistika – tokia profesija, kuri provokuoja net rambiuosius. Juoba turėjau asmeninių bėdelių, buvo padidėjęs kraujo spaudimas, tad pamaniau: o kodėl, užuot rijusi tabletes, negalėčiau pabandyti gydytis kitaip, pabadauti?“ – sakė pašnekovė.
Į Neįgaliųjų sąjungos entuziastų organizuotą vasaros badavimo stovyklą, kuriai vadovavo gydytoja Filomena Taunytė, ji atvyko visai nepasiruošusi – nė per nago juodymą nepakeitusi savo blogų mitybos įpročių, pervargusi ir depresinės nuotaikos.
Labiausiai bijojo organizmo valymo prieš badavimą, nors suvokė, kad jis būtinas: „Pasirodo, nieko baisaus – įmanoma išgerti visą litrą to bjauraus sūraus vandens ir nesubloguoti... Bet viską reikia savo kailiu išbandyti.“
Naujos patirtys
Kaip moteris jautėsi pirmą, antrą, trečią, ketvirtą ir penktąją badavimo dieną?
„Vieną dieną nevalgyti – juokų darbas. Juoba kartą per metus, ir anksčiau taip darydavau: mūsų šeimoje Kūčių dieną iki vakarienės įprasta nieko į burną neimti. Antroji diena irgi praėjo ramiai, mat, išsivalius žarnyną, skrandis tartum užsirakina – alkio jausmo nebūna. Sunkiausias buvo trečiosios dienos pavakarys, pajutau kūno nuovargį. Gal ne veltui trečios dienos „vakarienei“ gydytoja F.Taunytė rekomendavo du valgomus šaukštus sauso vyno? Ketvirtąją dieną jaučiausi žvali, o penktąją pasiryžau net akupunktūros seansui. Nuovargį kaip ranka nuėmė, akyse prašviesėjo...“ – pasakojo rašytoja.
Beje, net badaudami žmonės tris kartus per dieną rinkdavosi prie bendro stalo ir kartu draugiškai išgerdavo vandens. Kai kas, išgirdęs pasakojimų apie įpročio svarbą, kiekvieną kąsnį kramtyti bent 30 kartų, mokėsi taip kramtyti... vandenį.
Sakoma, kad po badavimo žmogaus organizmas labiau jaučia skonį, geriau jaučia, kas jam tinka, kas ne? Ar pakito pašnekovės maitinimosi įpročiai po badavimo?
„Po badavimo iš tiesų viskas labai skanu, net plonytė juodos duonos riekelė. Todėl, nustojus badauti svarbu laikytis visų rekomendacijų, kol galiausiai sugrįžtama prie normalaus valgio. Maitinimosi įpročiai po badavimo turėtų pakisti ir pakinta. Kai tenka rinktis, ką gaminti – daržoves ar mėsą, mano šeima renkasi daržoves. Labiau pamėgome varškę, namuose spaustas sultis, sėmenis ir sėmenų aliejų. Kai skrandis susitraukęs, ir valgyti norisi mažiau“, – pasakojo V.Šoblinskaitė.
Mėsa - tik kai vaišina
Moteris neslėpė, kad vasarą išbandyta badavimo stovykla jos gyvenime ir mityboje nemažai pokyčių padarė ilgam laikui. Rašytoja ir žurnalistė beveik keturias dešimtis metų neįsivaizdavo savo ryto be kavos puodelio. Ką ten be puodelio – be dviejų didelių puodų! O dabar net nekyla minčių kavos užsiplikyti. Labai džiaugiasi atsikračiusi šios nedidelės priklausomybės.
„Kasdien geriu vandenį su citrina, ko anksčiau nedarydavau, suvalgau šaukštą maltų sėmenų, pamėgau vaistažolių arbatą. Mėsos neatsisakiau, bet mano racione ne tiek daug jos beliko – gal tik sekmadieniais. Arba, kaip stovykloje mėgo sakyti daktarė reabilitologė Danguolė Vasiliauskienė, tik tada, kai kas vaišina,“ – pasakojo pašnekovė.
Dabar Violeta žino kitų efektyvių organizmo tonizavimo būdų. Jeigu stinga energijos, pačiulpia gabalėlį sūdytų lašinių, sukramto kelis graikinius riešutus – to pakanka.
Stengiasi, kad jos racione būtų kuo daugiau daržovių, vaisių – ir ne parduotuvėje pirktų agurkų ar pomidorų, o savame darže užaugusių moliūgų, burokėlių, morkų, kopūstų, savų obuolių.. Net ir duoną atidžiau renkasi – valgo keptą be cukraus ir be mielių.
„Po badavimo stovyklos kartą per savaitę abu su vyru sąžiningai pasninkaujame – geriame tik namuose spaustas pomidorų sultis“, – pabrėžė pašnekovė.
Vaistų geria mažiau
Kokią įtaką badavimas turėjo rašytojos sveikatai? Ar pavyko pažaboti pakilusį kraujo spaudimą?
„Vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio nebegeriu. Kraujo spaudimas ne toks aukštas, šį rudenį nė karto nebuvau ir sukarščiavusi... O ir nuotaika kur kas geresnė, nebe taip skausmingai reaguoju į stresus, kurių tikrai nestinga“, – sakė moteris.
Ji džiaugiasi, kad ir galva daug švaresnė. Ir atmintis geresnė. Ir idėjos įdomios bręsta...
Beje, badavimo stovykla pajūryje žmones, pasiryžusius išbandyti alternatyvius gydymosi būdus, padarė kone draugais. Rudenį jie susirinko pasikalbėti, kaip kuriam sekasi, ką vienas ar kitas išbandė, gali patarti.
Ryžtas nepranyko
Dar įdomiau, kad po tos badavimo stovyklos kilo ryžtas badauti antrą kartą namuose. Poetė su vyru, taip pat rašytoju, poetu, prozininku, dramaturgu ir gydytoju Gasparu Aleksa sutarė, kad Adventas – pats tinkamas laikas pabadauti. Abu nieko nevalgė, penkias dienas gėrė tik vandenį.
„Namuose, žinoma, tai daryti buvo kebliau – ir ne tik todėl, kad reikėjo gaminti valgį devyniasdešimtmetei anytai. Stovykloje paprasčiau: ten užmirštama kasdienybė, galima daug vaikščioti, kada užsimanius parvirsti ant lovos, pailsėti. Be to, kolektyvinis poveikis visados sustiprina motyvaciją“, – sakė pašnekovė.
Poveikį sveikatai jautė didesnį? „Sloga, kurią buvau prieš badaudama buvau susigavusi, tikrai praėjo antrą dieną – daug greičiau negu įprastai. O visa kita bus matyt,“ – sakė rašytoja.
Ir patikino, kad abu su vyru pasiryžo badauti bent penkias dienas ir kovo mėnesį, per Gavėnią.
Vietoj išvadų
Paklausta, koks požiūris į badavimą buvo iki šios patirties ir po jos ir ar tiki, kad tai gana universalus gydymosi metodas, pašnekovė atsakė: „Skeptikė nebuvau, vien optimizmu irgi netrykštu. Ir dabar nesu pamišusi dėl badavimo, tačiau viena žinau gerai: susilaikymas, saikas – didelė dorybė. Gaila tik, kad anksčiau neskyriau deramo dėmesio mitybai – gal būčiau kur kas sveikesnė.“
Rašytoja pabrėžė, kad ji – ne medikė, paties metodo – kaip badauti, kodėl verta tai daryti – komentuoti negali, nes yra įsitikinusi, kad badavimo procesą turi stebėti profesionalai. Tačiau drąsiai patartų ne vienam artimajam ir pažįstamam susirasti specialistų, kurie išmano bado terapiją. Dar drąsiau rekomenduoja visiems tautiečiams elementarų pasninką ar vienos dviejų dienų nevalgymą, ypač tais atvejais, kai organizmui reikia gintis nuo infekcijos.
„Juk šuva, pavyzdžiui, pakilus karščiui, neėda. Ir maisto atsisako juk ne todėl, kad jam patinka sirgti, o todėl, kad nori pasveikti. Galėtų ir žmonės tai pabandyti“, – pastebėjo pašnekovė.
Kodėl oficialioji medicina taip neigia šį gydymosi būdą, laikydama jį daugiau žalingu?
„Tikro atsakymo nežinau. Galiu tik spėlioti. Dalis medikų, manau, tiesiog nėra gilinęsi į šį metodą ir nerekomenduoja jo todėl, kad bijo pacientui pakenkti, o tai juk – vienas svarbiausių Hipokrato priesaikos punktų. Kita vertus, juk ir pacientų yra visokių – ne vieną žmogų toks pasiūlymas tik giliai įžeistų. Dalis – patys kaip ir pacientai gyvendami stresų pasaulyje – tiesiog negali siūlyti žmogui papildomo streso (nors iš tiesų deramai badaujant jokio streso nėra). O dar viena dalis gal paprasčiausiai nė nenori, kad žmonės būtų sveikesni, nes, praradę pacientus, praras ir pajamas. Tikiu, kad tų trečiųjų, Lietuvoje mažai“, – svarstė rašytoja.
Ko tik neatneša rašytojo ir žurnalisto patirtis...
Violetos Šoblinskaitės kūrybiniuose planuose 2012-aisiais – eiliuota pasaka mažiesiems lėlių teatro žiūrovams „Sūrio šventė“, dvi leidžiamos knygos – „Apsikabinkime, lietau“ ir „Tyruliukuose viskas gerai“. Ant darbo stalo šiuo metu dar guli įpusėtas autorinis romanas „Katės neturi skėčių“ ir jau visai bebaigiamas versti daugiau nei 700 puslapių storio gruzinų klasiko Čabua Amiredžibio romanas „Data Tutašchija“. O kur dar medžiagos kaupimas biografinei apybraižai „Adomas iš Nausodės“ (tai knyga apie kalbininką Adomą Šoblinską, mirusį rašytojos tėvą), žurnalo „Bičiulis“ kasdienybė? Energijos šiems sumanymams, pasak pačios Violetos, turėtų pakakti.
Dauguma mūsų esame išbandę bent kelias dietas ir ne kartą nusivylę jų rezultatu. Taip, dietos veikia. Tačiau vos tik nustojus jų laikytis, numestas svoris grįžta su kaupu. Tuomet puolame į paniką ir griebiamės dar drastiškesnių priemonių. Tačiau 2000-aisiais dietų pasaulyje įvyko persilaužimas – 30 metų gydytojo Pjero Dukano (Pierre Dukan) populiarinta dieta išpopuliarėjo visame pasaulyje. Kodėl? Atsakymą rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiau1997 m. vasario mėn. nutariau pasitikrinti sveikatą poliklinikoje, nors maniau...
Skaityti daugiauSergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymas neveiksmingas, jei netinkamai parinkta mityba. Dieta - tai dalis gydymo. Ji turi būti parinkta taip, kad nekristų svoris, nesutriktų medžiagų apykaita ir audiniai turėtų galimybę atsistatyti (regeneruoti). Įrodyta, kad tų pacientų, kurie laikosi rekomenduojamos dietos, būklė per operaciją ir po operacijos geresnė, jų organizmas geriau kovoja su šalutiniais poveikiais, kuriuos sukelia spindulinė, chemo- ir imunoterapija. Netinkamos mitybos problema iškyla tada, kai ligonis grįžta į namus ir jam tenka savarankiškai rūpintis savimi. Valgymas turi teikti ligoniui malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką, savijautą. Gražiai serviruotas stalas gerina nuotaiką ir apetitą. Dar senovės išminčiai teigė, kad maistas turi būti mūsų vaistai....
Skaityti daugiauArtėja neišvengiamas metų pabaigos švenčių maratonas. Pagrindinis šeimos ar draugų susibūrimų akcentas dažniausiai būna toks pats – skanus kaloringas maistas. Dažnas šiomis dienomis neišvengiame persivalgymo. Kartais atrodo, kad visą savaitę nieko kito beveik neveikiame, tik valgome! Medikai teigia, kad persivalgymas gali būti kenksmingas sveikatai, religija primena, kad persivalgymas – rimta nuodėmė. Kaip to išvengti per šventes? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite ir Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovais Dainiumi Kepeniu ir Sigita Kriaučiūniene. ...
Skaityti daugiauCeliakija ir pasveikimas, kad ir kaip gaila, – du nesuderinami dalykai. Tačiau sergantysis gali visiškai gerai jaustis, jei griežtai laikosi dietos ir visiškai nevartoja produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno. 100 mg gliuteno turinčio produkto arba 1/6 arbatinio šaukštelio kvietinių miltų gali sukelti liūdnus padarinius. ...
Skaityti daugiauMaisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną, net nieko neveikiant, mūsų organizmas „degina“ kalorijas, kurios yra gaunamos iš suvartojamo maisto. Persivalgant ar per mažai valgant, svoris, net to nesiekiant, kinta. Kaip tiksliai apsiskaičiuoti paros energijos poreikį? Iš kokių maisto medžiagų turi susidaryti suvartojamos kalorijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakinėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauTie, kurie svajoja vasarą prie ežero ar pajūryje atrodyti itin gražūs, turėtų pradėti keistis jau dabar, prasidedant pavasariui. O jų yra daugybė – kartais net atrodo, kad gyvename šalyje, kur visi, o ypač visos, nuolat bando suliesėti ir nežino kaip. Kur gi tas stebuklingas receptas? Deja, jo nėra. Geriausias būdas būti sveikiems ir gražiems – reguliariai mankštintis ir visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. Žinoma, šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai rinksis greitesnę priemonę – liekninamąją tabletę. Tad svarbu žinoti, ką ir kodėl vartojame.Tačiau atsiminkite, kad maisto papildai yra tik pagalbinė priemonė....
Skaityti daugiau„Reikia pasirūpinti savo figūra“, – sako sau dažnas prieš atostogas. Ir dauguma nieko nedaro. Suprantama, juk per savaitę įveikti maratono atstumą ant bėgimo takelio ir badauti visas septynias dienas nėra lengva....
Skaityti daugiauGyvuoja įsitikinimas, kad bulvių ir miltinių metant svorį negalima valgyti. Jų nerasite nei vienoje įprastoje lieknėjimo dietoje. Tai dietų mitas, kurį šiandien sugriaus sveikos mitybos specialistė, “Sulieknėk sveikai” vadovė Vaida Kurpienė. Ji sako, kad valgyti bulves ir mitinius, angliavandenių kupinus produktus, tikrai galima, tačiau svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauApie jogą rašėme jau ne kartą. Tikėtina, kad nemažai skaitytojų ir patys praktikuoja. Šiame numeryje kviečiame sužinoti daugiau apie vieną iš svarbių jogos praktikavimo elementų – jogos mitybą. Norint, kad jogos treniruotės būtų veiksmingos, bent iš dalies ir pasikonsultavus su gydytoju atsižvelgti į šias mitybos gaires yra labai rekomenduojama. ...
Skaityti daugiauAntsvorio turi 25 proc. suaugusiųjų vyrų ir 30 proc. moterų. Nepageidaujamiems kilogramams ypač nepakančios moterys, nors šiuolaikiniai įvaizdžio standartai tokie pat negailestingi ir stipriosios lyties atstovams. Ar galima lieknėti lengvai ir maloniai? Į šį klausimą atsakė medicinos centro „Jūsų šeimos klinika“ gydytoja reabilitologė Vaida RAICEVIČIENĖ....
Skaityti daugiauDaugelis žmonių šventai tiki, kad mėsa - niekuo nepakeičiamas maistas. Nenuostabu - gyvename šiauriniame krašte ir tikrai atrodo, kad sunku būtų prasimaitinti be mėsos ir žuvies. Ir nors Lietuva - didžkukulių su spirgučiais kraštas - ir čia, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių palieka “plėšrūnų” gretas, nors prieš dešimtmetį doras vegetaras Lietuvoje tikrai buvo retenybė....
Skaityti daugiaukaip tapti lieknesniam bei sveikesniam, gali patarti ir astrologai. tai taisyklės,...
Skaityti daugiauLaikantis dabar labai populiarių dietų labai svarbu nepamiršti sveikos mitybos principų. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę