Odos pūliniai – rimta problema

Sveika žmogaus oda atspari daugumai bakterijų, tačiau ji nėra sterili ir tokia jokiu būdu negalėtų būti. Odos paviršiuje yra geros sąlygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Jos paviršiuje yra riebalų, baltymų, azoto turinčių medžiagų, angliavandenių, mineralinių ir kitų medžiagų, reikalingų mikroorganizmų gyvybinei veiklai palaikyti.
 

Ant žmogaus odos nuolat gyvena tam tikrų rūšių mikrobai. Kiekvieno žmogaus odos paviršiuje esančių medžiagų kiekis ir santykis nevienodas, todėl ir mikroorganizmai gali šiek tiek skirtis. Šie skirtumai ypač ryškūs kai kuriose kūno srityse. Pavyzdžiui, ausies kanalo ir odos raukšlių bei sričių, kur daug riebalų liaukų, mikroorganizmai labai skiriasi nuo kitų kūno vietų. Vaikų ir suaugusiųjų odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. O klimato sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikrofloros sudėčiai. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą.

 

Kas yra odos pūlinys?


Odos pūlinys – tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant pūliniams matomi skausmingi, fliuktuojantys (pūlinio turinio „persiskirstymas“) mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi. Plintant p8liniams odoje, pūliniams, išsivysto vadinamoji piodermija, tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą ir jos priedus.
 

Furunkulas, arba šunvotė


Tai ūminis pūlingas uždegimas apie plauko šaknį (jei infekcija apimtų tik plauko šaknį, procesą vadintume folikulitu). Procesas apima plauko maišelį bei riebalinę liauką. Kai kuriais atvejais ir poodinį ląstelyną. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis.
 

Karbunkulas, arba piktvotė


Tai beveik tas pats kaip furunkulas, skiriasi tik išplitimo mastas. Karbunkulas – „piktesnis“ pūlinys, kadangi toje pačioje srityje (besisiejantys vienas su kitu) susiformuoja keli furunkulai. Karbunkulas – tarsi furunkulų sankaupa. Be to, infekcija apima ir gilesnius audinius – tai nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinio ląstelyno uždegimas. Uždegiminis infiltratas greitai didėja (iki žąsies kiaušinio dydžio), apima poodį, fascijas, neretai ir raumenis, apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda virš jo parausta, įgauna melsvą atspalvį.
 

Furunkuliozė


Furunkuliozė – tai liga, kuria sergant furunkulai būna išplitę keliose kūno srityse. Priešingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, pūliniai susiformuoja skirtingose kūno srityse, tarpusavyje „nesiliečia“. Iš esmės – tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas.
Prakaito liaukų votys (hidradenitas) dažniau atsiranda moterims pažastų, lytinių organų srityse. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, švaros stoka, depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Dar vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.
 

Kitos pūlingos infekcijos sukeltos ligos


Landuonis, kai pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės. Toje vietoje, kur buvo mikrotraumos ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja paviršinis pūlinukas. Jei uždegimas paliečia nago volelį, jis vadinamas paronichija.
Sikozė – tai barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas. Dažniau serga vyrai. Skundžiasi skausmu, niežėjimu.
 

Kaip gydyti odos pūlinius?


• Gydant pūlinius svarbiausia yra pašalinti priežastis.
• Furunkulas dažniausiai gydomas konservatyviai. Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja paviršių ir neleidžia plisti pūlingam procesui.
• Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių; po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Per 3–4 savaites defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs žvaigždės formos randas.
• Veiksmingai pūlinių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra baltojo ir bičių vaško, oleino ir stearino rūgščių (pvz., Ilon® Abszess – Salbe). Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu.
• Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Esant išplitusiam procesui ar giliems pūliniams ligoniui skiriama antibiotikų, nuspėjant galimą sukėlėją arba atlikus antibiotikogramą, kai iš pūlinio paimamas mėginys ir nustatomas tikslus sukėlėjas.
• Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų.
• Kiekvieną, kam kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu

Susiję straipsniai

Mūsų draugai