Atopinio dermatito klasta

Alerginės ligos – viena didžiausių šiandienos problemų. Žinoma, kad įvairaus sunkumo alerginiai sutrikimai gali kamuoti net iki trečdalio išsivysčiusių šalių gyventojų. Vadinasi, mažiausiai kas trečias pacientas gali turėti vienokių ar kitokių alergijų. Pakalbėkime apie atopinį dermatitą – odos ligą, kuri kasdien diagnozuojama vis didesniam skaičiui pacientų.

 

Kas dažniausiai serga atopiniu dermatitu?

 

Atopinis dermatitas – tai vienas iš alerginių susirgimų, kurio paūmėjimus dažniausiai išprovokuoja tam tikri alergenai. Nustatyta, kad atopiniu dermatitu dažniau susergama vaikystėje ar jaunystėje. Apskaičiuota, kad šios ligos simptomai paprastai pasireiškia vaikams iki vienerių metų amžiaus. Rečiau ši liga diagnozuojama 2-7 metų vaikams. Manoma, kad atopinio dermatito išsivystymą nulemia genetinių (įgimtų, paveldėtų) ir aplinkos veiksnių sąveika. Tad jei šeimoje yra alergiškų asmenų, tuomet labai tikėtina, kad alergijos simptomų pasireikš ir vaikams. Džiugu tai, kad net apie 40-50 proc. atopiniu dermatitu sergančių pacientų būklė pagerėja iki mokyklinio amžiaus, o didžiosios dalies pacientų sveikata pagerėja iki pilnametystės. Vis dėlto kai kurie asmenys šia liga serga visą gyvenimą.

 

Kokie atopinio dermatito simptomai?

 

Bene svarbiausias ir dažniausiai pasitaikantis atopinio dermatito simptomas – intensyvus niežulys. Būtent dėl jo ir pablogėja bendroji odos būklė, nes visą laiką stengiamasi pasikasyti ir taip pasijusti geriau. Kūdikiai ir maži vaikai per miegus gali labai rimtai apsidraskyti, todėl atsiranda ne tik įbrėžimų, bet ir kraujuojančių ar net pūliuojančių bei šlapiuojančių žaizdelių. Pavyzdžiui, kūdikiams ir vaikams dažniau atsiranda drėgnų pūslelių, kurios nusėja skruostus, kaktą, ausų kaušelius, odos raukšleles, kojų ir rankų tiesiamuosius paviršius, liemenį. Vyresniems vaikams ir suaugusiems būdingesnė „sausoji“ atopinio dermatito forma, kai ant įvairių kūno vietų atsiranda odos sustorėjimų, sausų plotų, pleiskanų, paraudimų ir t.t. Pastebėta, kad astma dažniau diagnozuojama tiems asmenims, kuriems kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje pasireiškė atopinio dermatito ir (arba) alerginio rinito (rinokonjunktyvito) simptomų. Vadinasi, šios alerginės ligos gali būti susijusios tarpusavyje it jų išsivystymo bei paūmėjimo mechanizmai gali būti labai panašūs ar net tapatūs.

 

Ar atopinis dermatitas kenkia gyvenimo kokybei?

 

 

Vienas iš intensyviausių atopinio dermatito simptomų yra gana įkyrus ir varginantis odos niežulys – būtent dėl jo dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytojus ir gydytojus dermatologus. Toks stiprus niežulys gali labai pabloginti kūdikio, mažo vaiko ar jaunuolio gyvenimo kokybę. Atsiranda ne tik miego sutrikimų, bet kamuoja ir didesnis irzlumas užsiimant bet kokia dienos veikla. Daug ir intensyviai kasoma oda gali būti pažeidžiama, todėl būklė tik dar labiau pablogėja. Šią ligą būtina gydyti ne tik dėl nemalonių simptomų, bet ir dėl šių simptomų sukeliamų pasekmių, kurios gali būti ne tik fizinės, bet ir psichologinės.

 

Kokie alergenai dažniau sukelia atopinį dermatitą?

 

Atopinis dermatitas gali būti ir ne alerginės kilmės, tačiau pastebėta, kad kūdikiams nemalonius simptomus dažniau išprovokuoja tam tikri maisto alergenai, pavyzdžiui, kiaušiniai, karvės pienas, kviečiai, žuvis, riešutai ir kt. Atopinio dermatito paūmėjimus gali išprovokuoti ir įkvepiamieji alergenai, pavyzdžiui, gyvūnų epidermio ar plaukų dalelės, namų dulkių erkės, žiedadulkės, įvairios cheminės medžiagos, mikroorganizmai, pelėsiniai grybeliai, vabzdžiai ir kt. Atradus ir pašalinus iš aplinkos šiuos alergenus gydymo prognozė daug geresnė. 

 

Ką daryti, jei vaikui ar Jums pasireiškia panašių simptomų?

 

Geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laukiant ilgiau gali būti ne tik pažeidžiamas natūralus apsauginis odos barjeras, bet gali kilti ir įvairių gyvenimo kokybės problemų. Paprastai atopinį dermatitą diagnozuoti nesudėtinga. Diagnostika remiasi tiksliu ligos istorijos aprašymu, išsamia fizine apžiūra. Be to, šiandien jau yra pažangių tyrimo metodų, padedančių tiksliai aptikti atopinio dermatito paūmėjimus galinčius sukelti maisto ir (arba) įkvepiamuosius alergenus.  Kartais pakanka emolientais atkurti apsauginį odos barjerą ir atsisakyti kai kurių alergenų maiste, o kartais tenka skirti laikiną susidariusio uždegimo gydymą ir stengtis padėti pacientams psichologiškai.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai