Tikriausiai nerastume nei vienos namų kertelės, kurioje nebūtų mikroorganizmų. Jų knibždėte knibžda visur. Daugiausia bakterijų ten, kur šilta ir kaupiasi drėgmė: unitazuose, kriauklėse, plastikiniuose induose, kanalizacijos vamzdžiuose. Idealiausios sąlygos bakterijoms daugintis ir kauptis – virtuvės šluostės, kempinės. Jose apstu maisto medžiagų bei drėgmės, todėl susidaro idealios sąlygos mikroorganizmams veistis ir nerūpestingai gyventi. Vėliau ta pačia šluoste valydami viryklę, stalų paviršius, namų aplinką užteršiate mikroorganizmais. Nešvariausios kambario vietos tos, kurias dažniausiai liečiame: durų rankenos, šviesos jungikliai, kompiuterio klaviatūra. Šios vietos gali būti gausiai užkrėstos ne tik bakterijomis, bet ir virusais, sukeliančiais gripą, viduriavimą ar kitas ligas.
Infekcijas platina ir pelės bei žiurkės. Graužikai, nuolat kontaktuodami su žmonėmis, gali platinti daugelį užkrečiamų ligų: jersiniozę, leptospirozę, trichineliozę, salmoneliozę, hemoraginę karštligę, marą ir kitas ligas. Todėl būtina juos naikinti.
Dažnai ant tualeto durų rankenų ar šviesos jungiklių gali tūnoti ir laukti savo valandos šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakterijos. Valgant ar gaminant nešvariomis rankomis, bakterijos patenka į organizmą ir sukelia ligą.
Dažniausiai per užterštą maistą žmonės užsikrečia salmonelėmis ir suserga salmonelioze. Užsikrėtęs žmogus pradeda viduriuoti, vemti, karščiuoti. Kartais netenka tiek skysčių, kad tenka gydyti reanimacijoje.
Nesunku visų šių ligų išvengti, tereikia laikytis higienos, gaminamas maistas turi būti tinkamai ruošiamas ir laikomas.
Besaikio antibiotikų vartojimo padariniai
Dėl besaikio antibiotikų vartojimo ar nuolatinio kontakto su jais atsiranda vis daugiau antibiotikams atsparių bakterijų rūšių. Kiekvienas, net ir pats mažiausias organizmas trokšta gyventi, todėl iš paskutinių jėgų kovoja už išlikimą.
Vienas iš geriausių prisitaikymo išlikti žiauriame antibiotikų amžiuje pavyzdžių – tuberkuliozės lazdelės. Buvo planuota, kad tuberkuliozė 21 amžiuje bus visiškai likviduota. Tačiau ji vis dar klesti. Tuberkuliozės lazdelės sugebėjo prisitaikyti ir įgyti atsparumą ją žudantiems vaistams. Dabar tuberkulioze galima užsikrėsti bet kur: mokyklose, masinio susibūrimo vietose, viešajame transporte. O gydymas pasidarė daug sudėtingesnis, nes jos nebeveikia dauguma anksčiau buvusių veiksmingų vaistų. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Vis dažniau stafilokokų, streptokokų sukeltas ligas tenka gydyti stipresniais vaistais. Atsiranda žmonių, kuriems nebepadeda net patys brangiausi ir naujausi antibiotikai. Todėl specialistai rekomenduoja antibiotikus vartoti tik esant reikalui, kai jų paskiria gydytojas, ir pirmiausia pradėti nuo pačių paprasčiausių.
Kad būtumėme sveiki, neužtenka tinkamai maitintis, sportuoti. Svarbu susikurti sveiką aplinką. Keli patarimai, kaip tai padaryti.
● Nuolat plaukite rankas, laikykitės higienos taisyklių.
● Tvarkydami namus ypatingą dėmesį skirkite šaldytuvui, unitazui, kriauklei, dujinei viryklei, durų rankenoms, šviesos jungikliams. Jų priežiūrai rekomenduojama naudoti dezinfekuojamąsias priemones.
● Reguliariai vėdinkite namus. Geriausia trumpam sukurti skresvėjį, kuris greitai pakeis kambarių orą šviežiu.
● Maistą laikykite tinkamuose induose. Kiaušinius, žalią mėsą ir jau pagamintus maisto produktus reikia laikyti atskirai. Ruošdami maistą naudokite atskirus indus, darbo įrankius.
● Nepirkite ir nekaupkite maisto produktų dideliais kiekiais, greitai gendančius produktus laikykite tik šaldytuvuose.
● Atidarius pakuotę, pienas, grietinė gali būti vartojami 3–4 dienas; juos laikykite šaldytuve kiek galima hermetiškiau uždarę indą.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
www.inceptum.lt
Neisivaizduojat kokia hemija jums raso "Gyytojai" jusu .musu medicina moka ispjaut.
Todel konsutuoju remiantis Rytu medicinos principais. Nemokamai. mediko konsultacija
O imunitetui atstatyt ,ir nuo gripo per para pasveikt ,rekomenduoju Kordicepsa.visi patenkinti
Apie kordicepsa rasite www.kordicepsas.blogas.lt
www.fohow777.lt
Rytuose nuo amžių kordicepsas buvo laikomas pačiu vertingiausiu iš visų Žemės augalų. Stipriausiu poveikiu pasižymi kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis)
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad kordicepsas veikia kaip stiprus antioksidantas, nes jo sudėtyje yra beta karotino, vitaminų E,C, mineralų – seleno ir cinko, koenzimo Q 10, imunomoduliuojamųjų polisacharidų bei kitų medžiagų. Kordicepse yra 77 mikro ir makroelementai, daugiau kaip 80 rūšių fermentų, nepakeičiamų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių ir t.t.
Kordicepsas yra natūralus antibiotikas, slopina pneumokokų, stafilokokų, streptokokų bei daugelio kitų mikrobų dauginimąsi. Šis grybas veikia ir įvairius virusus, tarp jų adenovirusus, gripo, hepatito, herpio, atipinės pneumonijos virusus.Jis veikia pirmuonis – chlamidijas, ureaplazmą, trichomonas, kirmėles ir grybelius.
Pastebėta, kad kordicepsas veiksmingas sergant kraujagyslių ligomis. Jis reguliuoja kraujagyslių praeinamumą, jų sienelės tampa elastingesnės, sumažėja jų užsikimšimo pavojus. Kordicepsas atnaujina kepenų ląsteles, normalizuoja odos, nosiaryklės bei kvėpavimo takų mikroflorą. Kordicepso preparatai normalizuoja inkstų funkciją, reguliuoja medžiagų, ypač lipidų, apykaitą.
Labai svarbu vartoti kordicepso preparatus siekiant, kad ūminiai uždegimai nevirstų lėtinėmis ligomis.