){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Taip, netgi prieš gimimą. Buvo įrašytos vaisiaus paradoksalaus miego fazės (sapnų periodas). Jos pasireiškia akių ir kitų kūno dalių judesiais, o smegenys skleidžia bangas, kurias galima perskaityti elektriniame brėžinyje. Buvo padaryta išvada, jog motinos pilve kūdikis sapnuoja. Po gimimo kūdikis sapnuodamas šypsosi, judina galvą, burną...
Negalima tiksliai pasakyti, nes kūdikis negali nieko papasakoti. Bet sapną - miego sargą, - apsaugantį nuo įtampos, įmanoma tik įsivaizduoti. Jei kūdikis nori valgyti, jis sapnuoja krūtį, čiulptuką: juda jo lūpos ir liežuvis, kūdikis atrodo patenkintas. Jo patirti pojūčiai atsinaujina, kai susiliečia su savo mama, ir šie pilnatvės momentai įrašyti jo atmintyje. Tačiau jeigu kūdikis labai alkanas, šių malonių sapnų nepakanka alkiui numalšinti - jis pabunda ir verkia.
Ne, jis taip pat išsaugo atmintyje įvykius, sukėlusius jam baimę. Išgirstas triukšmas gali sukelti jam naktines baimes (nuo 6 mėn.). Pvz., jei pasivaikščiojimo metu vaikas buvo išgąsdintas perkūno, tai kartais pakanka tik mažo triukšmo namuose vakare, kad atsigamintų ši baimė. Sapne tai sugrįš netiesiogiai ir bus susiję su kažkuo įprastu, kasdienišku. Jei kūdikis išgirs triukšmą (tokį, kuris jam primins griaustinį) žiūrėdamas į savo kambario užuolaidas, tai jis gali susapnuoti, jog jos krenta, o jis stengiasi pabėgti.
Ne vien. Dažnai jie atitinka troškimo įgyvendinimą. Dvejų metų vaikai pasakoja, jog sapnuose jie suvalgė pyragaitį, kurio jiems nenupirko, žaidė su vitrinoje matytais žaisliukais. Jie kompensuoja dienos metu patirtą nusivylimą. Pabudus, - nes vaikas neskiria realybės nuo įsivaizduojamo, - jiems labai sunku susitaikyti su tuo, jog jų troškimai neišsipildė.
Žinoma. Nuo dvejų metų amžiaus pasakų veikėjai tampa pagrindine sapnų atrama: vaikas susitapatina su savo mėgstamu veikėju ir vykdo žygdarbius. Jis kuria scenarijų iš to, ką išgyveno realybėje ir iš girdėtos prieš miegą istorijos. Pavyzdžiui, jei tėvas jam uždraudė bėgioti po zoologijos sodą, naktį jis gali sapnuoti, jog yra Pinokis ir nepaklūsta savo tėvui Džiuzepei. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau detalių papildytas sapnas.
Ne. Istorija gali suteikti šiek tiek detalių košmarui, tačiau jo šaknys ir priežastys kyla iš realių, gyvenimiškų situacijų. Jei kas nors neramina vaiką, jei dieną jis patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, kurio jis nesupranta (nerimas, agresija, kaltinimas), jis gali susapnuoti blogą sapną: pikta ragana jį uždaro, vilkas nori jį suėsti, žmogėdra jam grasina...
Apie antruosius gyvenimo metus. Iki tol yra laiko tarpas tarp jo patyrimų ir priemonių, kad galėtų išreikšti tai, ką jis jaučia. Kartais košmarai yra naudingi, nes jie padeda parodyti tai, kas nesąmoningai jį neramina. Košmarai atlieka saugumo vožtuvo vaidmenį, kada vaikas negali išsilaisvinti iš savo nerimo, esančio jo vaizduotėje. Dažnai jie vaiką pažadina.
Jį nuraminti sakant: “Aš suprantu tavo baimę, bet jei tau grėstų tikrasis pavojus, aš tave apsaugočiau. Miegok ramiai. Aš esu čia...”
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę