){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nemiga yra tada, kai asmuo neužmiega ar blogai miega naktį, prabunda, o ryte nesijaučia pailsėjęs, ir visa tai tęsiasi ne trumpiau kaip tris savaites. Nemiga gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė nemiga yra tuomet, kai nėra jokių veiksnių, galinčių sukelti nemigą, pavyzdžiui, nieko neskauda, nėra temperatūros pokyčių, asmuo niekuo neserga ir nevartoja vakare vaistų, trukdančių užmigti.
Nevertėtų daug jaudintis dėl vieną naktį trunkančios trumpalaikės atsitiktinės nemigos, sukeltos streso ar emocinės įtampos. Jeigu kitą naktį galima išsimiegoti už praėjusią, vadinasi, tai normalu.
Labai svarbu, kad ta trumpalaikė atsitiktinė nemiga nesukeltų nerimo. Tokiu atveju žmogus pradeda galvoti, kad jis gali neužmigti ir vėl, o tokia būsena gali „įsukti“ nemigos mechanizmą. Todėl labai svarbu, kad žmogus suvoktų, jog vieną naktį nemiga niekam nekenkia.
Pastebėtas labai įdomus dalykas: jei žmogus yra labai liūdnas ir nebenori gyventi, vienos nakties nemiga gali turėti net teigiamą įtaką. Asmuo, praleidęs naktį su artimais draugais, išsišnekėjęs, ryte jausis daug geriau. Neleidimas žmogui miegoti vieną naktį pašalina depresiją ir mintis apie savižudybę. Tačiau kitais atvejais nemiegojimas vieną naktį situaciją gali net pabloginti.
Visuomet reikia išsiaiškinti, ar žmogus nemiega tik naktį, o dieną galėtų užmigti, ar, negalėdamas miegoti naktį ištisas savaites, negali užmigti net ir dieną. Pastaruoju atveju tai jau yra tikroji nemiga.
Antrinė nemiga pasireiškia tada, kai žmogus negali užmigti, prabunda naktį, atsikelia nepailsėjęs, bet nežino, kodėl, o dieną jaučiasi mieguistas – jis gali užmigti per paskaitą, važiuodamas automobiliu ar sustojęs prie šviesoforo, svečiuose pavalgęs. Tai yra nemiga su mieguistumu. Jei žmogus jaučiasi mieguistas dienos metu, o nakties miegas nevisavertis, galima įtarti dvi ligas: kvėpavimo apnėją arba neramių kojų sindromą.
Kvėpavimo apnėja yra tada, kai žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Nustačius apnėjos priežastį, pacientas yra gydomas, ir nemigos problema išnyksta.
Jei pasireiškia neramių kojų sindromas, žmogus paprastai jaučia, kad jis negali ramiai ilgą laiką gulėti viena poza, jam reikia judinti kojas. Kitas variantas – kai tėra pavieniai kojų judesiai, žmogus naktį spardosi, o ryte skundžiasi, kad yra nepailsėjęs, nuvargęs, blogos nuotaikos. Psichiatrai tokiu atveju skiria antidepresantų, o tai situaciją tik pablogina. Tokiu atveju reikėtų paklausti, ar asmuo nesispardo naktį, ar nejaučia ryte, kad jo kojos yra sunkios, tarsi jis ištisą naktį būtų spardęs kamuolį. Tuomet gydytojai tiria, ar žmogus neserga diabetu, neuropatijomis.
Tikroji nemiga gali būti ankstyvas depresijos požymis. Kada žmogus nemiega naktį, miegas nėra visavertis, smegenų sistemoje atsiranda sutrikimų. Labai dažnai būna taip, kad nemiga tęsiasi apie metus, o tada pradeda ryškėti kiti depresijos simptomai, pvz., valgymo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, svorio kritimas.
Neišsimiegojus vieną naktį, vertėtų savęs paklausti, kokie veiksniai tam galėjo turėti įtakos: gal buvo per karšta? gal trūko oro? ar nebuvo triukšmo? ar neprisivalgiau prieš eidamas miegoti? ir pan. Miego trukmė neturi reikšmės. Vienas žmogus gali puikiai jaustis visą gyvenimą miegodamas po šešias valandas, kitas – po dešimt. Tačiau miego trukmės pakitimas pora valandų į vieną ar kitą pusę (pvz., visą gyvenimą miegojus kasnakt po šešias valandas staiga pradedama miegoti po devynias) jau yra kritinis.
Metams bėgant miego trukmė gali kisti, ir tai yra normalu. Pavyzdžiui, vaikai iki 7-erių metų keliasi anksti, 12–16 metų paaugliai miega labai ilgai, o paskutiniųjų klasių moksleiviai bei pirmųjų kursų studentai priverstinai nemiega naktimis. Paprastai jie pradeda naktinį gyvenimą, nutraukia savo vakarinį miegą, dirbtinai sutrumpina jo trukmę, pakeičia bioritmą, todėl nebegali užmigti vakare. Tai yra didžiulis kenkimas savo sveikatai, kadangi, pakeitus miego ritmą, pasikeičia hormonų sistema, be to, slopinama imuninė sistema. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, penkerius metus trunkantis miego sutrumpinimas dviem valandomis du su puse karto padidina mirtingumo riziką.
Miego kokybei be galo svarbu lovos patogumas, ypač vyresniems žmonėms. Vyresniame amžiuje atsiranda amžinių osteochondrozinių pakitimų, stuburo diskozės ir pan., todėl ypač svarbu lovos čiužinio kokybė. Geriausia, kad jis būtų fiziologinis, ne per daug kietas ar minkštas, be įdubimų. Dabar gaminami čiužiniai, kurie kinta atitinkamai pagal žmogaus kūno svorį – tuomet visiškai atsipalaiduoja raumenys, nebūna stuburo skausmų. Nes vėlgi – esant stuburo įtempimui, atsiras neramių kojų sindromas.
Vakare padėtų užmigti mėtų, melisų arbata, kelios valerijono tabletės, žolių preparatai. Jei nemiga, nevisavertis miegas ir nuovargio jausmas ryte trunka ilgą laiką, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Tai i fb ieik ir paklausk kvieskite daktaro
Dabar gydytoja paskyre ”svelniu” vaistuku, tai tikiuos nepakenks man, o kai atsistatys ritmas, manau ir toliau saldziai miegosiu kad anksciau.Ir labai buvo sunku atsikratyt nerimo, bo vis masciau po keliu savaiciu nemigos, kad ir vel neuzmigsiu, visaip save itikinejau, kad uzmigsiu...tu uzmigsi....uzmigsi..o velnias, vistiek neuzmiegu.