){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Miego trukmė yra individuali. Apie 60 proc. žmonių miega 7–8 val., apie 8 proc. – 5 val. Nemiga yra diagnozuojama tuomet, kai neužmiegame ilgiau nei 30 min., dažnai prabundame ar miegame trumpiau nei 4,5 val. Tai turėtų pasikartoti daugiau nei 3 kartus per savaitę, bent vieno mėnesio laikotarpiu.
Kada mankšta trukdo užmigti?
Mankštinantis prieš miegą padidėja kūno temperatūra, aktyvinama smegenų veikla, todėl užmigti yra sunkiau. Išimtis yra seksualiniai santykiai, po kurių užmiegama greičiau ir miegas yra gilesnis.
O sportuoti, daryti jogą ar tempimo pratimus, atpalaiduojant pagrindinių raumenų grupių įtampą, reikėtų maždaug tuo pačiu laiku, bent ne vėliau nei 18 val., kad iki miego liktų bent 2–3 val. Saikingai aktyvi veikla suteiks jums visokeriopą naudą: išnyks įtampa, pyktis, nerimas ir greičiau bei lengviau pateksite į miego karaliją.
Ar padeda užmigti televizorius?
Pasak Vandos Liesienės, dažnai žiūrimi filmai, kriminalinės laidos aktyvina emocijas ir protinę veiklą, todėl susijaudinus, ypač po žiauresnių scenų, galima ir apskritai neužmigti. Ypač jauniems žmonėms, kurie neretai intensyviai mokosi, dirba, sportuoja vakarais, todėl, būdami pakankamai užsiėmę, vėlai gulasi, netenka gilaus miego, kuris labai reikalingas organizmo fizinėms bei protinėms galioms atsinaujinti. Mokslininkų įrodyta, kad miegas pirmoje nakties pusėje yra ypač svarbus visų organizmo funkcijų atkūrimui, nes tik jo metu išsiskiria tam reikalingas hormonas.
Ar ilgiau miegoti išeiginėmis dienomis?
Sveikatos požiūriu reikėtų ir savaitgalį ar per šventes stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Tačiau, jeigu jums miego trūksta, tuomet po nemigo nakties reikėtų atsigulti anksčiau ir miegoti ilgiau, kitaip sakant – kompensuoti miego trūkumą čia ir dabar, kad organizmo jėgos nedelsiant atsinaujintų.
Jeigu nemiga neišnyko, sutvarkius kasdieninius gyvenimo įpročius, verta vakarais pagerti vaistažolių arbatų. Pavyzdžiui, melisos, mėtos, ramunėlių, sukatžolės, jonažolės, valerijono šaknų ar raminamųjų žolelių mišinio. Tik šių žolių arbatas reikia vartoti saikingai ir periodiškai, todėl pravartu pasitarti su šeimos gydytoju ar patyrusiu žolininku.
Ar dieta gali sutrikdyti miegą?
Taip. Pavyzdžiui, vakare per gausiai pavalgius ar išgėrus kavos, stiprios juodos arbatos sutrikdomas miegas ir tų, kurie eina miegoti vėliau. Kita vertus, alkanas žmogus užmiega sunkiau, todėl vakare naudinga lengva vakarienė. Tinkamas maistas –vaisiai, pieno produktai, bet kiekvienam reiktų pasirinkti pagal individualius virškinimo ypatumus.
Sunkiau užmiegama ir staigiai numetus svorio arba pabadavus savaitę ar ilgiau.
Taigi mitybos ritmas yra vienas iš svarbiausių gero miego sąlygų.
Kas padeda greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti?
„Nėra vieno tinkamo vaisto, kuris užtikrintų gerą miegą, tačiau yra bendros miego higienos taisyklės”, – sako neurologė prof. Vanda Liesienė. Pasak jos, jeigu jus vargina nemiga, susikurkite savitą tik jums priimtiną pasiruošimo miegui ritualą. Visų pirma, prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti, užmiršti dienos įvykius, problemas, negalvoti apie tai, kas yra nemalonu, kelia rūpesčių, kitaip tariant, „perjunkite“ smegenis” kitai veiklai. Jūsų sielos draugu gali tapti tylus vakaras su knyga, melodinga rami muzika. Naudinga vakare bent pusvalandį pasivaikščioti lauke, grįžę gerai išvedinkite miegamąjį (kambaryje turėtų būti apie +20C temperatūra.), paskaitykite lengvo, malonaus turinio, tačiau ne itin įdomią knygą (psichologai tvirtina, kad tuomet sumažėja kraujospūdis, apima vangumas ir greičiau užsinorima miego), pasimėgaukite šilta raminama vonia arba vandens tekėjimu prausdamiesi po dušu ir tuoj pat lįskite po patalais.
Kiekvieną vakarą kartojant tuos pačius veiksmus, palaipsniui jie virsta maloniais įpročiais, gerai nuteikiančiais miegui.
Pasistenkite gultis ir keltis tuo pačiu laiku (pusvalandis ar valanda į vieną ar kitą pusę). Atraskite geriausią savo užmigimo laiką ir stenkitės eiti gulti būtent tą valandą.
Sveiko miego taisyklės
• Aktyvi diena. Reguliariai mankštinkitės, sustiprinsite raumenis, geriau jausitės. Dieną stenkitės kuo daugiau judėti, išsiblaškyti. Budrumas dieną gerina miego kokybę naktį.
• Pasivaikščiojimas. Įpraskite vakare nors pusvalandį ramiai pasivaikščioti gryname ore. Tai nuramins jūsų nervus, o lengvas fizinis nuovargis padės jums greičiau užmigti.
• Maistas. Vakarieniaukite likus 3–4 val. iki miego, tik venkite aštraus ar sunkiai virškinamų maisto produktų. Taip pat negerkite kavos, tonizuojančios arbatos likus 5–6 valandoms iki miego. Tačiau neikite miegoti būdamas alkanas, nes sunkiau užmigsite. Todėl prieš miegą pravartu lengvai užkąsti: vaisių, daržovių ar jogurto, išgerti žolelių arbatos.
• Lovos padėtis. Manoma, kad geriausiai miegama, kai gulint galva yra atsukta į šiaurę, o kojos – į pietus. Be to, saugiau jaučiamasi, kai lova yra platesnė, stovi arčiau sienos; tai suteikia miegančiajam saugumo jausmą. Lengviau užmiegama ir miegama giliau, kai gulime ant drobinės ar šilkinės paklodės. Žiemą galime rinktis ir vilnonę paklodę.
Ko nedaryti prieš miegą?
Vakare prieš miegą venkite intensyvios protinės ar kitos veiklos, kuri galėtų jums sukelti susijaudinimą, įtampą ar nerimą. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai, įtempto siužeto žiaurūs filmai, sąskaitų apmokėjimas, barniai, aktyvus sportas, varžybos ir pan.
Laikas eiti miegoti. Reikėtų įsidėmėti auksinę taisyklę: eikite miegoti tik tada, kai norite miego! Reikėtų nepamiršti, kad lova yra skirta miegui ir meilės žaidimams, o ne ginčams ar poguliams. Suraskite savo „miego duobę“. Jei atsigulę neužmiegate, atsikelkite, pasivaikščiokite, tik nejunkite ryškios šviesos ir neišbudinkite savo smegenų! Tai sumažins įtampą dėl nemigos baimės. Nesiekite miego atkakliai, jis ateis pats…
Miego trukmė. Miegokite tiek, kiek reikia jums, nes miego laikas yra labai individualus dalykas. Vienas jaučiasi pailsėjęs išmiegojęs 6 val., o kitam reikia 9 val. Svarbiausia, nepersimiegokite (aišku, išskyrus prieš tai nemiegotas naktis), nes galite sunkiai užmigti kitą vakarą.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę