Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, dažniausiai atsirandantis dėl minkštojo gomurio vibracijos. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja ryklės raumenys, kvėpavimo takai susiaurėja ir, praeinant orui, virpa. Knarkimui atsirasti turi reikšmės ne tik sumažėjęs raumenų tonusas, bet ir įgimti veido ir viršutinių kvėpavimo takų struktūros ypatumai. Knarkimas dažnai tapatinamas su vyriška gimine, kadangi klinikiniais tyrimais nustatyta, jog vyrai knarkia tris kartus dažniau negu moterys. Knarkimas gali būti paveldimas.
Amžius taip pat turi didelę įtaką knarkimo atsiradimui – teigiama, jog apie 10 proc. visų 35 metų amžiaus vyrų knarkia, kai tuo tarpu knarkiančių tarp 60 metų vyrų yra apie 40–50 proc. Alkoholis, migdomieji vaistai atpalaiduoja audinius, todėl turi įtakos knarkimui ir garso stiprumui. Rūkymas taip pat gali erzinti gerklės gleivinę. Rūkančių žmonių kvėpavimo takai yra apsinešę cigarečių dūmuose esančiomis medžiagomis, dėl to rūkaliai knarkia dvigubai dažniau. Pastebima, jog dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Riebalų klostelės, susidariusios ant kaklo, taip pat ryklės šonuose, slegia kvėpavimo takus ir sudaro papildomą kliūtį orui praeiti. Ir užgulta nosis turi įtakos knarkimui atsirasti. Peršalus, sergant gripu ar alergija užburksta nosies gleivinė, todėl orui sunkiau patekti pro nosį, o orą įkvepiant pro burną, pradedama knarkti. Tai – dar viena priežastis, kodėl slogą reikia gydyti.
Knarkimas gydomas konservatyviomis priemonėmis ir chirurginiu būdu. Įvairiais tyrimais nustatyta, jog 80–85 proc. žmonių knarkia miegodami ant nugaros. Todėl būtina atkreipti dėmesį į miego pozą. Miegoti įsisiuvus kamuoliuką į drabužius nugaros srityje – ne pats geriausias būdas kontroliuoti miegojimo padėtį, teigia gydytoja, kadangi tai neigiamai veikia miego struktūrą, žmogus nepailsi. Taip pat būtina kvėpuoti pro nosį, kaip jau minėta, laiku gydyti slogą bei kitas nosies ligas. Gana veiksminga namų priemonė siekiant išvengti knarkimo yra pleistrai nosiai, kurie, pakeldami šnerves, palengvina kvėpavimą, o specialūs polimeriniai vaikišką žinduką primenantys dantų prietaisai palaiko reikiamą apatinio žandikaulio ir liežuvio padėtį bei padeda sustabdyti knarkimą.
Knarkimas gydomas ir įvairiais chirurginiais metodais, visų jų tikslas vienodas – standinti minkštąjį gomurį. Implantuojami sintetiniai implantai į minkštąjį gomurį, minkštasis gomurys veikiamas ultraaukšto dažnio radijo bangomis ar kitokiais elektroniniais prietaisais, sklerozuojančiomis medžiagomis.
Norint išvengti knarkimo, labai svarbu normalizuoti kūno svorį, vengti alkoholio, migdomųjų, nuskausminamųjų vaistų, antidepresantų, nerūkyti, miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo).
Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus pabunda nepailsėjęs, suirzęs, visą dieną jaučiamas mieguistumas, gali pablogėti atmintis, sutrikti dėmesys, pablogėti nuotaika, prasidėti depresija. Tokiam žmogui trūksta deguonies, dėl to gali imti varginti galvos skausmai, širdies negalavimai. Ilgalaikis stiprus knarkimas gali rodyti, kad išsivystė obstrukcinė miego apnėja.
Garsus knarkimas yra vienas pagrindinių šios ligos simptomų. Miego apnėja – liga, kai miegant trumpam nutrūksta kvėpavimas. Ligonis gali nekvėpuoti vos akimirką, o kartais ši būsena trunka net iki kelių minčių. Tokie priepuoliai gali pasikartoti nuo 100 iki 500 kartų per naktį. Tyrimais nustatyta, jog vidutiniškai 4–5 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo miego apnėjos, o šios ligos simptomai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir netgi vaikams. Kvėpavimo pauzės žmogui labai pavojingos, nes jų metu organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies. Taigi žmogus dalį nakties nekvėpuoja – sumažėja deguonies kiekis kraujyje, sutrinka normali miego struktūra. Miego apnėja komplikuojasi sunkiomis smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligomis – ji dažna insultų, infarktų priežastis. Liga diagnozuojama tiriant visos nakties miegą.
Gali būti naudojami nuolatinio oro srauto aparatai miego metu. Gydytoja pastebi, jog tik apie 40 proc. šia liga sergančių juos naudoja, o likusieji 60 proc. nesigydo. Ligai gydyti taikomi ir įvairūs chirurginiai gydymo metodai.
Specialistė teigia, jog negydomas knarkimas gali turėti didelės įtakos miego apnėjos išsivystymui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši liga – nepagydoma, galima tik pristabdyti jos eigą. Tad garsus knarkimas yra ženklas, kad pats laikas kreiptis į kompetentingą gydytoją.
Konsultavo
KMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos
gydytoja habil. D.,
Nora ŠIUPŠINSKIENĖ
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/2992
Pleistro dar nebandem, taciau manau reiktu pradeti nuo apatinio zandikaulio tvirtinimo, kad negaletu issizioti isvis miegodamas : Skamba gal absurdiskai, bet ka daryti ?