){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro vadovo prof. habil. dr. Giedriaus Varonecko teigimu, miegas yra vienas esminių gyvenimo poreikių, toks pat svarbus žmogaus sveikatai, kaip oras, maistas ir vanduo. Jau Aristotelis mokė, kad miegas ne tik reikalingas, bet ir naudingas. Vėlesni tyrinėtojai įrodė, kad miega visi žinduoliai. Poreikis miegoti yra nepaneigiamas, o miego trūkumas neišvengiamai sukelia pablogėjusį viso organizmo funkcionavimą ir mieguistumą. „Buvo įrodyta, kad žmonės, kurie patiria reikšmingą miego stygių arba serga specifiniais miego sutrikimais, daug labiau rizikuoja patekti į su miegu susijusią autoavariją. Be to, žmonės, patiriantys miego stygių, dažnai skundžiasi dėmesio koncentracijos sutrikimais atlikdami kasdienines užduotis, būna dirglesni ir mažiau motyvuoti baigti darbus“, – teigia prof. G. Varoneckas.
Miego tyrinėtojai miego stygių taip pat susiejo su esminėmis biologinėmis funkcijomis. Tyrinėtojai įrodė, kad miego stygius neigiamai veikia daugelį sveikatos aspektų. Dažnas neišsimiegojimas gali paveikti sugebėjimą išlaikyti tinkamą kūno temperatūrą, taip pat sukelti organizmo imuninių funkcijų pokyčių. Įrodyta, kad miego sutrikimai didina hipertenzijos ir širdies ligų riziką. Be to, žmonės, varginami lėtinės nemigos, labiau rizikuoja, kad jiems išsivystys psichinės ligos. Nepaisant to, pasak profesoriaus Giedriaus Varonecko, moksliniai tyrimai rodo, kad vis daug žmonių pasaulyje kenčia nuo miego trūkumo ir dėl to yra pavojingai mieguisti dieną. Teigiama, kad per pastarąjį amžių vidutinis bendras miego laikas nakties metu sumažėjo daugiau nei 20 proc. „Paplitus pamaininiam darbui, tolimiems skrydžiams reaktyviniais lėktuvais ir kitiems šiuolaikiniams miego trikdžiams, problemos smarkiai padidėjo, o tai ne tik pablogino gyvenimo kokybę, bet ir kelia pavojų visuomenės saugumui dėl keliuose ir darbe įvykstančių nelaimingų atsitikimų“, – pastebi profesorius.
„Miego struktūra metams bėgant labai kinta. Jei naujagimis per parą miega apie 16–18 val. ir jo miegas nėra griežtai organizuotas, tai jau šešiolikos savaičių kūdikiui pakanka ir 14–15 val. Matyti, kad laikui bėgant miego trukmė palaipsniui mažėja: 3–5 metų amžiaus vaikai miega 12 val., 10 metų – mažiau 10 val. ir paauglystėje miegas toliau trumpėja, kol susiformuoja subrendusio žmogaus miego paternas, – pasakoja G. Varoneckas. – Be to, vaikui augant, miegas vis labiau sutapatinamas su naktimi. Jei naujagimis miega neatsižvelgdamas į dienos–nakties cikliškumą, tai suaugusieji dažniausiai miega naktį“. Kartu su amžiumi kinta ir miego trukmė. Subrendusiam žmogui pakanka 6–8 val. miego, o štai pagyvenusių asmenų miegas tampa labiau fragmentuotas, t. y. sutrikdomas prabudimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad metams bėgant žmonės tampa jautresni triukšmui miego metu. Taip pat dažnai miegą sutrikdo ir ligos, tokios kaip miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant), periodinių galūnių judesių liga, krūtinės angina ir kitos somatinės ligos, pasireiškiančios naktį.
Taip pat kinta ne tik bendra miego trukmė, bet ir lėtojo ir aktyviojo miego santykis. „Dažnai asmenims, sulaukusiems 60–75 metų, ypač vyrams, miego metu pastebime gilaus lėtojo miego sumažėjimą iki visiško jo išnykimo, – patirtimi dalijasi prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas. – Aktyvusis miegas ryškesnis naujagimiams (sudaro apie 50 proc.), ypač gimusiems anksčiau laiko. Tačiau vėliau aktyviojo miego kiekis greitai mažėja ir, sulaukus 2 metukų, tesudaro apie 20–25 proc. bendrojo miego trukmės. Šis procentas lieka gana stabilus tiek paaugliams, tiek ir jauniems bei subrendusiems asmenims“. Didelė aktyviojo miego trukmė pirmais gyvenimo metais aiškinama tuo, kad šio miego metu vyksta smegenų žievės ir okulomotorinės sistemos vystymasis, formuojasi neuroniniai ryšiai. Kūdikiams, skirtingai nei suaugusiems asmenims, greitasis miegas gali išsivystyti tiesiai iš budrumo, praleidžiant lėtąjį miegą. Tiesa, kai kurie mokslininkai pažymi, kad patologiniais senėjimo atvejais (kaip sergant Alzhaimerio liga), aktyvusis miegas sutrumpėja dėl sumažėjusios cholinerginės funkcijos šios ligos atveju.
„Miego procesą reguliuoja cirkadiniai ritmai, kitaip tariant, paprastai žmogus dieną yra budrus, o naktį miega. Šį genetiškai užprogramuotą procesą reguliuoja „cirkadinis laikrodis“, kuris yra hipotalamo suprachiazmatiniame branduolyje“, – sako G. Varoneckas.
Tarp žmonių, turinčių sveiką „cirkadinį laikrodį“, būna „vyturių“ (kurie gulasi ir keliasi anksti) ir „pelėdų“ (atvirkščiai, gulasi ir keliasi vėlai). Įrodyta, kad sveiki asmenys gali paankstinti savo miegojimo ritmą viena valanda per parą, nejausdami didesnio poveikio organizmo fiziologinėms sistemoms. Metams bėgant, veikiant įvairiems veiksniams, gali keistis miego ritmas, tačiau genetiškai užprogramuotas „cirkadinio laikrodžio“ mechanizmas išlieka. Medikų teigimu, būtent pelėdų normalus cirkadinis ritmas, todėl gali lengvai prisitaikyti prie pakitusio miego ritmo, naktinio darbo.
Dirbdamas naktinį darbą žmogus turi išlikti budrus, nors tai prieštarauja gamtos nustatytai tvarkai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pratinimasis prie naktinio darbo gali trukti net iki 3 metų. Kitų tyrėjų nuomone, žmogaus organizmas išvis nepajėgus prisitaikyti prie nenormalaus miego/būdravimo režimo, todėl asmenys, dirbantys naktimis, nuolatos jaučia miego trūkumą. Nustatyta, kad jie miega maždaug 2–4 val. trumpiau nei dirbantys dieninį darbą, be to, jų miegas yra paviršutiniškas ir su dažnais prabudimais. Taigi dirbantieji pamainomis labai dažnai patiria miego trūkumą, nemigą, jie dažniau nei kiti asmenys serga narkolepsija ar miego apnėja.
„Jei jūs dirbate pamaininį darbą ir įtariate, kad jūsų miegas sutriko, būtinai kreipkitės į savo gydytoją, – perspėja G. Varoneckas. – Gydymo būdas parenkamas individualiai, priklauso nuo asmens amžiaus, asmenybės ypatybių ir darbo pobūdžio. Manoma, kad trumpos pertraukėlės didina budrumą ir mažina nuovargį. Be to, didėja darbo produktyvumas ir dirbančiųjų pasitenkinimas darbu“. Naktinį darbą dirbantys asmenys visą savaitę turėtų laikytis vienodo miego režimo, net savaitgaliais ar per atostogas. Antraip sugrįžus į darbą juos ims kankinti nemiga.
Slenkančiu grafiku dirbantys žmonės lengviau prisitaiko prie kintamo miego laiko. Atidirbęs 2 naktines pamainas asmuo gali keletą dienų eiti miegoti ir keltis 1–2 val. vėliau. Taip jis pamažu prisitaiko prie naktinio darbo laiko. Tuo tarpu asmenys, kurių darbas yra laukti telefono skambučių ir vykti į iškvietimus, pvz., gydytojai, gaisrininkai ir kt., patiria kitokio pobūdžio miego sutrikimus nei naktinio ar pamaininio darbo atstovai. Mat dirbantieji „pagal iškvietimus“ negali nusistatyti nekintamo miego/būdravimo režimo, todėl jiems patariama pamiegoti dieną.
Nors teigiama, kad geriausias miegas yra vientisas nakties miegas, bet jei sąlygų tam nėra, patariama keletą kartų nusnausti dieną. Trumpi poguliai gali pagerinti savijautą ir darbo produktyvumą, tačiau jie neatstoja nakties miego. Trumpas nusnaudimas laukiant iškvietimo gali kuriam laikui padidinti budrumą, tačiau pavojinga miego inercija – mieguista būsena, kuri tęsiasi 15 min. po prabudimo, ji gali sumažinti darbo produktyvumą, ypač tada, kai reikia labai greitai reaguoti į iškvietimą.
Viena avis, antra avis, trečia avis... Labanaktis!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę