){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia tinkamai išsirinkite spalvas. Patartina nedažyti sienų tamsiomis arba ryškiomis raudono spektro spalvomis. Geriausiai padės atsipalaiduoti pastelinių spalvų sienos.
Grindys ir sienos miegamajame turėtų būti lengvai plaunamos – tai padeda išvengti dulkių kaupimosi. Dėl šios priežasties nepatartina uždengti didelio grindų ploto kilimu arba kilimine danga.
Ryškus apšvietimas miegamajame irgi nėra rekomenduojamas. Jeigu mėgstate skaityti lovoje, įrenkite vietinį apšvietimą.
Nuo lovos priklauso, kaip išsimiegosite ir kaip jausitės visą dieną. Norėdami gerai pailsėti, išsirinkite lovą, kuri ne mažiau nei 15 cm ilgesnė nei jūsų ūgis.
Pernelyg siaura lova taip pat gali būti nepatogi, todėl pasitikrinkite, ar, kai gulite ant nugaros, jūsų sulenktos per alkūnes rankos neišsikiša už lovos krašto.
Žmonėms, aukštesniems nei 180 cm, čiužinys turėtų būti 155 x 220 cm.
Reikia nepamiršti, kad bet koks, net ir pats geriausias čiužinys negali tarnauti amžinai. Paprastai jis keičiamas kas 6–8 metus, kai kuriems moderniems čiužiniams suteikiama garantija iki 12 metų. Mat kontaktuodamas su žmogaus kūnu čiužinys sugeria negyvas kūno ląsteles ir prakaitą, taip sudaro labai palankią aplinką dulkių erkutėms daugintis. Šie maži plika akimi nematomi mikroorganizmai sukelia niežulį, čiaudulį, slogą, odos įdrėskimus, ir visa tai sutrikdo sveiką miegą. Yra specialių purškiklių čiužiniams, pagalvėms nuo dulkių erkučių. Jie apsaugo patalynę iki metų. Yra ir šiuolaikiškų čiužinių, kuriuose jokie gyviai nesiveisia – to reiktų nepamiršti, ruošiantis senąjį čiužinį pakeisti nauju.
Žmonėms, alergiškiems dulkių erkutėms, renkantis lovos čiužinį reiktų nepamiršti, kad dabar yra tokių, kurie padengti moderniomis medžiagomis, apdorotomis specialiomis technologijomis. Tai padaro juos tinkamus net sergantiesiems alergija.
Rinkitės čiužinį plaunamu paviršiumi, kurį būtų galima lengvai nuimti ir išplauti. Tik nedarykite to, jei esate įsigiję naujovišką antialerginį ortopedinį čiužinį. Jie būna padengti specialia apsauga nuo įvairiausių mikroorganizmui, kuri plaunant ar lyginant būtų pažeista.
Reguliariai siurbliu valykite dulkes nuo čiužinio paviršiaus.
Jeigu čiužinys purvinas, naudokite specialų šampūną čiužiniams valyti arba švelnų detergentą su vandeniu. Galite valyti kempine. Po to leiskite sudrėkintam čiužinio paviršiui gerai išdžiūti. Saulėtą diena, jį, kaip ir visą patalynę, išneškite pakaitinti saulėje. Kas 6 mėnesius apverskite lovos čiužinį kita puse.
• Jeigu norite jausti psichologinį komfortą, patartina nestatyti lovos tiesiai prieš duris ar veidrodį. Orientuokite ją taip, kad viena lovos pusė liestų sieną, o atsisėdę gerai matytumėte duris.
• Laikykite įjungtus elektrinius prietaisus toliau nuo galvos. Jų skleidžiamas elektromagnetinis laukas trukdo atsipalaiduoti ir sveikai išsimiegoti.
• Sprando raumenų skausmo ryte išvengti padės tinkama pagalvė. Vietoje įprasto dydžio 80 x 80 cm pagalvės rinkitės 40 x 80 cm. Ji patogesnė nugarai. Arba įsigykite ortopedinę specialios formos pagalvę, prisitaikančią prie galvos formos ir žmogaus svorio.
• Jeigu skundžiatės stipriais sprando, nugaros raumenų skausmais, rekomenduojama naudoti specialų priegalvį. Kitaip sakant, po kaklu turi būti atrama, o pečiai gulėti ant čiužinio (ne ant pagalvės).
Jeigu įmanoma, kiekvieną dieną eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Miegamajame turi būti ramu, kambario temperatūra neturi būti aukštesnė nei 14–18° C.
Jei negalite užmigti, atsikelkite ir užsiimkite įprasta veikla. Eikite miegoti vėliau, kai pavargsite ir užsinorėsite miego. Iki miego likus mažiau nei 2 valandoms, negerkite tonizuojamųjų gėrimų. Neikite miegoti nei tuščiu, nei pilnu skrandžiu. Valgykite ne vėliau kaip 3 val. iki miego. Raminančių savybių turi karšta vonelė kojoms ir karštas pienas su medumi arba kakava.Prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti. Gali būti naudingi atpalaiduojamieji pratimai, pavyzdžiui, joga arba autogeninė treniruotė. Trumpas pasivaikščiojimas vakare lauke (tik ne prieš pat einant miegoti) taip pat gali padėti atsipalaiduoti ir užmigti.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę