Skubėkime svajoti – svajonės pildosi

Sparnuotu posakiu jau tapo frazė: atsargiai svajokite, svajonės pildosi. Jos iš tikrųjų pildosi. Kai labai labai nori. O tai, kas seniai vadinosi svajonėmis, šiandien vadinama vizualizacija, moksliškai grindžiama kompleksinio įvairių negalavimų gydymo dalimi. Niekas netvirtina, kad vizualizacija gali pakeisti kitus gydymo metodus, bet kad gali papildyti, – akivaizdu.
 

Reikia pratintis norėti gerai jaustis, norėti sveikti ir būti sveikam. Sveiko žmogaus, gyvenančio visavertį gyvenimą, siekiamybė, tikslas yra tobula sveikata. Tik tuomet įsitraukia visos organizmo apsauginės galios, mobilizuojama savireguliacija.
Nusiteikę būti sveiki, mes sutinkame tokie būti. O tai yra labai daug. Mes uždegame žalią šviesą organizmo savireguliacijos sistemoms, atidarome plačiai duris sveikimui, o kai reikia, leidžiame gydytojui dirbti savo darbą. Žinoma, tai vyksta nesąmoningai. Bet vyksta.
 

Jeigu nori pasijusti sveikas – mąstyk taip, lyg būtum sveikas


Rytų išmintis tvirtina: jei nori pasijusti laimingas – elkis taip, lyg laimingas jau būtum, jeigu nori pasijusti sveikas – mąstyk taip, lyg būtum sveikas.
Ta pati Rytų medicina kaip vieną iš vaistų siūlo vadinamąją vidinę šypseną, kurią galima… susikurti. Pamėginkime truputį patempti į šonus lūpų ir akių kampučius, tada juos pakelkime aukštyn, o tuomet... dažniausiai nejučiom pradedama šypsotis.
Norint atsikratyti prastos savijautos ar ligos, neužtenka profesionalios medikų pagalbos, tobulėjančios aparatūros, farmacinių preparatų. Pirmiausia būtina mąstyti apie save kaip apie sveiką žmogų.
 

Pakeitę mąstymą, sveiksta net sunkiausi ligoniai


Psichosomatinių ligų atsiradimui įtakos turi nervų sistema. Širdis, skrandis, žarnynas ir kiti organai neretai „sustreikuoja“ dėl to, kad nevaldome savo emocijų, kad jos valdo mus. Toks žinojimas teikia vilties – teigiamomis emocijomis, pozityviomis nuostatomis galime palengvinti daugelio lėtinių ligų eigą ir, žinoma, simptomatiką. Savaime suprantama, kad, ilgus metus alinus organizmą negatyviomis psichologinėmis programomis, nedera tikėtis skubaus ir ilgalaikio sveikatos pagerėjimo, vos ištarus, kad gali būti sveikas. Tačiau yra daugybė pavyzdžių, kad, pakeitę mąstymą, sveiksta sunkiausi ligoniai.
Prahos mokslininkų maždaug prieš šimtą metų (antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) atlikti eksperimentai įrodė, kad stiprios negatyvios emocijos gali tapti naujų ligų priežastimi. O juk ligonį dažnai kankina nerimas, įtampa dėl nežinomybės. Streso sąsajos su ligomis nėra abstraktybė. Liga savaime provokuoja naują stresą. Taip susidaro užburtas ratas, kuris trukdo gydymo procesui. Tai patvirtina šiuolaikiniai tyrimai.


 

Kabantis varveklis ne visuomet nukrinta ant galvos


Žinoma, mūsų sveikatą lemia daug veiksnių. Vis dėlto sąmoningas sveikatos ignoravimas ar sąmoningas pasirinkimas būti sveikam aiškiai koreguoja ir ligų prevencijos, ir sveikimo galimybes.
Sirgimas, sunkus sveikimas aiškinamas daugybe objektyvių priežasčių: genetiniu polinkiu (paveldėjimu), sutrikusia kažkurio organo veikla, aplinkos tarša, neekologišku maistu ir kt. Tikrai taip. Tačiau juk nuo kiekvieno asmeninio apsisprendimo priklauso, ar gulėsim ant sofos su televizoriaus pulteliu ir zulinsim savo smegenis mintimis apie neišvengiamas ligas, ar pradėsim realiai rūpintis sveikesne gyvensena. Atsiradus sveikatos problemoms, galima užsimerkti, sukišti galvas lyg stručiui į smėlį, o galima ieškoti sprendimų – gydytojų, vaistų, gyvensenos permainų.
Yra toks liaudiškas pasakymas, kad visos ligos – nuo nervų. Kuo daugiau pasiekia medicinos mokslai, tuo akivaizdžiau darosi – nervų sistemos būklės įtakos mūsų sveikatai pervertinti tiesiog neįmanoma.
Taip, paveldėjimas, įvairūs nepalankūs aplinkos veiksniai turi didelę reikšmę. Bet juk tai – kaip varveklis. Jis kabo – grėsmė yra. Tačiau nebūtinai nukris ant pakaušio. Identiškų dvynių tyrimų duomenys rodo, kad pasitaiko atvejų, kai tos pačios genetinės struktūros asmenų sveikata skiriasi. O ką kalbėti apie visus kitus?
 

Į pozityvias permainas orientuota vaizduotė daro stebuklus


Išmesti iš galvos mintis apie simptomus ir pačiam imti kurti savo sveikatą sunku. Sunku, nes sukelia nepatogumų. Nes reikia pasivarginti – kitaip maitintis, kitaip judėti, kitaip miegoti, kitaip mąstyti. Bet verta!
Juolab kad, nesant aktyvaus paciento dalyvavimo gydymo procese, apribojamos medikų galimybės, – akcentuoja amerikiečių gydytojai K. ir S. Saimontonai savo knygoje „Grįžimas prie sveikatos“.
Saimontonų vizualizacijos metodikos taikymas praktikoje parodė, kad psichologinis nusiteikimas, į pozityvias permainas orientuota vaizduotė tiesiog daro stebuklus. Vizualizacija padeda neigiamas emocines programas pasąmonėje keisti pozityviomis – suvokimu, kad pagal savo prigimtį turėtume būti sveiki, energingi, jaunatviški.
Daugelis esame patyrę vizualizacijos efektyvumą. Kam nėra buvę, kad taip nori kokio nors daikto, kad „tiesiog akyse stovi, miegi ir matai“, o žiūrėk – ėmei ir įsigijai? Tai ir yra vizualizacija – vidinis, pasąmonės signalas veikti, ieškoti, pastebėti. Tik gaila, susirgę apie tai dažnai pamirštame.
Tai nuolat vyksta sociumo erdvėje. Kodėl mūsų kūnas turėtų nepaklusti dėsniams? Jeigu įvykius pritraukia mintys, kodėl kūnas galėtų nerezonuoti su pasąmonės srautais?
 

Ką pasėsi tą ir pjausi. Ir jokios mistikos


Kai tvirtinama, kad mintys materializuojasi, nederėtų ieškoti metafizinių pasireiškimų – į mintis reaguoja mūsų kūnas: imuninė, endokrininė sistemos. Kinta neurohumoralinė reguliacija, kraujagyslių būklė ir įvairių organų funkcinė veikla. Bijai, kad sirgsi, kad nepasveiksi, ar esi įsitikinęs, kad viskas bus gerai? Nuostatos materializuojasi, skatina arba nuleisti rankas ir laukti pablogėjimo arba gydytis. Ko norėsi – tą ir turėsi, kaip sako liaudis, arba – ką pasėsi, tą ir pjausi. Rezonanso dėsniai veikia nuolat. Ir veikia ne neapčiuopiamai, o fizinę sveikatą. Veikia kūno parametrus, kuriuos galima fiksuoti aparatūra.
Psichoterapeutas A. Danilinas sako, kad nutraukti užburtą stresų – ligų – stresų ratą gali padėti pats prieinamiausias būdas: nusišypsokit savo kūnui, įsivaizduokit jį kupiną jėgų, tiesiog pasvajokit apie jį. Ir čia nėra jokios mistikos – suveikia elementariausi refleksai (kaip seilių išsiskyrimas pagalvojus apie citriną).
Tad galima daryti išvadą, kad visa tai, ką mes galvojame, kuo tikime, be jokios abejonės, veikia mūsų organizmą. Todėl, pasak K. ir S. Saimontonų, būtina mokytis efektyviai panaudoti vaizduotės galią, nes mintys, kaip natūralus organizmo gynybinis mechanizmas, padeda sveikti.
Medicinos pažanga leidžia išgydyti ligą. Bet mūsų mintys gydymą nuolat koreguoja. Svajonės, nusiteikimas, tikėjimas nėra vien psichologinės, emocinės sąvokos. Mūsų sveikata yra susijusi su mūsų mintimis, o savijauta ir net išvaizda atspindi jas.
Tad kodėl gi dienos nepradėjus šviesiomis mintimis, viltimi, jog šiandien prasideda naujas mano gyvenimas. Šiandien viską pradedu iš naujo – saugoti sveikatą ir būti sveikas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai