){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Reikia pratintis norėti gerai jaustis, norėti sveikti ir būti sveikam. Sveiko žmogaus, gyvenančio visavertį gyvenimą, siekiamybė, tikslas yra tobula sveikata. Tik tuomet įsitraukia visos organizmo apsauginės galios, mobilizuojama savireguliacija.
Nusiteikę būti sveiki, mes sutinkame tokie būti. O tai yra labai daug. Mes uždegame žalią šviesą organizmo savireguliacijos sistemoms, atidarome plačiai duris sveikimui, o kai reikia, leidžiame gydytojui dirbti savo darbą. Žinoma, tai vyksta nesąmoningai. Bet vyksta.
Rytų išmintis tvirtina: jei nori pasijusti laimingas – elkis taip, lyg laimingas jau būtum, jeigu nori pasijusti sveikas – mąstyk taip, lyg būtum sveikas.
Ta pati Rytų medicina kaip vieną iš vaistų siūlo vadinamąją vidinę šypseną, kurią galima… susikurti. Pamėginkime truputį patempti į šonus lūpų ir akių kampučius, tada juos pakelkime aukštyn, o tuomet... dažniausiai nejučiom pradedama šypsotis.
Norint atsikratyti prastos savijautos ar ligos, neužtenka profesionalios medikų pagalbos, tobulėjančios aparatūros, farmacinių preparatų. Pirmiausia būtina mąstyti apie save kaip apie sveiką žmogų.
Psichosomatinių ligų atsiradimui įtakos turi nervų sistema. Širdis, skrandis, žarnynas ir kiti organai neretai „sustreikuoja“ dėl to, kad nevaldome savo emocijų, kad jos valdo mus. Toks žinojimas teikia vilties – teigiamomis emocijomis, pozityviomis nuostatomis galime palengvinti daugelio lėtinių ligų eigą ir, žinoma, simptomatiką. Savaime suprantama, kad, ilgus metus alinus organizmą negatyviomis psichologinėmis programomis, nedera tikėtis skubaus ir ilgalaikio sveikatos pagerėjimo, vos ištarus, kad gali būti sveikas. Tačiau yra daugybė pavyzdžių, kad, pakeitę mąstymą, sveiksta sunkiausi ligoniai.
Prahos mokslininkų maždaug prieš šimtą metų (antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) atlikti eksperimentai įrodė, kad stiprios negatyvios emocijos gali tapti naujų ligų priežastimi. O juk ligonį dažnai kankina nerimas, įtampa dėl nežinomybės. Streso sąsajos su ligomis nėra abstraktybė. Liga savaime provokuoja naują stresą. Taip susidaro užburtas ratas, kuris trukdo gydymo procesui. Tai patvirtina šiuolaikiniai tyrimai.
Žinoma, mūsų sveikatą lemia daug veiksnių. Vis dėlto sąmoningas sveikatos ignoravimas ar sąmoningas pasirinkimas būti sveikam aiškiai koreguoja ir ligų prevencijos, ir sveikimo galimybes.
Sirgimas, sunkus sveikimas aiškinamas daugybe objektyvių priežasčių: genetiniu polinkiu (paveldėjimu), sutrikusia kažkurio organo veikla, aplinkos tarša, neekologišku maistu ir kt. Tikrai taip. Tačiau juk nuo kiekvieno asmeninio apsisprendimo priklauso, ar gulėsim ant sofos su televizoriaus pulteliu ir zulinsim savo smegenis mintimis apie neišvengiamas ligas, ar pradėsim realiai rūpintis sveikesne gyvensena. Atsiradus sveikatos problemoms, galima užsimerkti, sukišti galvas lyg stručiui į smėlį, o galima ieškoti sprendimų – gydytojų, vaistų, gyvensenos permainų.
Yra toks liaudiškas pasakymas, kad visos ligos – nuo nervų. Kuo daugiau pasiekia medicinos mokslai, tuo akivaizdžiau darosi – nervų sistemos būklės įtakos mūsų sveikatai pervertinti tiesiog neįmanoma.
Taip, paveldėjimas, įvairūs nepalankūs aplinkos veiksniai turi didelę reikšmę. Bet juk tai – kaip varveklis. Jis kabo – grėsmė yra. Tačiau nebūtinai nukris ant pakaušio. Identiškų dvynių tyrimų duomenys rodo, kad pasitaiko atvejų, kai tos pačios genetinės struktūros asmenų sveikata skiriasi. O ką kalbėti apie visus kitus?
Išmesti iš galvos mintis apie simptomus ir pačiam imti kurti savo sveikatą sunku. Sunku, nes sukelia nepatogumų. Nes reikia pasivarginti – kitaip maitintis, kitaip judėti, kitaip miegoti, kitaip mąstyti. Bet verta!
Juolab kad, nesant aktyvaus paciento dalyvavimo gydymo procese, apribojamos medikų galimybės, – akcentuoja amerikiečių gydytojai K. ir S. Saimontonai savo knygoje „Grįžimas prie sveikatos“.
Saimontonų vizualizacijos metodikos taikymas praktikoje parodė, kad psichologinis nusiteikimas, į pozityvias permainas orientuota vaizduotė tiesiog daro stebuklus. Vizualizacija padeda neigiamas emocines programas pasąmonėje keisti pozityviomis – suvokimu, kad pagal savo prigimtį turėtume būti sveiki, energingi, jaunatviški.
Daugelis esame patyrę vizualizacijos efektyvumą. Kam nėra buvę, kad taip nori kokio nors daikto, kad „tiesiog akyse stovi, miegi ir matai“, o žiūrėk – ėmei ir įsigijai? Tai ir yra vizualizacija – vidinis, pasąmonės signalas veikti, ieškoti, pastebėti. Tik gaila, susirgę apie tai dažnai pamirštame.
Tai nuolat vyksta sociumo erdvėje. Kodėl mūsų kūnas turėtų nepaklusti dėsniams? Jeigu įvykius pritraukia mintys, kodėl kūnas galėtų nerezonuoti su pasąmonės srautais?
Kai tvirtinama, kad mintys materializuojasi, nederėtų ieškoti metafizinių pasireiškimų – į mintis reaguoja mūsų kūnas: imuninė, endokrininė sistemos. Kinta neurohumoralinė reguliacija, kraujagyslių būklė ir įvairių organų funkcinė veikla. Bijai, kad sirgsi, kad nepasveiksi, ar esi įsitikinęs, kad viskas bus gerai? Nuostatos materializuojasi, skatina arba nuleisti rankas ir laukti pablogėjimo arba gydytis. Ko norėsi – tą ir turėsi, kaip sako liaudis, arba – ką pasėsi, tą ir pjausi. Rezonanso dėsniai veikia nuolat. Ir veikia ne neapčiuopiamai, o fizinę sveikatą. Veikia kūno parametrus, kuriuos galima fiksuoti aparatūra.
Psichoterapeutas A. Danilinas sako, kad nutraukti užburtą stresų – ligų – stresų ratą gali padėti pats prieinamiausias būdas: nusišypsokit savo kūnui, įsivaizduokit jį kupiną jėgų, tiesiog pasvajokit apie jį. Ir čia nėra jokios mistikos – suveikia elementariausi refleksai (kaip seilių išsiskyrimas pagalvojus apie citriną).
Tad galima daryti išvadą, kad visa tai, ką mes galvojame, kuo tikime, be jokios abejonės, veikia mūsų organizmą. Todėl, pasak K. ir S. Saimontonų, būtina mokytis efektyviai panaudoti vaizduotės galią, nes mintys, kaip natūralus organizmo gynybinis mechanizmas, padeda sveikti.
Medicinos pažanga leidžia išgydyti ligą. Bet mūsų mintys gydymą nuolat koreguoja. Svajonės, nusiteikimas, tikėjimas nėra vien psichologinės, emocinės sąvokos. Mūsų sveikata yra susijusi su mūsų mintimis, o savijauta ir net išvaizda atspindi jas.
Tad kodėl gi dienos nepradėjus šviesiomis mintimis, viltimi, jog šiandien prasideda naujas mano gyvenimas. Šiandien viską pradedu iš naujo – saugoti sveikatą ir būti sveikas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę