){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norma ar patologija?
PMS žinomas nuo seno. Dar Hipokratas jį aprašė kaip priešmenstruacinę būseną, kai moteriai gali kilti minčių apie savižudybę ir kitų sunkių emocinių ir fiziologinių simptomų. Tiesa, anksčiau PMS nebuvo skiriama daug dėmesio, veikiausia dėl to, kad šis sindromas susijęs su mėnesinėmis, t.y. normaliais natūraliais fiziologiniais pokyčiais moters organizme. Todėl ir PMS keliami negalavimai buvo laikomi norma, o ne patologija, ir juos reikėjo tiesiog iškentėti. Tik 1931 m. Robert Frank įvedė terminą „priešmenstruacinė įtampa“. Dar maždaug po dvidešimties metų Katarina Dalton apibendrino duomenis ir pavadino problemą „priešmenstruaciniu sindromu“.
Taigi šiuo metu požiūris į PMS visiškai kitoks. Be abejo, jeigu jo simptomai nedaro įtakos moters gyvenimo kokybei, į medikus kreiptis nereikia. Tačiau jeigu PMS trukdo dirbti ir gyventi, susitaikyti su tuo nereikėtų, juolab kad padėti galima.
Klasifikacija pagal simptomus
Anot gydytojos, specialios PMS simptomų klasifikacijos nėra, o dažniausi jų – pilvo, galvos skausmas, krūtų jautrumas ir pabrinkimas, padidėjęs kūno svoris, pykinimas, galūnių patinimas, nemiga, seksualiniai ir apetito pokyčiai, depresija, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs jautrumas, vienišumo jausmas. Medikai išskiria PMS ir sunkų PMS. Manoma, kad sunkus PMS kamuoja apie 8 proc. moterų. Jo metu moterį kankina ne 1–2, o daugiau minėtų simptomų: ji išgyvena gilią depresiją, smarkų nuotaikų svyravimą, vargina labai skausmingos mėnesinės ir kt.
Priežastis – hormonai
Nuo ko priklauso PMS sunkumas? Anot gydytojos, tai lemia labai daug dalykų. Tačiau nustatyta, kad labiau PMS vargina tas moteris, kurių nervų sistema labilesnė, todėl jos į ciklinius hormoninius organizmo pokyčius reaguoja jautriau. Manoma, kad hormono progesterono, kiaušidžių gaminamo iš karto po ovuliacijos, aktyvumas gali daryti įtaką PMS atsiradimui ir simptomų sunkumui. Be to, didelę įtaką daro įtampa, stresai.
Tiesioginio ryšio tarp PMS ir paveldimumo nėra. Kita vertus, polinkį sirgti tam tikromis ligomis gauname iš tėvų. Tad jeigu mamą kamavo skausmingos mėnesinės, kurios, beje, yra vienas iš PMS simptomų, tikimybė, kad tos pačios bėdos vargins ir dukrą, išlieka.
Labiau vargina jaunesnes
Ar moters amžius turi ryšį su PMS: galbūt jaunesniems pasireiškia rečiau, o metams bėgant sindromo kamuojamų moterų skaičius didėja? Anot gydytojos, priešingai, labiau PMS skundžiasi jaunesnio amžiaus moterys (20–35 metų), beje, joms ir sulaukus menopauzės šie simptomai gali pasunkėti. Kita vertus, teigiamos įtakos PMS gali turėti nėštumas, gimdymas, žindymas, gyvenimo būdas. „Praktika rodo, kad daugeliui moterų po gimdymo PMS simptomai sušvelnėja arba net visiškai išnyksta. Tai aiškinama nėštumo metu moters organizme vyksiančiais hormoniniais pokyčiais“, – pažymi D.Keršulytė.
Ar metams bėgant PMS gali sunkėti? Anot gydytojos, kadangi metams bėgant keičiasi hormoninis fonas, o ir nervų sistema gali tapti labilesnė, tad ir PMS simptomai gali paaštrėti.
Dvi savaitės išbrauktos iš gyvenimo
Kiek laiko gali tęstis PMS sukeltos kančios? Vienos moterys teigia, kad prieš prasidedant mėnesinėms simptomai trunka 5–6 dienas, kitos – net 14 dienų.
Kaip jau minėjome, vienos moterys juos pakelia ramiai, kitos – labai audringai, tačiau visais atvejais šie simptomai prasideda 5–14 dieną iki mėnesinių ir baigiasi joms prasidėjus arba pasibaigus. Todėl PMS diagnozuoti nėra sunku, tai gali pastebėti ir pati moteris, tereikia keletą mėnesių vesti dienyną. Tuomet paaiškės, kad kūno svorio padidėjimas, krūtų jautrumas, nuotaikų svyravimai ir kiti simptomai kartojasi cikliškai.
„PMS diagnostika nėra sudėtinga – užtenka apklausti pacientę. Paprastai prasidėjus mėnesinėms simptomai susilpnėja, o joms pasibaigus visai išnyksta. Su kitomis ligomis PMS supainioti neįmanoma. Jeigu negalavimai kamuoja moterį ir po mėnesinių, vadinasi, tai nėra PMS. Tuomet reikėtų ieškoti kitų rimtų hormoninių sutrikimų priežasčių“, – aiškina gydytoja.
PMS ir ligos
Ligos PMS įtakos praktiškai neturi, galbūt išskyrus skydliaukės patologijas. Pastebėta, kad sergančiąsias skydliaukės ligomis labiau vargina ir PMS, tačiau nebūtinai
PMS ir maistas
Prieš PMS rekomenduojamas lengvas neriebus maistas. Nemažai moterų skundžiasi, kad prieš mėnesines priauga kone porą kilogramų, o tokį svorio padidėjimą kaip tik ir lemia organizme susikaupę skysčiai. Tad valgydamos aštriai, sūriai, vartodamos daug prieskonių, druskos, gerdamos stiprią kavą ar labai koncentruotą arbatą, dar labiau skatinsime skysčių kaupimąsi, neišvengsime tinimo.
Kaip sau padėti?
Kaip palengvinti PMS? Ar visoms moterims tinka tie patys būdai? „Kai minėjau, didelę įtaką daro stresas, įtampa, nuovargis. Todėl PMS gali pasireikšti tam tikrais gyvenimo tarpsniais ir nebūtinai varginti nuolat. Būtent streso hormonai provokuoja hormono prolaktino, kuris, manoma, ir kelia PMS simptomus, išsiskyrimą. Neseniai teko dalyvauti pasauliniame ginekologinės endokrinologijos kongrese Florencijoje (Italija) ir klausyti garsaus profesoriaus Wolfgang Wuttke (Vokietija) paskaitos, kurioje jis pažymėjo, kad pirmaeiliu preparatu išlieka tikrasis skaistminys, nes įrodyta, kad šis augalas tiesiogiai mažina prolaktino kiekį ir taip padeda organizmui. Tačiau reikia nepamiršti, kad, norint pasiekti efektą, preparato reikia vartoti ne mažiau nei 6 mėnesius“, – teigia ginekologė. Esant sunkiam PMS, skiriama kontraceptikų, kai kartu diagnozuojama depresija, – antidepresantų.
Ar įmanoma PMS profilaktika – juk mėnesinės būna kiekvieną mėnesį? Anot gydytojos, simptomams palengvinti padės gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, sportas, psichologinės treniruotės.
„Jei PMS ne epizodinis ir ne susijęs su tam tikrais išgyvenimais, o vargina moterį nuolat, vien su piliule neapsieisime. Iš moters reikalaujame didelio darbo: sureguliuoti mitybą, atsisakyti alkoholio, būtinai sportuoti“, – pabrėžia D.Keršulytė.
Naujausi mokslo tyrimai
Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad PMS simptomus sukelia ir jų stiprumą lemia hormonas alopregnanolonas (praneša meddaily.ru). Šis hormonas išsiskiria po ovuliacijos, per nėštumą ir esant menstruacinio ciklo pokyčiams.
Dauguma moterų jautriau reaguoja į alopregnanoloną iš karto po menstruacijų, o iki jų – mažiau, todėl tokios moterys nesiskundžia ir dėl PMS. Užtat moterys, kurios jautriau reaguoja į šį hormoną prieš menstruacijas, labiau kenčia ir nuo PMS. Tai paaiškėjo po eksperimento, kurio dalyvėms leido hormono tokiomis dozėmis, kokios įprastai būna nėščiųjų kraujyje.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę