){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl A lygio laboratorija?
Atidarius laboratorijos duris, į ją nepatenka gūsis – speciali sistema neleidžia aplinkos orui skverbtis į vidų. Laboratorijoje nėra didelių langų, kad saulės spinduliai nepažeistų lytinių ląstelių ir embrionų. Jos patalpos valomos priemonėmis, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir kvapiųjų medžiagų. Jos sienų negalima dažyti, klijuoti keraminėmis plytelėmis, kad neprikibtų menkiausių dalelių. Būtina speciali laminuota danga. Laboratorijoje dirbantys specialistai vilki specialius antistatinius kombinezonus. Laboratorijoje palaikoma nuolatinė ne že-mesnė nei 25°C oro temperatūra.
Kam reikia tokio atsargumo?
„Įrodyta, kad embrionų kokybei įtakos turi net laboratorijos aplinka. Ji turi būti beveik sterili”, – tikino Baltijos ir Amerikos klinikos IVF laboratorijos gydytoja dr. Živilė Gudlevičienė. Prieš trejus metus ji kartu su šios klinikos gydytoja akušere-ginekologe Odeta Gabrėnaite- Kazlauskiene stažavosi Birmingamo (Jungtinė Karalystė) Moterų sveikatos klinikos IVF laboratorijoje. Vilnietės įsitikino, kad gerų rezultatų galima pasiekti, kai laikomasi tam tikrų mikroaplinkos reikalavimų. Pasirodo, net oro temperatūros svyravimai laboratorijoje gali turėti įtakos pagalbiniam apvaisinimui. Temperatūrai sumažėjus 1°C, gali būti pažeista kiaušialąstės struktūra, dėl to lėtėja embrionų dalijimasis. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad į laboratorijos oro vėdinimo sistemą ir inkubatorių vietoj įprastų filtrų įdėjus šiuolaikinius, nėštumų dažnis padidėja nuo 30 iki 52 proc.
Gydymas priklauso nuo priežasties
Klinikos Moters sveikatos centro vadovas gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius teigė, kad šalyje dėl nevaisingumo kenčia maždaug penktadalis porų. Jis priminė, kad jei per metus nevengdama nėštumo ir reguliarius lytinius santykius turinti pora nesusilaukia palikuonio, ji turėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Tiek laukti neturėtų vyresnė nei 35-erių. Jei ji nepastojo per 6 mėn., būtina ieškoti priežasties. Šiuo metu Baltijos ir Amerikos klinikoje yra visos galimybės ją nustatyti ir veiksmingai gydyti.
Gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes. Tai – ovuliacijos indukcija, intrauterinė inseminacija ir pagalbinis apvaisinimas.
Lengviausiais nevaisingumo atvejais kartais pakanka vaistais skatinti kiaušidžių veiklą ir kiaušinėlių išsiskyrimą bei tinkamu laiku suplanuoti lytinius santykius.
Daliai porų tokio gydymo nepakanka. Nustačius, kad sperma yra nepakankamos kokybės, kai kuriais atvejais taikoma intrauterinė inseminacija (IUI) – specialiai paruošta sperma prieš ovuliaciją įterpiama į gimdą. Dar kitais atvejais yra taikomi sudėtingesni pagalbinio apvaisinimo būdai, pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).
Kai spermatozoidų yra nedaug ir jie nėra judrūs, taikoma intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – spermatozoidas įterpiamas tiesiai į kiaušialąstę.
Atidėlioti – tai mažinti sėkmės tikimybę
Gydytojas R.Gricius nepatarė šeimos planavimo atidėti vėlesniam laikui. Daug moterų, siekiančių karjeros, apie vaikus ima svajoti sulaukusios beveik 40 metų. Tačiau biologinis laikrodis moterims tiksi greičiau nei vyrams. Nors nuo 18 metų tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas mažėja, moterys yra labiau pažeidžiamos. Nuo 35-erių dėl biologinių priežasčių tikimybė pastoti joms smarkiai mažėja.
Kai poros kreipiasi į vaisingumo specialistus, dažniausiai jos būna aplankiusios ne vieną akušerį-ginekologą ir uždelsusios ne vienerius metus. „Kuo ilgesnis nevaisingumo periodas, tuo prastesni gydymo rezultatai”, – sakė gydytojas R.Gricius. Visame pasaulyje moterims nuo 38 metų siūloma taikyti apvaisinimą mėgintuvėlyje – tai didžiausia tikimybė jai pastoti.
Baltijos ir Amerikos klinikoje, kol kas vienintelėje šalyje, pacientei, susidūrusiai su nevaisingumo problema, siūlomas visas paslaugų paketas – nuo kvalifikuoto specialisto konsultacijos iki gimusio kūdikio priežiūros. Moteris nėštumo metu bus prižiūrima ginekologo, jai bus atlikti visi reikiami tyrimai, ji galės gimdyti jaukioje, šiuolaikiškoje aplinkoje.
****
Pirmąją IVF procedūrą Baltijos ir Amerikos klinikoje 2007-ųjų kovo 3-iąją atliko gydytoja akušerė ginekologė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė ir IVF laboratorijos gydytoja dr. Živilė Gudlevičienė.
Vidutinis pastojimo dažnis po IVF procedūros šioje klinikoje siekia 36–39 proc. Pasitaiko atvejų, kai sėkmė lydi 50–60 proc.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę