){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Klausimai
1.Krūtų savityra – svarbi norint anksti aptikti krūties vėžį. Kada ją reikiaatlikti?
2.Krūties vėžio rizika didėja senstant. Kada rekomenduojama atlikti mamogramas?
3.Kas iš toliau išvardintų veiksnių mažina krūties vėžio riziką moterims, kurių artimos giminaitės sirgo šia liga?
4. Vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu
5. Kuris teiginys yra KLAIDINGAS?
Didžioji dalis krūtyje aptinkamų sukietėjimų – gerybiniai.
Moterys, kurių krūtys mažesnės, rečiau serga krūtiesvėžiu.
6.Kuris teiginys TEISINGAS?
Norint sumažinti krūties vėžio riziką, reikia gauti pakankamai vitamino D.
7. Liemenėlės dėvėjimas padidina krūties vėžio riziką
8. Sukurta vakcina, sauganti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo krūties vėžio
Klaidinga
Atsakymai
Teisingas atsakymas „d“. Krūtis reikia tikrintis kiekvieną mėnesį, patartina pradėti kuo anksčiau, pvz., nuo 20 metų amžiaus. Nuolat tikrindamos savo krūtis, išmoksite pastebėti pakitimus. Geriausia tai daryti praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, kadangi tuo metu krūties audinys nėra skausmingas. Jei menstruacijų nebėra, geriausia tikrintis bet kurią tą pačią kiekvieno mėnesio dieną. Pirmiausia apžiūrėkite krūtis veidrodyje nuleidusi rankas, uždėjusi rankas ant klubų ir laikydama rankas už galvos. Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė krūtų forma, spalva, ar neatsirado naujų įdubimų, iškilimų, ar nepadidėjo odos raukšlėtumas, ar spenelis neįtrauktas, ar nėra iš jo išskyrų, ar, keliant rankas aukštyn, abi krūtys pakyla vienodai. Po to čiuopkite krūties audinį trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis, judėdamos menama spirale nuo spenelio ir palaipsniui nuo jo toldamos. Pradžios čiuopkite paviršiuje esančius audinius, po to – gilesnius. Tyrimo pabaigoje paspauskite spenelius ir atkreipkite dėmesį, ar neatsirado išskyrų. Krūtis čiuopkite ir atsigulusi ant nugaros, geriausia tai daryti pasidėjus po mentimis pagalvėlę. Nepamirškite užrašyti, ką apčiuopėte. Nesutrikite pastebėjusios, kad audinys gruoblėtas. Palaipsniui išmoksite atskirti normalų audinio gruoblėtumą nuo naujai atsiradusių pakitimų.
Teisingas atsakymas „b“. Mamografija – tai vaizdinis rentgeninis krūtų ligų tyrimas, kuriuo galima aptikti krūties navikus nuo 2 mm dydžio. Mamogramas rekomenduojama atlikti nuo 40 metų amžiaus, pirmoje menstruacinio ciklo pusėje. Jaunesnių moterų krūtų liaukinis audinys yra tankesnis, riebalinio audinio yra mažiau, todėl mamografija nėra informatyvi. Joms tikslinga atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą. Rizika sirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 45 metų amžiaus. Krūties vėžio programos mamografinė patikra Lietuvoje nemokamai atliekama moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kokybiškai atliekami mamografiniai tyrimai mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti 35 proc.
Teisingas atsakymas „a“. Žindymas, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, gali smarkiai sumažinti krūties vėžio riziką moterims, kurių šeimose buvę krūties vėžio atvejų. Tyrėjų duomenimis, žindančioms rizika sumažėja daugiau nei perpus, palyginti su tomis, kurios kūdikio nežindė. Manoma, kad tai susiję su tam tikrais krūtų uždegimo procesais netrukus po gimdymo (nežindant kūdikio). Žindymas padeda išvengti šio neigiamo veiksnio. Deja, mokslininkų išvadose pateikiama, kad moterims, kurioms nėra šeiminės krūties vėžio anamnezės, žindymas didesnės įtakos rizikai sirgti šia liga neturi. Tuo tarpu ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas, ankstyva menstruacinio ciklo pradžia ir alkoholio vartojimas susiję su krūties vėžio rizikos padidėjimu, šie veiksniai įtraukti į krūties vėžio rizikos veiksnių sąrašą. Alkoholis labiausiai didina nuo hormonų priklausomo vėžio riziką ir, beje, tyrimais nustatyta, kad nutukusioms ir pomenopauzinio amžiaus moterims alkoholis ligos riziką didina labiau nei jaunesnėms ir nenutukusioms. Alkoholio vartojimas (3–4 porcijos per savaitę) didina krūties vėžio recidyvo („sugrįžimo“) riziką.
Teisingas atsakymas „a“. Nors tai reta onkologinė vyrų liga, vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu. Lietuvoje šiuo vėžiu serga 3,6–4,9 vyrai iš milijono. Nustatyta, kad vyrai dažniausiai serga krūties vėžiu, sulaukę vyresnio amžiaus – 60–65 metų. Vyrų krūtis turi nedaug liaukinio audinio, todėl dažniausiai navikas pažeidžia spenelio sritį. Dažniausiai pasitaikantis ligos simptomas vyrams – mažas ir kietas guzelis krūties audinyje, gali pakisti spenelio odos spalva, odos tekstūra arba pati spenelio forma. Genetiniai veiksniai ir kepenų ligos, alkoholio vartojimas vyrams padidina riziką sirgti krūties vėžiu.
Teisingas atsakymas „c“. Krūties dydis nėra susijęs su rizika sirgti krūties vėžiu. Be abejo, stambesnes krūtis tiek apčiuopos būdu, tiek radiologiniais tyrimo metodais ištirti sudėtingiau, didesnė klaidingai neigiamo rezultato tikimybė, sunkiau aptikti labai smulkius pakitimus. Tačiau tam ir patariama tirtis nuolat, kad pakitimai būtų aptikti iškart, kai tai bus įmanoma. Krūtų implantai neturi jokios įtakos sergamumui šia liga. Implantas nepadidina krūties audinio kiekio ir onkologiniu požiūriu yra visiškai saugus. Nors pripažįstama, kad, esant didesniems krūtų implantams, krūtis ištirti gali būti kiek sunkiau.
Teisingas atsakymas „d“. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad lytinio brendimo metu mergaitėms valgant daug riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, grietinėlės pagrindu pagamintų ledų, bulvių traškučių ir pan., greitai besiformuojančiame krūtų audinyje vyksta pakitimai, panašūs į uždegimą, tai ir padidina krūtų vėžio išsivystymo riziką. Mokslininkai intensyviai įvairiais aspektais tiria vitamino D įtaką krūties vėžiui. Pasirodo, šis vitaminas itin svarbus krūties vėžio prevencijai, o sergančioms, išvengus šio vitamino stokos, gerėja pagrindinio gydymo rezultatai. Vyresniame amžiuje net ilgalaikis buvimas saulėje neužtikrina pakankamo vitamino D kiekio gamybos, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Beje, vitaminas D vyresnio amžiaus moterims svarbus ir osteoporozės profilaktikai.
Nėštumo nutraukimas – tai milžiniškas hormonų pokytis moters organizmui, paveikiantis ir procesus krūtyse. Ilgą laiką onkologai ir ginekologai diskutavo šiuo klausimu, 2003 metais nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio ryšys buvo paneigtas, tačiau, remdamasi naujausių tyrimų duomenimis, Aborto ir krūties vėžio koalicija teigia, kad ryšys yra, nėštumo nutraukimas kartu su kitais rizikos veiksniais padidina krūties vėžio riziką nuo 20 iki 50 procentų.
Teisingas atsakymas „b“. Mitas apie tai, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas didina krūties vėžio riziką, gana gajus, tačiau mokslinių tyrimų, kurie galėtų tai patvirtinti, nėra. Šios teorijos šalininkai teigia, kad 24 valandas per parą dėvint liemenėlę, ypač su metaliniais lankeliais, sutrikdoma smulkiųjų limfinių takų veikla ir normalus krūties audinių drenažas. Tuo aiškina ir didesnį išsivysčiusių šalių moterų sergamumą šia liga, palyginti su neišsivysčiusių šalių. Bet mokslinio patvirtinimo šiai teorijai nėra. Teorijos priešininkai tikina, kad sergamumo skirtumas tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių labiau susijęs su mitybos ypatumais. Kad ir kaip būtų, visą parą liemenėlės dėvėti nereikėtų, einant miegoti, šį moterišką aksesuarą reikėtų nusiimti.
Teisingas atsakymas „c“. Iš tikrųjų JAV mokslininkai jau kurį laiką kuria vakciną, kuri padėtų išvengti krūties vėžio. Vakcina sukurta, taikant pelytėms, gauti įspūdingi rezultatai. Nė viena skiepyta pelytė vėžiu nesusirgo, o kontrolinės grupės gyvūnėliams vėžinis procesas vystėsi. „Jeigu vakcina žmogui pasižymės tokiu pačiu poveikiu, netrukus galėsime kovoti su šia baisia liga panašiai, kaip kovojame su vaikiškomis ligomis,“ – sako tyrėjai. Tačiau šis tyrimas vis dar yra mažos apimties, o tiriamo vaisto saugumas ir efektyvumas dar turi būti įvertintas tyrimais su žmonėmis.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę