){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausia, norint išvengti alerginių ligų - laikytis mitybos režimo. Nors ir labai būsimajai mamai norėtųsi suvalgyti obuolių, citrusinių vaisių, saldumynų - ji turi atsisakyti jų vaiko labui. Netgi obuolys gali sukelti alergines ligas - jeigu kūdikis gims įsijautrinęs, užteks kelių obuolių sulčių lašų, kad jį išbertų. Minėtus produktus reikia vartoti saikingai, po truputį. Gydytojos nuomone, valgant po nedaug, produktas neturėtų pakenkti: organizmas spėja jį pašalinti. Po labai nedaug galima valgyti ir šokolado, riešutų, chalvos, citrusinių vaisių.
Rekomenduojama nėščiosioms nepiktnaudžiauti ir pienu: vaisius gali įsijautrinti pieno baltymui, ir vėliau kūdikį maitinant pienu, gali išberti. Kad netrūktų kalcio, neretai nėščiosioms patariama gerti daug pieno, todėl būsimos mamos ir stengiasi kuo daugiau valgyti pieniškų produktų. Toks įjautrintas kūdikis gali būti alergiškas ne tik svetimam karvės, bet ir mamos pienui. Pirmaisiais kūdikystės mėnesiais bene dažniausiai ir išberia nuo pieno.
Būsimai mamai svarbu atminti, kad tiek jos pačios, tiek kūdikio sveikatos šaltinis - natūralūs produktai be konservantų, dažomųjų medžiagų ir stabilizatorių. Šiuo metu daugelyje produktų gali būti įvairiausių priedų, todėl labai svarbu pasidomėti, kokia produkto sudėtis. Nėščiajai reikėtų atsisakyti spalvotų čiulpinukų, saldainių, kolos, giros, limonado, nes juose gausu cheminių medžiagų. Vartoti daugiau daržovių ir vaisių iš kaimo, nepirkti atvežtų, chemikalais apdorotų obuolių, kai yra ne ką prastesnių lietuviškų. Nėštumo metu nereikėtų piktnaudžiauti ir prieskoniais, dirbtiniais priedais į sriubas, į mėsą - verčiau suvalgyti paprastos sriubos, natūralios mėsos gabaliuką, daržovių, įvairių kruopų košių.
“Jeigu tėvai, seneliai ar giminaičiai yra alergiški, galima spėti, kad alergiškas bus ir vaikas” - sakė N.Vaičiulionienė. Galimybė susirgti alerginėmis ligomis, kai jomis serga kas nors iš giminių, yra 30-40 proc.; 60 proc. - kai serga kuris nors iš tėvų; 80 proc. - kai alerginėmis ligomis serga abu tėvai. Netgi tais atvejais, kai visoje giminėje tarsi ir nėra alergiškų žmonių, yra 15 proc. tikimybė, kad vaikas bus alergiškas.
Ginekologai būsimoms mamoms neretai pataria visą nėštumo periodą gerti vitaminų ir polivitaminų su įvairiais mikroelementais. Tačiau,vartodama tuos vitaminus, mama įjautrina ir kūdikį - gimęs jis tampa alergiškas medikamentams. Pavyzdžiui, mamai pradėjus maitinti kūdikį adaptuotais mišinėliais, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mikroelementų, maistas vaikui gali sukelti alergiją. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama vitaminus mamoms gerti saikingai, vienus pakeisti kitais, daryti pertraukas, leisti organizmui ir pačiam padirbėti. Jeigu nėštumas normalus, moteris neišsekusi, turi gerą apetitą, galima apsieiti ir be vitaminų.
Pamačiusios pirmuosius spuogelius ant kūdikio odos, mamos nusprendžia, kad išbėrė dėl prakaitavimo, pašutimo. Tačiau pirmiausia reikia pagalvoti, kokiu pienu maitinote ir kokiomis sultimis girdėte, kokį naują maistą parinkote. Alergijai praėjus, taip pat dar per anksti džiaugtis, kadangi ši alerginė reakcija buvo pirmas signalas, kad kūdikis alergiškas. Tai reiškia, kad bėrimas ar kitokios alerginės reakcijos ateityje bet kada gali pasirodyti. “Jau po pirmo signalo mama visą laiką turi būti atidi, - sakė gydytoja, - nes tiek vaikui esant mažam, tiek paaugus, niekada nėra garantijos, kad alerginė reakcija daugiau nepasikartos”.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mitybą, bet ir į aplinką. Jai gali būti jautrūs jau dvejų metų kūdikiai. Mūsų namai nėra labai geros kokybės, daug kur įsimetęs grybelis, pelėsis - nėščioji įkvepia tokios aplinkos oro ir tampa alergiška ji ir jos vaisius. Ypač didelę įtaką aplinka turės kūdikiui, jei giminėje yra polinkis sirgti kvėpavimo takų alergijomis. Siekdami kūdikį apsaugoti nuo alerginių ligų, tėvai turėtų daryti viską, kad aplinkoje būtų kuo mažiau alergenų: paruošti kūdikiui sintetinę nealerginę patalynę, vietoj kilimų bute tiesti kilimėlius ar takus, kuriuos galima būtų išnešus laukan išpurtyti, neužgožti buto gėlėmis, stengtis nelaikyti gyvūnų - kačių, šunų, pelyčių, nes jie labai greitai įjautrina vaiko organizmą.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę