Lengvesnė menopauzė

Bet koks pasikeitimas dažnai sukelia įvairių nepatogumų ir reikalauja ištvermės. Natūralu – juk patogiau gyventi ramiai ir jau žinoma tvarka. Tačiau šalia gyvenimiškų pokyčių, kuriuos kartais galime valdyti, yra ir tokių, kurie nuo mūsų nepriklauso. Be abejo, tai – fiziniai pokyčiai. Moters gyvenime vienas didžiausių ir reikšmingiausių pasikeitimų – menopauzė. Ne paslaptis, kad šis periodas sukelia nemažai nemalonių pojūčių bei akimirkų. Vis dėlto šiandien, keičiantis pasauliui bei tobulėjant mokslui, jau yra priemonių, leidžiančių menopauzės metu jaustis ir gyventi taip pat gerai, kaip iki jos. Ir, žinoma, – priimti ją kaip dar vieną natūralų gyvenimo etapą.
 

Apie menopauzę


Menopauzė moteriai prasideda kiaušidėms nustojus gaminti moteriškus hormonus – estrogenus. Taip trumpai galima apibrėžti šį periodą. Tačiau kodėl kyla įvairiausių nemalonių simptomų?
Estrogenai – tai hormonai, nuo kurių priklauso menstruacijų ciklas, moters išvaizda, savijauta, nuotaika. Vidutinis menopauzės pradžios amžius yra apie 50 metų, tačiau ji gali prasidėti ir 40, ir 60 metų moterims.
Kaip jau minėta, menopauzės metu tenka išgyventi įvairiausius fizinius simptomus, kurie kiek apsunkina kasdieninę moters veiklą. Kalbant trumpai, tai kraujagyslių ir kraujotakos – vazomotoriniai – simptomai. Vienas iš dažniausių ir nemaloniausių – karščio pylimo priepuoliai, dėl to padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, pasunkėjęs kvėpavimas. Natūralu, kad tokie organizmo pokyčiai labai vargina, o, jei vyksta nakties metu, – moteris neišmiega, jaučia nuovargį ir stresą.
Nederėtų pamiršti ir psichologinių problemų, tokių kaip sudirgusi nuotaika, negatyvios mintys apie senatvę, nerimas, kartais – net depresija.
Taigi visiškai suprantama, kad, žinodamos, kas laukia, moterys menopauzės bijo. Vis dėlto mokslo ir medicinos dėka dabar jau tik nuo pačių moterų priklauso, kaip jos išgyvens menopauzę ir kaip jausis jos metu.
 

 

Naujas gamtos ir mokslo derinys moterims


Galima drąsiai teigti, kad sveika konkurencija gali atnešti puikių rezultatų. Šiuo atveju – tai mokslinės varžybos tarp JAV ir Europos specialistų, vykdančių intensyvius tyrimus vėžio rizikos padidėjimo naudojant pakeičiamąją hormonų terapiją srityje. Siekis rasti naujų, alternatyvių sprendimų pasiteisino – buvo ištirtas ir pripažintas naujų natūralių veikliųjų medžiagų fiziologinis poveikis menopauzės sutrikimams.
Laboratoires Physcience (Prancūzija) fitoterapijos srityje atliktų tyrimų metu buvo sukurta formulė iš natūralios kilmės veikliųjų medžiagų, vitaminų ir maistingų medžiagų.
Šių veikliųjų medžiagų derinys – visiškai naujas ir dar negirdėtas medicinoje. Tai – linų lignanai ir šalavijų flavanoidai. Paprasčiau kalbant – jų ekstraktai.
Tyrimų metu nustatyta, kad linų sugebėjimas mažinti karščio pylimą yra net 41 proc., jie taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padidėjusią menopauzės metu.
Šalavijai taip pat veikia karščio pylimą bei gerina neuropsichologinius simptomus, kuriais, kaip jau minėta, skundžiasi moterys menopauzės laikotarpiu. Tai – nemiga, nerimas, atminties sutrikimai ir t.t.
Taigi, suderinus šias dvi veikliąsias medžiagas bei jų veikimą papildžius vitaminais A, B6, C ir E bei magniu ir selenu, moterims pasiūlytas naujausias preparatas menopauzės simptomams palengvinti – PHYTOrigin Menopause.
Preparatas mažina prakaitavimą naktį ir karščio priepuolius (linų ir šalavijų ekstraktai), padeda nusiraminti ir užmigti (magnis ir vitaminas B6) bei saugo nuo senėjimo (selenas ir vitaminai A, C, E). Svarbu ir tai, kad jame nėra sojos, kurios poveikis žmogaus sveikatai vertinamas nevienareikšmiškai.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai