){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Plaukimo treniruotė - puikus būdas sudeginti kalorijų, atrodyti puikiai. Tai viena iš geriausių mankštinimosi būdų, kadangi plaukiant lavinama tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalis, be to, sąnariams kliūva mažesnis krūvis. Tačiau plaukimas reikalauja daugiau įgūdžių nei kiti ištvermę stiprinantys fiziniai pratimai. Pradedantieji dažnai puola į neviltį, kadangi stipresnis yrimasis ne visada padeda greičiau plaukti. Vien greitesni rankų judesiai nepadės. Profesionalūs plaukikai gali greitai plaukti ne todėl, kad gali sukti rankas lyg propeleris, bet todėl, kad tiksliu rankos mostu jie užkabina vandenį toliau nei kiti. Jų plaukimas grakštus ir “ekonomiškas”. Kitaip tariant, tam pačiam atstumui nuplaukti jiems prireikia mažiau yrių. Tinkamai treniruojantis galima išmokti plaukti greičiau, bet pirmiausia plaukimą reikia įvaldyti kaip meną ir tik po to kaip sportą. Norint plaukti greitai, visų pirma reikia išmokti plaukti lėtai, tiksliai ir grakščiai. Reikia išmokti nekovoti su vandeniu. Pastangos irtis stipriau dar neįvaldžius plaukimo technikos, - tai tik klaidų tobulinimas ir bereikalingas jėgų eikvojimas. Vadinasi, reikalingos kelios kokybiškos treniruotės - ir pirmyn!
Šie patarimai padės išmokti tiksliau ir greičiau plaukti. Tobulinant techniką, patartina rinktis neilgus atstumus (pvz., 25 m) ir kiekvienam pratimui skirti ne daugiau kaip 10 min., kad užtektų jėgų kitiems pratimams.
Lėtas plaukimas gali pasirodyti nepriimtinas jūsų instinktams, bet tai greičiausias būdas išmokti plaukti grakščiau. Apgalvokite kiekvieną rankos judesį, irkitės tarsi sulėtintame kadre.
Kuo mostas “šlapesnis”, tuo jis garsesnis. Įsiklausykite, kaip iriatės, tuomet stenkitės mažiau pliauškėti ir taškytis. Pamėginkite plaukti mažesniais, bet švelnesniais mostais. Vietoj kovingų atakų vandenį lengvai raikykite.
Geriau paklusti vandeniui per jį slystant nei stengiantis nugalėti vandens pasipriešinimą. Tyliu plaukimu jūs sutelkiat dėmesį į tai, kas vyksta vandens paviršiuje, o slidžiu - susikoncentruojate į tai, kas vyksta po vandeniu.
Pasistenkite perkelti svorį į priekinę kūno dalį. Turite pajausti, kad tarytum atsirėmėte į krūtinę. Tokioje pozoje kūnas atsiduria horizontalesnėje padėtyje. Jūsų klubai ir kojos jaučiasi lengvesni, nebeskęsta, sumažėja poreikis spirtis. Galvos netieskite į priekį, nuleiskite žemiau, kad ji nekyšotų aukščiau nei nugara. Paprašykite draugo, kad kai jūs plaukiate, jis patikrintų jūsų galvos padėtį.
Kiekvienu rankos mostu stenkitės pasiekti kaskart vis toliau. Ilgesnis “kablys” leis kūnui slysti lengviau. Tegu rankos darbuojasi kuo mažiau atmetant į šonus, tuomet bus mažesnė pasipriešinimo jėga vandeniui.
Plaukdami vienodus atstumus skaičiuokite yrius. Stenkitės, kad jų būtų vis mažiau. Jei treniruositės pagal nurodymus - tai pavyks.
45 min. treniruotė turi būti paskirta vien technikai. Nesirūpinkite plaukimo greičiu ar nuplauktu atstumu.Kiekvienam pratimui skirkite po 6-8 minutes.
1. (Apšilimas) 200 m “tyliojo” plaukimo: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą - nugara.
2. 10 min. plaukiokite 25 m atstumą “nuožulniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.
3. Vis dar sutelkę dėmesį į “nuožulnųjį” plaukimą, plaukiokite po 50 m, darydami 20 - 30 sek. pertraukėles. Suskaičiuokite, kiek yrių prireikė nuplaukti pirmiems 50 m, stenkitės, kad šis skaičius nepadidėtų. Leistina 2 yrių paklaida.
4. 10 min. plaukiokite 25 m distancijas “tolesniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.
5. Pakartokite tai, kas pasakyta 3 nurodyme, sujunkite su “tolesnio“ plaukimo technika. Palyginkite dabartinį yrių skaičių su apskaičiuotu trečiajame nurodyme.
Ši treniruotė skirta geriems plaukikams. Jos metu nuplaukiama maždaug 2000 m, svarbu tiek technika, tiek greitis. Treniruotė turėtų užtrukti valandą ar trumpiau.
1. (Apšilimas) Nuplaukite 300 m: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą - ant nugaros. Skaičiuokite kiekvieno nuplaukto atstumo yrių skaičių, stenkitės išlaikyti jį pastovų.
2. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Kiekvieną kartą stenkitės nuplaukti vienu yriu mažiau. Paskutinį kartą turi būti trim yriais mažiau.
3. Nuplaukite 4 kartus “tyliuoju” plaukimu po 100 m, pailsėdami po 30-40 sek.
4. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Nelyginį kartą plaukite “tolesnio” plaukimo technika, o lyginį matuokite laiką, stenkitės plaukti vis greičiau.
5. Nuplaukite 10 kartų po 25 m, pailsėdami po 10-15 sek. Nelyginį kartą plaukite “nuožulniojo” plaukimo technika, o lyginį plaukite šiek tiek greičiau ir skaičiuokite yrius.
6. (Atvėskite) Nuplaukite 300 m kaitaliodami laisvą stilių su brasu. Plaukdami laisvą stilių derinkite su “tyliuoju” plaukimu, o plaukdami brasu skaičiuokite yrių skaičių.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Straipsnis nieko truksta vizualizacijos.