){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
yra stabilus žmogaus charakterio bruožas - tai polinkis jaustis gerai. Šį bruožą išsiugdęs vaikas kas rytą keliasi su šypsena laukdamas naujos dienos. Netgi kai gyvenimas tampa sunkesnis, išlieka jo optimizmas ir viltis.
Būti laimingam galima išmokti - geriausia vaikystėje, mokantis susidoroti su smulkiais sunkumais. Jūs galite būti laimingas vaikas, bet nelaimingas suaugęs žmogus. Vaikystė be lašelio skausmo ir frustracijos yra nelaimingo gyvenimo vėliau receptas.
Ne taip paprasta įgyti sugebėjimą būti laimingam, tačiau mokslininkai ištyrė, kaip kai kuriems žmonėms tai pavyksta. Labai svarbus vaidmuo tenka tėvų elgesiui su vaikais.
Imant interviu iš laimėjusiųjų loterijoje žmonių paaiškėjo, kad jie nėra laimingesni už tuos, kurie nieko nelaimėjo. Loterija yra išorinis įvykis, kurio niekaip nebuvo įmanoma kontroliuoti. O laimės pojūtis yra tiesiogiai susijęs su jausmu, kad tu valdai ir kontroliuoji savo gyvenimą.
Tokia išvada griauna įsitikinimą, kad vaikystė yra (arba turėtų būti) pats laimingiausias gyvenimo laikotarpis. Juk vaikui neleidžiama nieko spręsti - nuo pietų meniu iki nutarimo, ar gyvens šeimoje naujas žmogus. Bejėgiškumo jausmas aplinkos atžvilgiu smarkiai sumažina laimės pojūtį vaikystėje - daug labiau negu mano suaugusieji.
Be jokių abejonių, tėvai negali atsisakyti sprendžiamojo balso, tačiau reikėtų pasirūpinti, kad ir visai maži vaikai galėtų pareikšti savo nuomonę kai kuriais klausimais. Praktiškai tai reikštų, kad dvejų metų vaikas gali pasirinkti, ką valgyti per pietus - agurkus ar morkas, o šešerių metų vaikas pats gali išsirinkti, kurias jo amžiaus vaikams skirtas televizijos laidas jis žiūrės. Suaugusiems gali atrodyti, kad tai smulkmenos, tačiau vaikui jos itin reikšmingos, ugdančios jo savarankiškumą ir gyvenimo valdymo pojūtį.
Tėvams svarbu prisiminti ir tai, jog mokymas pasirinkti dar negarantuoja, kad vaikas bus laimingas. Vaikai kartais įsijaučia į nelaimingojo būseną. Tai žino kiekvienas, kuris kada nors ėjo su blogai nusiteikusiu vaiku į paplūdimį ar zoologijos sodą: vaikui užkliuvo kokia nors smulkmena ir jis visą dieną verkšleno.
Šiltas grįžtamasis ryšys yra laimę lemiantis faktorius. Tėvai negali nuolat reguliuoti vaiko socialinių santykių, tačiau gali išmokyti jį, kaip atsidėkoti šiluma ir meile kitiems žmonėms. Kad vaikui būtų malonu bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, visų pirma jam reikalinga pozityvi bendravimo su tėvais patirtis. Tėvai turėtų skatinti vaikus žaisti su savo bendraamžiais kieme, o retkarčiais pasikviesti draugus į namus. Galiausiai tėvai turėtų ugdyti vaikų empatiją kitiems žmonėms: pasikalbėkite apie tai, kokius jausmus jaučia kiti žmonės - šeimos nariai, romanų, filmų herojai.
Sveikas protas (ir mokslininkai) teigia, kad žmonės, kurių pajamos adekvačios, yra laimingesni. Adekvačios - tai tokios, kokių jums reikia, tačiau ne pernelyg didelės. Jeigu vaikui duodame viską, ko jis įsigeidžia, ir net daugiau, galiausiai suformuojate nuostatą, kad materialinės vertybės svarbiau už viską. Vaikai, kurie turi mažiau žaislų, yra kūrybiškesni, nes jiems patiems tenka sukti galvą, kaip užpildyti trūkstamas žaidimo spragas. Tai nereiškia, kad mes negalime retkarčiais palepinti vaiko ir dovanoti dovanų - viskas turi saiką.
Laimingi žmonės gyvena harmoningai, jie turi daug laimės šaltinių. Pavyzdžiui, vienam vaikui bus sugadintas visas vakaras, jeigu jis negalės žiūrėti mėgstamos televizijos laidos, o kitas vaikas, užuot ją žiūrėjęs, paskaitys knygą ir bus patenkintas. Tėvai negali iš anksto žinoti, kas patiks jų vaikui, tačiau jie gali pasiūlyti keletą įdomių laiko praleidimo būdų.
Ypač svarbu skatinti vienoje srityje labai talentingus vaikus užsiimti priešingos rūšies veikla - taip asmenybė vystosi harmoningiau ir nesusiformuoja klaidingas savo savybių vertinimas.
Laimingi žmonės, kaip ir visi kiti, patiria sunkių akimirkų, tačiau greičiau atsitiesia. Tėvai gali išugdyti vaikams šią savybę parodydami šviesos properšą niūriame danguje.
Kiekvienas žmogus skirtingai kovoja su jį užklupusiu stresu. Kai kurie kovos būdai yra labai žalingi, pavyzdžiui, sausainių persivalgymas arba konfliktas su mylimu žmogumi. Kuo anksčiau išmokykime vaikus susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą tinkamomis priemonėmis - klausant muzikos, skaitant knygas, važinėjant dviračiu ar kalbantis su draugais.
Svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti tėvai savo vaikų labui - tai patys išsaugoti savo dvasinį stabilumą ir harmoningus santykius šeimoje. Vaikai, kurie auga laimingoje šeimoje, 10-20 proc. dažniau jaučiasi laimingi. Tam įtakos gali turėti ir genai.
Pirmaisiais gyvenimo metais mes mokomės panaudodami vien emocijas. Dar nemokėdamas kalbėti vaikas savo galvelėje jau ima formuoti bendrą pasaulio vaizdą: ar jame neramu, daug pykčio, ar vyrauja ramybė?
Tėvai patys savyje turi ugdyti tokias savybes, kurios jiems garantuotų laimės pojūtį. Negana to, tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kodėl jie yra laimingi, dažniau pasakoti apie savo laimingas dienas. Tada ir vaikas ims suvokti, kad būti laimingam - labai gerai, ir kad tai - įmanoma.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Tik abejoju, ar tai galima gauti iš šeimos. Kartais aplinkybės priverčia kitaip suvokti, kas yra laimė