(Pavydo grimasos)
Pirmagimis, sulaukęs broliuko ar sesutės, dažnai būna nelaimingas - mat jo netenkina “nuvainikuoto karaliaus” padėtis. Vaikui sunku suvokti, kad jis kaip ir anksčiau yra mylimas. Taigi dar gerokai prieš antrojo vaikelio gimimą reikėtų pradėti kalbėtis apie būsimus šeimos gyvenimo pokyčius. Juk atsiras ne tik naujų sunkumų, bet ir džiaugsmų! Antrojo mažylio turi laukti visa šeima: mama, tėtis ir vaikas.
Nėra šeimos, kuri manytų, kad naujojo nario atėjimas - smulkmena. Paprasčiausiai tėvams pristinga laiko bei įgūdžių apie tai kalbėti (net ir savęs jau nebespėjame pažinti). Todėl suaugusieji kartais nepastebi, kad jų vyriausiąjį vaiką vis dažniau aplanko niūrios ir nerimastingos mintys (“Gal mama ir tėtis manęs nebemyli?”).
Amerikiečių vaikų psichologas ir psichoterapeutas Haim G.Ginott yra taikliai pasakęs, kad vaikai netrokšta lygių meilės dalių. Jie nenori būti mylimi vienodai. Mažiesiems reikia ypatingos ir nepakartojamos tėvų meilės. Todėl mamai tikrai neverta baimintis, kad vyresnysis broliukas įsižeis, jog jaunėliui atiteko didesnis obuolys. Jeigu tėvus ims persekioti tokia baimė, greitai jų gyvenimas gali tapti nepakenčiamas...
Vaikas gerai ir saugiai jaučiasi tik tada, kai iš mamos bei tėvelio nuolat patiria šiltą patvirtinimą: “Tu man esi vienintelis, labai mylimas ir nepakartojamas”. Kuris nors iš suaugusiųjų, turėdamas galimybių laisvalaikio valandėlę pabendrauti su vyriausiuoju vaiku akis į akį, labai paprastai gali jam padėti atsikratyti “nuvainikuoto karaliaus” sindromo. Tereikia nesidrovėti atskleisti vaikui savo jausmų. Tokios betarpiško bendravimo valandėlės - pats dėkingiausias metas nepakartojamiems santykiams įtvirtinti ir išsaugoti.
(Iš ko “susideda” kaprizas)
Gana žmogiška yra norėti, kad pasaulis gyventų ir suktųsi apie tave. Mažam berniukui ar mergaitei labai sunku suvokti, jog taip niekada nebus. Vaiko “kaprizą” bet kokia kaina gauti ledų greičiau galima būtų pavadinti bandymu priversti suaugusįjį elgtis taip, kaip nori jis. Jeigu bandymas nepasiseka, vaikas išsiaiškina ribas, leidžiančias jam elgtis vienaip ar kitaip.
Tėvų ir vaikų santykiuose labai svarbu lygiaverčiai bendravimo principai. Kuo daugiau šeimos gyvenime lygiavertiškumo, tuo mažiau vaikiškų kaprizų. Vaikai taip pat siekia savųjų tikslų kaip ir suaugusieji. Tačiau tėvai pranašesni už savo atžalas gyvenimiškąja patirtimi. Vaikams jos stinga - tuo jie “nelygūs” su suaugusiaisiais.
Laimingose šeimose lygiaverčiai tėvų ir vaikų santykiai, tarpusavio supratimas susiklosto intuityviai, savaime. Tokioms šeimoms paprastai neprireikia psichologo pagalbos.
Kartais paprastas mamos pasakymas: “turiu vaiką” ir “auginu vaiką” gali atskleisti santykius su vaiku. Pirmuoju atveju sunku įžvelgti lygiavertiškumą, nes pasakymu tarsi pabrėžiama: vaikas priklauso man ir privalo elgtis taip, kaip aš noriu. Antrasis atvejis įprasmina suvokimą, jog kiekvienas gyvena savo gyvenimą (ir reikia stengtis išmokti gyventi kartu). Taigi tėvų nuostata bendraujant su “kaprizingu” vaiku galėtų būti tokia:
• noriu tave suprasti;
• pasitikslinu, ar supratau;
• savo nuomonę reiškiu žodžiais, nesmerkiančiais tavęs.
Kaip derėtų reaguoti, jei vaikas vis dėlto peržengia leistiną elgesio ribą? Pirma - nedera leistis į ginčus ir įkyrius įtikinėjimus; antra - ilgi aiškinimai tinkamų rezultatų paprastai neduoda. Vaikas turi pajusti, kad tėvai supranta jo norus, tačiau realios aplinkybės vis dėlto neleidžia elgtis taip, kaip jis trokšta. Tarkime, mažasis užsispyrėlis Tadukas pareiškia, kad šiandien po televizijos laidos vaikučiams dar žais ir neis miegoti įprastu laiku. Šiuo atveju pravartu sutelkti dėmesį į vaiko norą pavakaroti nei į pasigirdusį grasinimą nepaklusti autoritetui. Be didelių išvedžiojimų galima pasakyti: “Mes suprantame tavo nuotaiką. Norėtum pavakaroti ir neiti rytoj į darželį? Tačiau trečiadienis - darbo diena. Mes turėsime skubėti į darbelį, o tu - pas vaikučius į darželį. Todėl privalai išsimiegoti ir atsigulti įprastu laiku”. Jeigu Tadukas vis dar ožiuosis, mama ar tėtis gali paimti savo atžalėlę už rankos ir nuvesti į miegamąjį. Kartais mažiems vaikams tėvų veiksmai pasako daugiau negu žodžiai.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę