){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paprastai paauglystės amžius apima 10–18 gyvenimo metus. Ji skirstoma į ankstyvąją (10–14 m.) ir vėlyvąją (16–18 m.), pereinamuoju laikotarpiu tampa 15-tieji metai. Paauglystės tarpsnio nustatymas yra glaudžiai susijęs su socialine, psichine ir fizine branda. (Beje, dabar paplitęs ilgesnis bendrojo ir specialaus išsimokslinimo įgijimo laikotarpis, dėl kurio paauglystei būdingas socialinis nesavarankiškumas, išlieka ir vyresniame amžiuje, taip pratęsdamas paauglystę.) Šiuo amžiaus laikotarpiu pradeda formuotis savos pažiūros į tam tikrus reiškinius, dalykus, sava nuomonė, sava vertybių sistema, požiūris apie save ir aplinkinius.
Vienas iš pačių svarbiausių momentų paauglio vystymesi yra jo savimonės, poreikio suvokti save kaip asmenybę, formavimasis,. Paauglys pradeda domėtis savimi, savo vidiniu pasauliu, savo asmenybės savybėmis, atsiranda poreikis įvertinti save.
Paauglystės metai yra kupini įvairiausių problemų .Viena opiausių paauglių problemų – tai perdėtas susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai. Tad nėra ko stebėtis, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Ir, deja, retai būna patenkinti tuo, ką mato. Tai ne taip paprasta, nes gali pakirsti pasitikėjimą savimi.
Kadangi šiame amžiaus tarpsnyje paauglys save lygina su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, todėl net menkas nukrypimas nuo jam neaiškios bei sunkiai nusakomos „normos“ suvokiamas kaip grėsmė.
Tėvams nederėtų laidyti juokelių dėl vaiko išvaizdos, nes paauglys visa tai gali priimti giliai į širdį. Negalima juoktis iš to, kas paaugliui kelia nerimą, netgi jeigu jums tai atrodo pakankamai nerimta. Nes kuo labiau paauglys pasitiki savimi, tuo lengviau jam susidoroti su šiomis laikinomis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pernelyg geras ar menkas savęs vertinimas (pagal fizinius duomenis) gali tapti agresyvaus ar depresinio elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją ar kitas psichologines problemas.
Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų vaiko išvaizda jam kelia problemų, paaiškinkite, kad visi paaugliai jaudinasi dėl to, kaip jie atrodo. Pasikalbėkite apie tai, kad ir jūs jaudinotės dėl spuogų paauglystėje ir kad šita problema seniai išnyko. Kartkartėmis nepamirškite pasakyti paaugliui komplimentų, tačiau nepersistenkite.
Kita vertus, paauglys ieško asmeninio tapatumo, kartais tai atsispindi ir formuojant savo įvaizdį. Tad labai svarbu, kad tėvai leistų paaugliui kuo daugiau pasijusti laisvam ir nebijoti iššūkių, kol tai nekenkia jų, aplinkinių sveikatai ir materialaus turto gerovei. Pavyzdžiui, neįprasta šukuosena, auskaras nosyje ar kažkas nepriimtina tėvams, tačiau svarbu paaugliui. Visa tai turi būti apsvarstoma ir randamas kompromisas. Jokiu būdu negalima prikišti savo nuomonės ir nusistatymo. Pats paauglys turi patirti savo elgesio pasekmes. Galbūt geriau, kad jis neįprastai nusidažys ir nusikirps plaukus, negu gers, vartos ar svaiginančias medžiagas. Tegu jis savomis jėgomis pasirenka savo identiškumą. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi išspręsti paauglys, yra savarankiškumo įgijimas, savęs vertinimo pakitimas, gebėjimo pasirinkti ilgalaikius tikslus bei moralės raida.
Nepilnamečiai jautrūs socialinei aplinkai, jos pokyčiams, jiems dažnai sunku orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypač kai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupė – kitaip. Labai svarbu, kad tėvai suprastų ir neįsižeistų, kad šiame amžiaus tarpsnyje draugai tampa svarbesni už tėvus.
Yra trys paauglių tarpusavio santykių formos – tai bendravimas, draugavimas, draugystė.
Bendravimu laikomi santykiai, atliekant bendrą darbą, kontaktai mokantis, ilsintis, tarpusavio pagalba.
Draugavimo pagrindą sudaro kolektyviškumo jausmas, glaudi sandrauga, nuomonių vieningumas įvairiais klausimais, draugiško bendravimo aplinka, intelektualinis bendravimas, keičiantis mintimis, sprendimais, tarpusavio prisirišimas, simpatijos jausmas.
Draugystė yra intymesnė, kupina pasitikėjimo. Tikra paauglių draugystė yra aktyvaus, veiksmingo pobūdžio, o tai pasireiškia pasiruošimu padėti draugui, geranoriška jo tariamų trūkumų kritika.
Paauglių draugystės idealas – visada vis kartu, viską pusiau. Atsiranda abipusis supratimas, asmeninių vertybių, siekių, pažiūrų svarbiais klausimais sutapimas. Ginčijamasi dažniausiai ilgai.
Paauglystės laikotarpiu pakinta berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai. Atsiranda domėjimasis vienas kitu, noras patikti. Mergaitės pralenkia berniukus fiziniu išsivystymu, tai berniukus verstis jaustis nevisaverčiais. Panašiai jaučiasi ir mergaitės. Būtent dėl šios priežasties tarp berniukų ir mergaičių kyla nesutarimai. Iš pradžių berniukų domėjimasis priešinga lytimi pasireiškia specifiniu būdu – mergaičių užkabinėjimu. Mergaitės skundžiasi tokiu berniukų elgesiu, bet paprastai jos supranta viską teisingai, tad pyktis gali greitai dingti. Vėliau dingsta nuoširdumas, atsiranda sukaustymas, varžymasis. Vieni tai aiškiai demonstruoja, kiti viską slepia po dirbtinio abejingumo kauke.
Svarbiausia paauglystės laikotarpiu – dorovinės sąmonės, dorovinių elgesio normų formavimasis. Tiek pedagogams, tiek tėvams svarbu nepamiršti, kad paauglystėje dedami dorovinės sąmonės (ugdymo) pagrindai. Mokinio sąmonėje formuojasi dorovinės sąvokos ir įsitikinimai. Ir jie gali susiformuoti tokie, kokių suaugusieji nenori matyti.
Paauglių idealais tampa vyresnio amžiaus žmonės – tėvai, mokytojai, draugai, mėgstami filmų herojai, tad svarbu mokiniams rodyti gerą pavyzdį.
Paauglių savimonės vystymasis prasideda nuo elgsenos, o paskui – dorovinių savybių, charakterio, savo sugebėjimų, suvokimų. Mokinys tarsi žvelgia kitų akimis į save. Dažniausiai šiame amžiuje paaugliams iškyla daugybė problemų bendraujant su suaugusiaisiais, konfliktai su tėvais. Kartais problemos tokios svarbios, kad, nesugebėdamas su jomis susidoroti, paauglys gali net ryžtis savižudybei.
Būkite atidūs, jei vaikas ima kalbėti apie savižudybę. Dažniausiai tėvai neįvertina, jog tokios kalbos – išties rimta problema. Vaikas gali tik demonstruoti savižudišką elgesį, visai neketindamas sau pakenkti, tiesiog norėdamas pagąsdinti tėvus. Tačiau negalima į tai numoti ranka, nes, jei paauglys apie tai kalba, vadinasi, galvoja, o tai jau reali grėsmė. Vienas iš tokio elgesio priežasčių galbūt yra per mažas tėvų supratimas, dėmesys ir bendravimas (nors paauglys tam priešinasi, giliai širdyje nori jaustis šeimos visumos dalimi, nori jausti, kad kažkam rūpi, kažkas dėl jo nerimauja ir gali padėti).
Net jei vaikas rimtai neketina nusižudyti, svarbu pasitarti su psichologu, kaip adekvačiai reaguoti į tokį elgesį. Netinkamas tėvų elgesys gali tik paskatinti kalbas apie savižudybę ir bandymus tai padaryti, taigi visa tai gali baigtis labai liūdnai.
Taigi svarbiausia šiuo amžiaus tarpsiu šalia esančių tėvų, vyresnių draugų, mokytojų, socialinių darbuotojų ar globėjų užduotis – išklausyti ir palaikyti, padėti spręsti iškilusias problemas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę