){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tiek gamtoje, tiek žmogaus gyvenime natūralu yra cikliškumas. Jei pavasaris – gamtos atbudimo, džiaugsmo, energijos, šviesos metas, tai ruduo mūsų geografinėse platumose – gamtos apmirimo, tamsos, žvarbumo metas. Jei pavasarį traukia į gamtą, o jaunimą – į pasimatymus, tai rudenį vis dažniau gūžiamės namie prie židinio, o sieloje natūraliai panyrame į gyvenimo prasmės apmąstymus. Natūralu, kad Vėlinės yra ne gegužį, o vėlyvą rudenį, kai pats tamsiausias metas (dar po mėnesio bus natūralu, kad žemę užklos sniegas ir pasidarys šviesiau). Nebėkime nuo natūralaus liūdesio periodo (aišku, sveikiems žmonėms tai nėra klinikinė depresija, paveikianti darbingumą ir svarbius santykius). Neišjautę gamtos mirties liūdesio, nepajusime ir jos atgimimo džiaugsmo. Todėl amerikietiškas Helovynas – nenatūrali lietuviui šventė (per šią šventę mirties tiek bijoma, kad ji tariamai nugalima iš jos šaipantis).
Taip pat natūraliai gyvenime išgyvename ir individualius liūdesio ir krizių periodus, dažnai susijusius su netektimis ir vaidmens pasikeitimais, o kartu ir seno gyvenimo praradimais. Netektys gali būti ir nematomos, pavyzdžiui, atsisveikinimas su svajonėmis, kai suvokiame, kad tai, ko norėjome, jau niekada neįvyks...
Aristotelis, gyvenęs 384-322 m.pr.m.e., pirmasis iškėlė klausimą, kodėl daug įžymių ir talentingų žmonių pasižymi melancholišku temperamentu (taip anksčiau buvo vadinama depresija). Melancholija buvo būdinga mitiniam didvyriui Herakliui, įvykdžiusiam daugybę žygdarbių. Melancholija Aristotelio laikais sirgo Empedoklis, Sokratas, Platonas. Jau vėlesniais laikais Diurerio (save jis laikė melancholiku) graviūroje melancholija vaizduojama kaip sparnuota liūdna ir niūri moteris su šunimi. Nors ši moteris galinga, tačiau jos galia ir valia sukaustytos, ir ji negali prasiskverbti į Visatos paslaptis.
Blezas Paskalis, Reinholdas Schneideris ir kiti vėlesni filosofai į depresiją jau žvelgė ne vien tik kaip į kančią, bet ir kaip į Dievo dovaną, atveriančią naujas suvokimo galimybes. Depresiją pažino ir daug religinių veikėjų, tokių kaip šv. Paulius, šv. Augustinas, Martynas Liuteris.
Pasak psichoterapeuto egzistencialisto Viktoro Franklio, žmogaus gyvenimo varomoji jėga yra
gyvenimo prasmė. Jis pats išgyveno koncentracijos stovyklos pragarą vien todėl, kad turėjo tikslą ir nenustojo gyvenimo prasmingumo jausmo. Išgyvenančiajam gilią depresiją atrodo, kad viskas netenka prasmės. Tiek anksčiau pragyventas gyvenimas atrodo neteisingas, tuščias ir pilnas kaltės, tiek nebeaktualūs planai ir svajonės. „Kam visa tai?“ To negali sau atsakyti nei pats ligonis, nei kas nors kitas, nes gyvenimo prasmės klausimas yra labai individualus, priklauso ne tik nuo individo vertybių, bet ir nuo jo gyvenimo periodo. Tai vadinama vertybių perkainavimu ir yra labai skausmingas procesas. Tikėtina, kad kiekvienas esame padarę klaidų (ir jei jų nepamąstysime ir už jas neatsigailėsime, didelė tikimybė, kad vėl kartosime) ir kad buvome pasirinkę ne patį mums geriausią gyvenimo kelią. Lengviau depresiją išgyvena religingi žmonės, kurie tiki, kad Dievas neduoda per sunkios naštos. Taip pat kiekvienam krizėse gali padėti iracionalus tikėjimas, kad visa, ką patiriame, yra mums į gera, bent jau iš visko galime pasiimti gerą gyvenimo pamoką. Bet ko mus gali išmokyti kančia be jokios prasmės – depresija? Be to, sergant gilia depresija, keičiasi mąstymas, pasaulio suvokimas, ir ligoniui pradeda atrodyti, kad būtų geriau visiems, jei jo iš viso nebūtų, o ypač sunkiais atvejais – kad ir vaikams geriau nekentėti šio gyvenimo kančių, dėl ko gali kilti mintys ne tik nusižudyti, bet ir nužudyti savo vaikus.
Paradoksas, bet depresija pirmiausia ir moko gyventi be didelės prasmės, džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais, gyventi „čia ir dabar“. Žlugus grandioziniams ateities planams, žmogus kaip tik įgyja vidinę laisvę, jam jau nebūtina tarnauti susigalvotam ateities tikslui. Jei žmogus išdrįsta apsižvalgyti, pamato, kad galimybių jis turi kur kas daugiau nei anksčiau manė, o anksčiau planuotas kelias nebūtų buvęs pats geriausias. Bet tam, kad pradėtumėme naują kelią, tenka laukti, kol praeis depresija ir atsiras jėgų. Ir kartais reikia turėti kantrybės laukti gana ilgai. Bet klinikinėje praktikoje tenka matyti, kad ramiai laukiantiems praeina net pačios sunkiausios ir atsparios vaistams depresijos formos.
Daugelis, persirgę giliomis depresijomis ir turėję drąsos iškentėti iki galo, pasakoja apie tai, kad, praėjus depresijai, gyvenimą suvokia kitaip nei iki tol, daug giliau. Jei depresijos metu žmogus visiškai panyra į save ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio, o, būdami įprastos būklė, esame linkę panirti į gyvenimo smulkmenas ir jas sureikšminti, tai po „depresijos“ apima jausmas, kad pasaulis matomas realus, toks koks yra iš tikrųjų. Dauguma dalykų, anksčiau atrodžiusių ypač svarbūs (materialiniai sunkumai, ekonominės krizės, aplinkinių žmonių nuomonė, smulkūs tarpasmeniniai konfliktai), dabar nebesureikšminami ir nebetrukdo džiaugtis gyvenimu. Geriau suprantami aplinkiniai (kas pats daug iškentėjęs, lengvai supranta kito kančią ir jį atjaučia), lengviau patarti prašančiam patarimo ar patylėti, kai nuomonės niekas neklausia. Ir neretai visiškai pasveikęs žmogus sako, kad depresija buvo ... pats vertingiausias patyrimas gyvenime.
Ar trukdo pasisemti išminties iš depresijos šiais laikais populiarus gydymas antidepresantais? Nepanašu. Depresijos gydymas vaistais yra šiuolaikinis medicinos išradimas, ir nepasinaudoti juo būtų neprotingas mazochizmas, lygiai kaip neprotinga būtų nesinaudoti tokiais šiuolaikiniais technikos išradimais, kaip mobilusis telefonas, kompiuterius ar elektra. Antidepresantai padeda greičiau praeiti depresijos vystymosi fazes, bet „nušvitimas“ persirgus depresija būna ne rečiau nei jei ji būtų gydyta psichoterapija.
• Venkite užsidaryti vienatvėje, kalbėkite su žmonėmis. Neslėpkite jus užklupusios būklės, bet nepulkite ir į kitą kraštutinumą – ištisai nesiskųskite, rodykite susidomėjimą kitais.
• Stenkitės tęsti būtinus įprastinius savo darbus (namų ruoša, darbas), bet sumažinkite reikalavimus sau. Nepadaryti būtiniausi darbai dar labiau pablogins nuotaiką. Neatidėliokite to, ką vis vien reikės padaryti.
• Laikykitės kiek įmanoma dienos režimo, stenkitės naktį, net jei nemiegate, gulėti lovoje, o dieną fiziškai pajudėti. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, bet nepavarkite. Stenkitės saikingai ir tvarkingai maitintis.
• Rūpinkitės savo išvaizda. Laikinai gali padėti šukuosenos pakeitimas ar manikiūras, nors tai ir neteikia ankstesnio džiaugsmo. Kad ir kaip norėtųsi rengtis tamsiai, geriausiai nuotaiką gerina geltoni, oranžiniai rūbai. Pasirinkite nuotaiką gerinančią, bet neerzinančią muziką.
• Vertinkite artimuosius, kurie yra su jumis ir džiaugsme, ir varge, nors ir nėra idealūs.
• Apmąstykite psichologinius klausimus, stenkitės suprasti, kodėl jūs patiriate šią depresiją, bet stenkitės nepulti į kitą kraštutinumą – į nesibaigiančius nevaisingus apmąstymus. Emocijas stenkitės išreikšti, bet ne ypač destruktyviai.
• Venkite alkoholio – jis didina depresiją, nors pradžioje būsena laikinai pagerėja.
• Būtina kreiptis į specialistą, jei depresija trukdo kasdieninei veiklai arba jei turite minčių apie savižudybę.
• Nebūkite sau priešas – stenkitės savęs nekaltinti, negraužti ir nebausti. Neretai pasąmoningai stengiamasi suteikti sau kuo daugiau skausmo apmąstymais ar neprotinga save žalojančia veikla.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę