){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Net tokie elementarūs dalykai kaip dienotvarkės susidarymas negali būti atlikti teisingai ir naudingai, jeigu žmogus nežino, ko siekia ir kur eina. Juk nežinant tikslų neįmanoma iškelti prioritetų, na, o neturint prioritetų be galo sunku nuspręsti, kam laiko skirti daugiau, kam mažiau, o ką iš viso išbraukti iš savo gyvenimo ar sumažinti dėmesį iki minimumo.
Nors šiuo metu Lietuvoje yra susidarius ekonominė situacija, kai tėvai yra priversti dirbti nuo ryto iki vakaro, kad išlaikytų vaikus, tačiau didžioji dalis net ir grįžę namo „neranda laiko“ su jais pabendrauti. Tačiau juk tuo metu vis dėlto kažkuo užsiima? Dažniausiai tai būna televizorius, kompiuteris, laikraščiai. Vaikai vėlgi lieka antroje ar trečioje vietoje.
Taigi būtent čia ir iškyla klausimas: koks yra mano gyvenimo tikslas ir kokie mano prioritetai? Lygiai taip pat – kas yra „laisvas laikas“? Ar valanda ant sofos, kelionė į kalnus, o gal tiesiog pasivaikščiojimas po parką?
Kad ir kokius pavyzdžius ir klausimus pateiktume, akivaizdu viena – atsakymai priklausys nuo kiekvieno žmogaus ir jo prioritetų, o dažnai ir nuo jų neturėjimo.
Beje, kaip kalbėjo M. Leliugienė – jei žmogus sukasi kasdieninėje rutinoje, jaučiasi nepatenkintas, bet niekaip nesugeba vieną kartą sustoti ir pamąstyti „kodėl aš tai darau“, vadinasi, jam dar nėra labai blogai, o gal toks gyvenimo būdas jam netgi patinka.
Pirmiausia svarbu atskirti gyvenimo prioritetus bei tikslus ir kasdieninius darbus. Visų pirma apžvelkite viską bendrai. Atsakykite sau į klausimus: ko aš noriu, ką noriu pasiekti per dešimtmetį, du ar visą gyvenimą? kas man svarbiausia? šeima, karjera, kelionės, o gal tik ramybė ir harmonija? Būkite visiškai sąžiningas ir atviras su savimi, kadangi tai ir darote tik dėl savęs ir nieko kito daugiau. Jei jums savirealizacija ir įdomus darbas svarbiau už gražius ir įrengtus namus, kad ir norėtumėte, jog būtų kitaip, – pripažinkite realybę. Taip bus lengviau ne tik jums, bet ir žmonėms, gyvenantiems su jumis.
Susirašykite kelis didelius gyvenimo tikslus, neleiskite savęs „cenzūruoti“, net jei tie tikslai iš pirmo žvilgsnio ir atrodo nerealistiški.
Apskritai šiai procedūrai – tikslams, prioritetams – skirkite bent gerą pusdienį, būkite vienas, eikite ten, kur jums malonu ir patogu, – į mišką, miesto parką, gal mėgstamą kavinę. Svarbu, kad galėtumėte visiškai atsipalaiduoti ir atsiduoti apmąstymams.
Net nustebsite, kiek daug apie save sužinojote ar supratote. Daugelis dalykų ir problemų išsispręs savaime, net nepradėjus jų svarstyti.
Tik primename dar kartą – būkite visiškai sąžiningas ir atviras.
Taigi, jei jau susidėliojote didžiuosius tikslus, dabar galite juos šiek tiek susiaurinti ir sukonkretinti, suskirstę į gyvenimo sritis. Apibrėžtų ir konkrečių sričių nėra, jos dažniausiai individualios, tačiau dažniausiai kartojasi šios: šeima, karjera, finansai, hobis.
Tai pagrindiniai pamatai, ant kurių laikosi visas gyvenimas. Šias sritis taip pat patariame susirašyti prioritetine tvarka, taip bus paprasčiau vėliau planuojant savo metus, savaitę, dieną, taip pat atsidūrus kryžkelėje.
Daug kam gali kilti klausimas ar netgi pasipiktinimas, kad gyvenime dažniausiai rinktis nėra galimybės – darbas yra darbas, vaikai yra vaikai, o jau visa kita – kaip Dievas duos.
Sutinkame, kad yra darbų ir dalykų, kurių iš gyvenimo neišbrauksi, tačiau šiuo metu kalbame apie tai, kad nuo jūsų požiūrio ir prioritetų labai priklausys ne tik tai, kiek laiko vienai ar kitai sričiai skirsite, bet ir to laiko kokybė. Todėl atlikti šiuos pratimus tikrai verta. Juk žinodami ir prisimindami, kad jums pirmoje eilėje yra sveika ir laiminga šeima, sekmadienio popietę geriau skirsite pasivažinėjimui dviračiais, o ne tinginiavimui lovoje. Jeigu dabar jūsų prioritetas yra karjera ir per artimiausius metus jūsų tikslas yra pakilti karjeros laiptais, tai tikriausiai ketvirtadienio vakarus geriau praleisite prie svarbaus projekto, o ne su draugais aludėje. Ir nors galbūt tuo metu norėtųsi atvirkščiai, visada prisiminkite, ko norite, ir kaip jausitės tikslą pasiekę.
Kaip minėjome, nors ir norėtųsi kuo daugiau laiko skirti mėgstamiems dalykams, didelė mūsų dienos dalis, jai dar neprasidėjus, jau yra paskirstyta konkretiems užsiėmimams bei užduotims. Visų pirma darbas – dažniausiai jis trunka apie 8 valandas, panašiai tiek užima ir miegas, taigi iš 24 valandų belieka 8. Jos taip pat greitai tirpsta atidavus laiko kasdieninės ruošos darbams, kelionei į ir iš darbo, todėl laisvo laiko lieka dar mažiau. Tačiau būtent jį ir savaitgalius reikia išnaudoti efektyviausiai. Darbą organizuokite taip, kad netektų popierių neštis namo ar dirbti šeštadieniais, griežtai apsibrėžkite, kiek laiko skirsite televizijai ir internetui (siūlytume ne daugiau kaip 1–2 val. per dieną), pietus gaminkite taip, kad dar dieną ar dvi galėtumėte išvengti ilgo triūso virtuvėje.
Na, o tai, kas liko, išdalykite toms sritims, kurias prioritetuose išskyrėte jau mūsų minėtu būdu.
Lygiai taip pat, kaip rašėte gyvenimo tikslus bei prioritetus, siūlome ant popieriaus susirašyti ir išsamią dienotvarkę su valandomis ir netgi minutėmis (tam labai puikiai pasitarnauja darbotvarkės su jau surašytomis dienomis ir valandomis). Taip matysite, kam ir kiek laiko sugaištate, kur galėtumėte pasitobulinti ir kada galite dėmesį skirti tik jums asmeniškai svarbiems dalykams.
Ir dar. Pokyčius pradėti visada nelengva, tačiau jau žengus žingsnį svarbu žengti ir antrą, o, jei nepasiseka, nepasiduoti. Juk dirbame tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad dirbtume!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę